Įspūdžiai iš trumpų šeimos atostogų Zakopanėje

Pristatau, ko gero paskutinį jau šiais metais, reportažą iš mūsų šeimos atostogų. Šiame reportaže Jūs galėsite susipažinti su Zakopane tiek vasarą, tiek žiemą.Vieniems ji patinka, kitiems ne-mūsų šeimai-tai ideali vieta poilsiui, kai norisi trumpam atitrūkti nuo kasdienybės.Lankėmės Zakopanėje du kartus, tačiau žinome, kad čia dar grįšime ne kartą.

Pirmosios atostogos.Zakopanė,Lenkija.2009 m. birželio 24-27 d.


Reportažą gal pradėsiu nuo to, kad šios trumpos mūsų šeimos atostogos nebuvo planuotos iš anksto.Tuo metu jau 4 mėnesiai kaip gyvenome dukrytės laukimu . Aš vis dar dirbau, bet tuo metu buvau išleista trumpų kasmetinių atostogų.Vieną atostogų savaitgalį praleidome Dzūkijoje -labai gražioje vietoje prie Snaigyno ežero esančioje kaimo turizmo sodyboje ir manėme, kad to užteks (na bent mano vyrui taip atrodė ). Bet man viduje buvo toks didelis ir nesutramdomas noras kur nors išvažiuoti. Ir nesibaigus atostogoms,pagaliau- prisiminiau - dar važinėjant į komandiruotes Lenkijoje, vertėjas minėjo apie jų krašte esantį labai gražų miestelį Mažosios Lenkijos vaivadijoje-Zakopanę, įsikūrusį Tatrų kalnų papėdėje, centras pakilęs 840 m. aukštyje virš jūros lygio. O čia dar tokį vieną itin gundantį aprašymą radau, kad Zakopanėje:”puikios klimato sąlygos, unikali gamta, švariausias vanduo čiaupuose, šviežias oras, prisotintas gaivinančio spygliuočių miškų, augančių kalnų šlaituose ir turinčių savyje mikroelementų ir eterinio aliejaus, balzamo, yra idealus pavargusiems ir nusilpusiems žmonėms. Jau daugelį metų šios vietovės oras yra laikomas gydomuoju esant kvėpavimo takų susirgimams, alergijoms ir leukemijai.”
Nuo namų iki Zakopanės kelias netolimas- tik 670 km., 11,30 val. važiavimo, manau įveikiama mano būsenos moteriai , tik įdomu kaip vyras sureaguos.Na po gerų dviejų dienų trukusių derybų-apsispręsta, važiuojame. Kažkiek informacijos apie Zakopanę susiradau naršydama internete, pasinaudojau ir šiame forume esančia informacija,AČIŪ! , atrodo abejonių jau tikrai dėl atostogų neliko.Beliko išspręsti nakvynės klausimą…tačiau prisiskaičiusi, kad nakvynę galima rasti nuvažiavus be problemų (čia kaip Palangoje besitęsiančios eilės siūlančių nakvynę), nusprendžiame iš anksto nerezervuoti.Bet kaip vėliau gailėjomės .
Išvažiavome Joninių rytą-apie 10,00 val., kryptis-Suvalkai-Varšuva-Krokuva-Zakopanė.Iš pradžių planavome Zakopanę pasiekti daug anksčiau nei po 11,30 val. važiavimo, bet... tik įvažiavus į Varšuvą mūsų planai po truputėlį pradėjo žlugti .Užsibuvome čia gal 1,5 val. jei ne ilgiau, dar pridėkime trumpesnius sustojimus, ilgesnius pavalgyti-ir likus iki Zakopanės apie 100 km. matome, kad jau tamsa pradeda gaubti mūsų kelią. Pirma mintis buvo sustoti ir ieškoti kažkur nakvynės(buvome tik ką pravažiavę Krokuvą), bet mūsų šeimos "taryba" pasitarusi ir nubalsavusi, nusprendžia vis tik važiuoti iki galutinio taško. Ir ką gi, į Zakopanę įvažiavome apie 23,00 val.( vietiniu laiku buvo 22,00 val.), aišku stovinčių ant gatvės ir siūlančių nakvynę niekur neišvydome-nei tamsoje, nei po žibintų šviesomis. Prasidėjo mūsų nakvynės paieška, kuri truko apie valandą. Važinėjome po miestelį be žemėlapio ir galima sakyti „šaudėme“ vietas.Dviejuose pensionuose vietos nebuvo , kitur iš viso niekas durų neatidarė, užėję centre į viešbutį ir pamatę kaineles-(para triviečiame kambaryje gerokai virš 100 EUR. ) , tik pasisveikinome ir atsisveikinome su viešbučio administratore...jau manėme, kad ko gero ryto teks sulaukti automobilyje.Na bet dar pabandome...ir netoli centro sustojame viename pensione, duris atidaro jaunas apsimiegojęs vyrukas ir pagaliau- vietų yra, nakvynė garantuota !!! .Kol kas susitariame tik dėl vienos nakvynės (150 zlotų para su pusryčiais triviečiame kambaryje, parkavimasis nemokamas-kieme šalia durų), o ryte nuspręsime ar čia pasilikti : .Pensionas tvarkingas, kambarys nedidelis su dviviete ir viena viengule lova, šiek tiek niūrokas, nes langas nedidelis.Tik atsigulę nutariame, kad ryte iš čia kraustysimės . Atsibundu ryte, ojojoj kaip lyja galvoju...ką mes dabar veiksime. Žvilgt pro langą...lyg saulytė lenda, na nieko nesuprantu , tai kas čia taip šniokščia.Tik išėjus į lauką ir gerai apsidairius suprantame-taigi pro pat langus prateka kalnų upė-tai ji čia man lietaus įspūdį sukėlė .Pusryčius patiekia nedideliame valgomajame, kiekvienam atskirai sudėta į lėkšteles, arbata ir kava neribojama.O kadangi ryte galvos šviesesnės, įvertiname situaciją-čia ne savaitei atvažiavę, kur vėl blaškysimės - pasiliekame čia.Tiek to išsiteksime –negulėti kambaryje atvažiavome, o ir „lietaus“ barbenimas į stogą netrukdys. Sumokame šeimininkei už tris naktis 450 zlotų ir pradedame pažintį su Zakopane.

Štai čia mūsų pensionas (rekomenduoju jau jei tikrai nebus kur "prisiglausti"-už tokią kainą galima tikrai geriau rasti, tik gal šiek tiek toliau centro).


P.S. Mūsų durys kairiau, dešiniau niekas neatidarė, gal ten geriau???



Pensionas priešais šią bažnyčią:



O toliau jau einame į centrinę Krupowki gatvę.Kadangi rytas ankstyvas, žmonių daug nėra...





... vienas kitas prekiautojas jau pradeda skaniuosius ožkos sūrius dėstyti, o mes prie spaudos kiosko-perkame miesto gidą su žemėlapiais, vyras studijuoja, o aš žvalgausi :










Papildyta:
Nutariame pirmiausia pasikelti ant Gubalowka kalno, esančio Krupowki gatvės pabaigoje, pakilusio 1123 m virš jūros lygio.Vyrai vis dar žvelgia į žemėlapį, kalnas jau matyt



o čia ta pati upė man ryte nuotaiką "sugadinusi"

Pirmiausia nutariame pasikelti ant Gubałówka kalno, esančio 1123 metrų aukštyje virš jūros lygio. Jis čia pat, praėjus Krupowki gatvę ir požemine perėja perėjus į kitą pusę.Į viršų keliamės funikulieriumi-bilietus į vieną pusę nusiperkame vietoje- kasoje.(Gaila, bet šiuo metu neprisimenu kiek tiksliai mokėjome-gal 26-30 zl. trims asmenims )Atgal leisimės savo kojytėmis;





Mes jau viršuje:










Ant kalno yra daug užeigėlių, grill barų, prekybos kioskų...čia galima pramogauti visą dieną.Ypač čia smagu su vaikais, jiems siūlomi pasivažinėjimai su arkliukais, yra mini bobslėjus, o per antrą apsilankymą matėme ir visą pramogų parką įrengtą, kuriame gali laipioti įvairiomis trasomis. Mes ilgai neužtrukome- pasivaikščiojome, restorane užvalgėme, atsigėrėme, o po to jau žemyn.... P.S.Kainos ant kalno niekuo nesiskiria nuo tų, kurios apačioje.

Leidžiantis žemyn atsiveria tokie pat nuostabūs vaizdai į kalnus ir Zakopanę.Tikrai vertėjo tokiu būdu nusileisti, tačiau užuojauta kylantiems -tuos kuriuos sutikome lipančius į viršų, jau pusiaukelėje prakaitą stipriai šluostė






Štai jau mes ir prie pagrindinio turgaus Zakopanėje .Čia galima įsigyti visko: sūrių, kailių, vilnos gaminių, medinių žaislų...visko net neišvardinsi.Ir tikrai nebrangu.





Tik pažiūrėkit jau kokios eilės prie funikulieriaus kasų, tokių anksti ryte dar nebuvo



Krupowki gatvėje gyvenimas jau ir pagreitį įgavęs...



(P.S. Ta besilaukianti moteris nuotraukoje ne aš kažkaip į kadrą netyčia pateko)








Papildyta:

Pavalgę pietus ir šiek tiek pailsėję savo kambaryje, pabandome dar apsižvalgyti.Pavažiuojame Kościelisko kryptimi, čia yra veikiantys keltuvai, kuriais galima užsikelti ant Gubalowka kalno (žiemą čia slidinėti keliasi slidinėjimo mėgėjai)-tik toliau, aišku mes jais pasivažinėjame;(bilietai tikrai nebuvo brangūs)

Suprantama, atvažiavus praleisti tik dvi-tris dienas savo atostogų-visomis siūlomomis miestelio pramogomis nepasinaudosi, neapeisi visų gatvelių ir bažnyčių, nepasivaikščiosi visais slėniais, tuo labiau į visas viršukalnes neužkopsi. Oi kaip mano vyrai norėjo užkopti į Giewont viršukalnę, pakilusią 1894 metrus virš jūros lygio Trasa prasideda čia pat-miestelio pakraštyje, tačiau atvažiavus gerokai po pietų-neįleido, darbuotojai bijojo rizikuoti, kad mano vyrai nespės sugrįžti iš kalnų iki pradės temti Po to dar nutariame pasivaikščioti pabaigoje miestelio esančia Tatranskich alėja (automobilių eismas čia draudžiamas) . Šios alėjos pabaigoje yra kavinių ir keltuvas-kabina, keliantis į 1987 metrų aukštį, t.y. Kasprowy Wierch viršukalnę; Tikslo- būtinai pasikelti į šią viršukalnę,mes neturime, kitu atveju būtų buvę galima ir paskubėti:važiuoti mini autobusiuku arba arkliukų tempiamomis bričkomis .
Alėjos pabaigoje vis dėl to užsukome pasižiūrėti prie keltuvo kasų. Ką gi mes matome...ogi paskutinis keltuvas gal prieš 20 min. pakilęs , daugiau nėra tą dieną ...nuleis tik grįžtančius po pasivaikščiojimo viršukalne.Įvertiname...pasikėlimas ir nusileidimas mūsų šeimai būtų kainavęs gal 100 zl.(tiksliai jau taip pat nepamenu , bet panašiai.Pasėdėję vietinėje kavinukėje grįžtame atgal...







Kadangi grįžtant prasidėjo toks "smulkus" lietutis, daugiau gal dulksna-mums labai pravertė prieš išvykstant įsigyti apsiaustai nuo lietaus (aišku čia jų ir būtume galėję nusipirkti )





Atlikus galima sakyti žvalgo darbą, belieka apsispręsti ką veiksime sekančią dieną: vyrai norėtų kokią nors viršukalnę pasiekti, o aš...labai labai noriu pamatyti ežerą kalnuose Morskie Oko, esantį prie pat Slovakijos sienos 1406 metrų aukštyje Trasa prasideda maždaug už 20 km. nuo Zakopanės ir eina per Tatrų nacionalinį parką.Vyrai dar bando atkalbėti-reikia gi dar pėsčiomis 9 km. iki to ežero eiti, o kur dar grįžimas ar pajėgsiu.??? Aišku aš bandau ginčytis-skaičiau internete, kad galima 7 km. bričkomis už atitinkamą sumą pinigų nuvažiuoti, beliktų eiti tik 2 km.-vyrams jau lyg ir tinka šis variantas, svarbiausia oras nepavestų.

Rytas išaušo gražus, tad mes nedelsdami papusryčiaujame, pasiimame šiltesnių drabužių (nežinia kokios orų permainos laukia kalnuose ), užkandžių ir išvažiuojame Slovakijos kryptimi link Lysa Polana pasienio punkto. Privažiavus pasienio zoną, sukame dešiniau...keletas kilometrų, ir štai- automobilių parkingas ir mūsų trasos pradžia. .Parkinge perkame bilietą visai dienai, tačiau jis tikrai kainavo mažiau nei skaičiau forumuose 30 zl., gal 10 zl. Na bet tai nesvarbu, kiek reikėtų tiek sumokėtume. Aš pradedu atsargiai dairytis aplink- vienas vienintelis takas yra per parką, aplink niekur nenuvažiuosi...kur gi tos bričkelės ...nėra!!!Aišku aš apsidžiaugiu labai norėjau pati ta trasele praeiti, vyrams jau ir nebėra kur dėtis-kartu mes įveiksim viską .
P.S.Iki šiol taip ir nesupratau: ar tą dieną tik tų bričkų nebuvo, ar mes savo kelionę iš kitos pusės pradėjome Ko gero pastarasis variantas, nes kaip vėliau eidami trasa įsitikinome, čia jokios bričkos nebūtų pravažiavę , tačiau kartais išeidavome į parko asfaltuotą kelią, kuriuo sutikome pravažiuojančius kelis automobilius(ko gero tik su spec. leidimais, bet bričkų nė vienos !!! )

Na o dabar mūsų laukia 9 km. arba 3,5 val. kelio iki Morskie Oko. Mūsų kelionė prasideda:

Be žado Vaizdų gražumas

Papildyta:




na jau tuoj tuoj prieisime...



Planas įvykdytas- trasa įveikta net keletu minučių greičiau nei rašyta !!!



Oi koks vėjas pakilo priėjus Morskie Oko...o dar ir šlapdriba prasidėjo



Tokiu oru gamta nepasigrožėsi... gal praeis, o per tą laiką pasėdėkime čia pat esančioje kavinėje.Kol skaniai ir iš lėto pavalgome...iš po debesų išlenda saulytė, galime pasižvalgyti aplinkui...

Matome nuo čia yra trasa prie kito ežero Czarny Staw po Rysami , esančio 1583 m. aukštyje. Gal pabandome ???



Na ir čia mums prieš akis atsivėrė tas tikrasis gamtos grožis



Mūsų trobelė su kavinuke tolsta...





Papildyta:


O vandens skaidrumas...visos žuvys matosi...












Tik pažiūrėkit...sniegas!!! Trumpam grįžtame į vaikystę, pasidžiaukime (Na nesvarbu, kad nesilaikome taisyklių nuo trasos nukrypti negalima !!! )








Papildyta:

Einame toliau-na aišku, dabar jau pagal žymas














Papildyta:










Pagaliau priėjome...iki mano minėto ežero TIK 188 metrai kilimo ...bet 30 min. kelio, kilimas į viršų akmenų pakopomis.Trumpas pasitarimas-man likti laukti čia, ar kilti visiems...aišku lipsiu, na jei kas-grįšiu.










Na šioje vietoje stabtelėjau...jau pradėjau šiek tiek abejoti savo jėgomis, dar tik pusę kelio , o akmenys vis statėja...pažiūrėkit, kur sūnus jau užbėgęs, aš pabaigos dar nematau

Pirmiausia atsiprašau skaitytojų...rašydama atstumą iki Zakopanės įvėliau klaidą ...ne "670", o 760 km. atstumas.

O dabar tęsiu toliau reportažą apie šias trumputes atostogas.

Na jau sūnus tikslą pasiekęs,...o man dar likę kelios pakopos



Vis dėl to tikslas pasiektas- prieš akis ledyninės kilmės ežeras Czarny Staw po Rysami



Ledas kraštuose dar nespėjęs ištirpti





Prisėdame ir mes čia ant akmenų su gražiu vaizdu į ežerą ir kalnų viršukalnes. Oi kaip buvo skanu iš kuprinės išsitraukti ir sukrimsti vytintos mėsytės su duonyte, šokolado...tiek jėgų atidavėme Be mūsų čia buvo ir daugiau tokių bekramsnojančių ir besižvalgančių į apylinkes.



Iš čia dar yra trasa į Rysy viršukalnę esančią 2499 metrų aukštyje. kaip būtų įdomu dar šiek tiek palypėti, bet jėgų gal užtektų šiek tiek... bet maisto davinio mažoka, galima ir nualpti grįžtant.



Pasigrožėkime dar prieš mus atsiveriančiais vaizdais.

Čia vieno iš mūsų matyto krioklio pradžia:






Papildyta:
Vaizdas žemyn-į Morskie Oko ežerą











Pasigrožėję mums prieš akis atsiveriančiais vis naujais, gražiais vaizdais, viršuje ilgam nepasiliekame, leidžiamės žemyn-atgal dar apie 10 km. pėsčiomis-reikia spėti sugrįžti nors iki vakaro
Kaip lengva leistis į apačią... užuojauta kopiantiems.Sutikome vieną jauną porą, kuri tikrai sunkiai kojytes dėliojo-čia ko gero ir dėl to, jog jie dėvėjo džinsus (jie labai suvaržo judesius ir apsunkina kopimą), netoli apačios viena pora klausė ar visą laiką bus taip statu kopti... jie nežinojo dar-viršuje akmenys dar didesni, šlaitas statesnis.

Dar noriu paminėti, jog lipti su džinsais būtų tik gana nepatogu, tačiau avėti paprastą avalynę (na, kad ir kaip mano sportinius paprastus batelius )yra nesaugu , geriau jau turėti specializuotą arba neslystančiu padu avalynę. Gerai, kad oras lipant prie ežero ir leidžiantis buvo geras, saulytė buvo nudžiovinusi akmenis.Tačiau jei būtų prasidėjusi tokia šlapdriba kaip apačioje... gali sėkmingai ir nenusileisti, mažas tik slystelėjimas ant akmenų ir tada ojojoj.Aišku tai nėra aktualu einant trasa prie Morskie Oko ir aplink šį ežerą..
Į apačią nusileidome sėkmingai ir greitai.Tik dabar ryžausi nufotografuoti mūsų įveiktos trasos pradžią:



Iš šio taško grįžtame atgal -tik per kitą pusę (einant tokiu maršrutu Morskie Oko ežerą apeiname visą). Čia pat- krioklio apačia, norint nesušlapti kojyčių reikia labai pasistengti, kad spėtume prašokti atšniokščiantį tarp akmenų vandenį...stebėjau vieną moterį, ji labai ilgai trypčiojo ir vis bandė kažkokiu būdu sausai praeiti akmenis, tačiau nepavyko Prieš tai praeiti kriokliai tokių pastangų nereikalavo, bet mums šią kliūtį pavyko įveikti išliekant sausiems



Ši ežero pakrantė man asmeniškai nebuvo tokia įspūdinga kaip ta, kuria ėjome į priekį prie trasos, tad jos nesistengiau ir fotografuoti. Grįžus prie kavinės čia jau buvo daug daugiau žmonių...išeinant palikome tik kelis, o dabar...



Nuotraukoje užfiksuota daugiau jaunimo, tačiau buvo ir daug garbaus amžiaus sulaukusiųjų... ko gero jie tų 9 km. tikrai nėjo.Bet kaip įsitikinome šioje vietoje yra ir daugiau prasidedančių ir besibaigiančių trasų, galima ateiti ir kitu nei mūsų pasirinktu maršrutu.
Grįždami neeksperimentavome- ėjome ta pačia trasa, tai parko siaurais takeliais, tai trumpas distancijas parko asfaltuotu keliu, bei leisdamiesi žemyn padarytais laiptais.Dabar dar prisiminiau, jog einant vienas vyras-lenkas labai keiksnojo, jog nėra kitų būdų patekti iki Morskie Oko kaip tik savo kojomis toks jis buvo nelaimingas, kad prieš akis dar tiek kilometrų pėsčiomis.

Atstumas atgal buvo įveiktas gal per 2-2,30 val. ir štai mes automobilyje ir greitai pasiekiame Zakopanę.Vakaras skirtas sočiai vakarienei, pasivaikščiojimui po Krupowki gatvę. Aplankome čia esančią bažnyčią...



būtinai dar man reikia paskanauti ir vietinių gardėsių -didelių spurgų su džemu niekaip nesugebėjau jos viena įveikti, bet tikrai verta dėmesio. Ši nuotrauka daryta po to kai prisėdau pailsėti po šio skanumyno, net maišelio su dėžute nesugebėjau išmesti.



Visi konditerijos gaminiai man čia be galo patiko...ne tik spurgos. Netoliese mūsų pensiono buvo parduotuvėlė, kurioje pardavinėjo įvairius pyragėlius ir sausainėlius- nepamirštamas skonis, verta paragauti O maisto kainos kavinėse buvo tokios, kad galima sau drąsiai leisti valgyti ir pietus, ir vakarienę.Kompleksiniai pietūs 15-20 zl.Svarbu manau ir tai, kad kainos restoranuose nesiskiria nuo jų vietos-ar Krupowki gatvės centras, ar toliau.Todėl vien tik šios gatvės palyginimas su mūsų Palangos Basanavičiaus gatve man čia ne visiškai tinka , be to yra ir daugiau skirtumų.Vienintelis panašumas, kad čia iš tiesų daug žmonių, restoranų, prekybos kioskų, parduotuvių, pramogų vaikams, o jos pabaigoje-Gubalowka, pas mus-jūra. Na ir triukšmo mažiau nei pas mus.Tą vakarą nusipirkę dar keletą rūšių sūrių, grįžome pailsėti, nes ryte laikas judėti namučių kryptimi. Grįždami norime aplankyti Veličkos druskų kasyklas ir bent trumpai žvilgtelti į Lenkijos sostinę praėjusiais šimtmečiais Krokuvą.

Štai kaip greitai prabėgo mūsų trys naktelės Zakopanėje. Ryte laukia kelionė namo. 2009 m. birželio 27 d. buvo šeštadienis ir tai ko gero nebuvo pats tinkamiausias laikas Veličkos druskų kasyklų lankymui – čia dėl didelio lankytojų srauto Nuo Zakopanės iki Veličkų -apie 110 km., tai yra 1,30 val. važiavimo. Išvažiavome iš karto po pusryčių. Važiuodami šioms trumpoms atostogoms navigacijos su savimi neturėjome, tačiau važiuojant pagal kelio ženklus labai paprasta orientuotis, prie pat Krokuvos pasukame dešiniau ir tikrai nuo išvažiavimo praėjus apie 1,5 val. mes jau prie Veličkos druskų kasyklų. Automobilį paliekame parkinge, tik šiuo metu neatsimenu kiek jis tiksliai kainavo ir iš karto prie įėjimo.Čia mus pasitinka ilga ir nejudanti eilė lauke, o dar lietutis lengvas prasideda, gerai kad greitai baigėsi .Jei jau užsibrėžę kasyklas pamatyti, tai lauksim kiek reikės Į vidų įleidžia tik po grupelę žmonių (15-20 jau tiksliai nepamenu ) kas 15 min. panašiai. Spėju per tą laiką ir pasižvalgyti, ir iki automobilio nueiti pasiimti pamirštą megztinį (apačioje vėsoka turėtų būti), apsiauti patogesne avalyne...laukėm beveik valandą kol mus įleis





Įėję į vidų nusipirkome bilietus ir pagaliau -gal po 10 min. prie mūsų priėjo gidas.Kiek mokėjome už bilietus galiu parašyti tiksliai, kažkokiu būdu jie likę -po 48 zlotus suaugusiam ir 33 zlotai vaikui, viso 129 zlotus.Bet mes rinkomės pigesnį variantą, t.y. mano vyras supranta ir kalba lenkų kalba, tai nusprendėme jungtis prie grupės, kurią lydi lenkų gidas.Jei būtume pirkę kitomis kalbomis, bilietai jau būtų kainavę apie 170 zl.Fotografavimas-10 zlotų.Šiuo metu kainos gal 1-2 zl. pasikeitę.Čia jų internetinis puslapis, galima viską pasižiūrėti planuojant kelionę

http://www.kopalnia.pl/

Jei jau atvirai- tai man leidimasis 380 laiptelių žemyn į I lygį (64 m. po žeme), kur buvo ekskursijos pradžia-nelabai patiko labai jau nejauku buvo, vienu momentu buvau pradedanti gailėtis, kad čia atvykome...na bet tuoj apsipratau (su aukščiu daug paprasčiau buvo ).Mūsų ekskursija tęsėsi leidžiantis vis žemyn iki III lygio, kol pasiekėme 135 metrus po žeme.Ekskursijos metu stengiausi kuo giliau laikas nuo laiko įkvėpti šio druska prisotinto oro-taip rekomendavo gidas( naudinga tiek profilaktiškai, tiek gydant kvėpavimo ligas). Aš tikrai Jūsų nevarginsiu kasyklų aprašymu, nes apie tai galima rasti nemaža išsamios informacijos ir lietuvių kalba , o man didžiausią įspūdį paliko koplyčia ir ežeras...na aišku ir kiti objektai tikrai verti dėmesio.Gaila, kad fotografuojant buvau parinkusi netinkamą programą ar blyksė blogai suveikė, nuotraukos nelabai kokybiškos gavosi, dėl bendro vaizdo kelias pačias geriausias galiu įkelti

















Baigus ekskursiją požemyje mūsų grupelę gidas atveda prie lifto, kuris turi užkelti į viršų...aišku čia vėl eilutės, kitų grupių dalyviai iš anksčiau laukia, prisėdame ir mes, pasirinkimo neturime ...į viršų patekti kito būdo nėra.Kol mūsų eilė pakilti priėjo, užtruko gal 30 min. jei neilgiau.Pagaliau mes viršuje!!!

Apsilankyti čia tikrai rekomenduoju, tik pasirinkite arba darbo savaitės dieną, arba gal šiek tiek ankstesnį laiką !!! Viskas jei ne eilutės.

Krokuva nuo Veličkos čia pat-tik 13 km. ir nors jaučiamės šiek tiek pavargę, bet negalime mes jos aplenkti, sustosime nors trumpam. Iš karto važiuojame centro kryptimi ir netoliese Vavelio kalvos- gatvėje pastatome automobilį (parkavimasis mokamas ).Iš karto nutariame aplankyti senamiestį, Vavelio kalvą ir rūmus pasiliekame pabaigai.Štai ir senamiesčio gatvelės:










Šv.Petro ir Povilo bažnyčia



Prieiname pagrindinę turistų susibūrimų ir miestiečių susitikimo vietą-Turgaus aikštę, kurioje yra Rotušės bokštas, Šv. Adalberto bažnyčia, paminklas Adomui Mickevičiui, Marijos bažnyčia, Avinų rūmai, taip pat daug parduotuvėlių.









Papildyta:






Šv. Marijos bazilika



Paminklas Adomui Mickevičiui

Na o dabar pasikelkime ant Vavelio kalvos.Tokių kaip mes-besiruošiančių vakarop aplankyti Vavelį buvo mažiau nei grįžtančiųjų







Užlipę į viršų supratome, kad čia esančių Karaliaus rūmų ir Katedros tikrai nespėsime jau apžiūrėti, tad bilietų ir nepirkome, užteko apsižvalgyti-iš tiesų labai gražu ir norėtųsi čia dar kartą sugrįžti ir viską detaliai apžiūrėti
Čia tik pora kadrų...vis dar taip liūdna, kad negalėjau visko normaliai fiksuoti-mano fotoaparato kraunamą bateriją Veličkos taip išeikvojo, kad Krokuvoje vis perspėjamas signalas švietė...teko taupyti ir dar sūnaus telefono galimybėmis pasinaudoti

Vidinis kiemas...



...o čia tik pažiūrėkit koks šedevras telefonu išėjo



Vaizdas nuo Vavelio kalvos į Vyslą;





Praleidžiame ant kalvos gerą valandėlę, pasigrožime dar kartą prieš mus atsiveriančia Krokuvos panorama...



ir tuomet paliekame šį gražų miestą su jo istorija.Dar kartelį atsiprašau, kad dėl "techninių kliūčių" negalėjau perteikti viso grožio..
Iš Krokuvos išvažiuojame apie 18,00 val. ir ryte apie 4.30 val. jau miegame savo lovytėse.Iki pasimatymo Zakopane...mes dar čia grįšime. Ir kaip užsiminiau reportažo pradžioje-mes čia iš tiesų grįžome, tik po pusantrų metų -2010 m. žiemą.