Situacijos, kai nėra kur akių dėti...

Čia tai pasijuokiau
Įsivaizduoju kaip gėda turėjo būti

Akių nėra kur dėti pvz lifte, kai yra vienas ar daugiau svetimų žmonių. Arba kai iš tolo pamatai pažįstamą žmogų ateinantį priešais tave ir ruošiesi su juo pasisveikinti (bet nei žiūrėti į jį visą tą laiką, nei ką) tai akys ir laksto kur kitur, kol prasilenkiant su tuo žmogum pasisveikini (pastebėjau tą ir kituose žmonėse). Būna tokių, kurie vengdami žvilgsnio taip ir praeina (apsimeta, kad nemato), juokingos man tokios situacijos, kurių prasmės nesuprantu.

Šiandien kieme kasu sniegą. Žiūriu ir kaimynas iš gretimo namo išsiruošė su kastuvu padirbėti, taigi jau darbuojamės abudu. Tada pro mane prašvilpia laisvę pajautęs mūsų šuo (pasirodo sesė praleido). Jis kaip žaibas prasiskyrė pro krūmus, nulėkė į to kaimyno kiemą ir jam bei man matant pradėjo sniegą geltonai dažyti Galvojau, kad prasmegsiu skradžiai į žemę.
Nežinojau ar nueiti pas tą kaimyną ir pasiūlyti su kastuvu nukasti tą pagrąžintą sniegą ar ką. Nebendrauju aš jais, tai greitai susivyniojau su kastuvu namo, o vėliau ir šuo parbėgo Net nežinau ką reikėjo daryti

Oj šiandien apturėjau gėdos. Einu iš ligoninės,taip slidinėju kiekvienam žingsny ir keikiuos, kad atrodo mašina arčiau pastatėm. Atsisuku žiūriu nėra tėčio, dar kart suburbėjau,kad va viena kalbuosi su savim, o tas kažkur nuvinguriavo. Priėjau mašiną,,vienas žingsnis iki durelių, o aš,kad slydau ir eilini kart galva trenkiau, bet dabar į langą ir taip saldžiai suklupau. Klupiu prie ir žvengiu viena, truputi ir išsigandusi,kad galėjau ant pilvo griūt. Atsistojau, įsėdu į mašiną ir pradedu skaityt moralą tėčiui - Ko tu nepalaukei? Ėjau ir maniau,kad su tavim kalbu,atsisuku nėr tavęs. Išvis mašina atrodė daug arčiau pastatei, jopšikmat visa kelia iki mašinos praslidinėjau,galu gale su galvą čiut lango neišdaužiau.
Žodžiu sėdžiu ir varau, kaip jis nesirūpina savo nėščia dukra. Pasisuku smerkianti žvilgsnį "užmest", žiūriu sėdi perbalęs kažkoks vyrukas.
Taip susimėčiau, nebežinojau nei ką sakyt,nei ką daryt, o jis irgi tyli, nei juokias, nei varo iš mašinos. Sakau- Labas. Jis- Labas. Aš- Žinok tėčio mašina identiška, tai ir sumaišiau. Atsiprašau. Jis- Nu nieko. Ir kyla jam šypsena. O aš kaip durnelė sėdžiu toliau mašinoj diržu jau prisisegus. Galvoju sakyt dar ką nors ar lipt lauk jau. Jis jau per tą laiką balsu kikent pradėjo. Atsisegiau diržą ir bandau išsirident iš mašinos. Dar kart atsiprašiau ir nukaitus iš gėdos ieškau kur tėčio mašina. Pasižiūriu, o ji tikrai daug arčiau ligoninės durų stovi su tėčiu lūžtančiu už vairo. Įsėdau į mašina,tai jau net jėgų nebeturėjau antro moralo skaityt. Paklausiau kodėl nepakvietė manęs, kai pamatė,kad jau kažkur grybauju. Tėtis čiut neverkdamas iš juoko - Sudominai kur ten visa burbėdama nueisi.

Elee, žinok nesusiturėjau, net balsu juokiaus... tikiuosi, kad smarkiai neužsigavai

Oi negaliu Tik, kokia čia gėda jei vyrukas supratingas pasitaikė. O tėtis tai irgi jumoristas

Iš tos gėdos skausmas greit pasimiršo, dabar tik įdomu kaip keliai atrodys
Bet taip ausyse stovi,tas mano - Labas.
O vyrukas tikrai gana ramiai elgėsi, aš jau vien nuo to trenksmo į stiklą būčiau susileidusi jo vietoj, o jis laikėsi, bet gale jau kikeno po truputi.
O tėtis mano tai mėgėjas pajuokaut, o paskui dar ilgai ir prisimena

turėsi, ką vaikui papasakot

Sakys visai jau mamai stogas pavažiavo

kai dukra buvo dveju metuku parduotuvej nubegdavo i zaislu skyriu,o as tuo tarpu ramiai prekes rinkdavausi...vienakart jau einu pasiimti savo maziuke is iprastos vietos,ogi ziuriu-kelnytes nusimovus,naktipuodi atsinesus,sedi ramiai ant jo... taip bijojau paiuret vidun pasirodo,atejau laiku,o tai butu teke nusipirkt su visu turiniu...
Papildyta:

numirem

Nerealiai

šitas geras ačiū už juoko dozę