Įkraunama...
Įkraunama...

Geoterminis šildymas - 9 tema

QUOTE(Vilienė @ 2013 11 06, 18:31)
Bangos norai yra gana sunkiai įgyvendinami, pagal tokį modelį kaltas liks lietuviškas klimatas...
Kad neinverterinis pasileidinėtų tik 1-2 kartus per parą Bangas turės kažkokiu man nežinomu būdu parinkti ŠS galią, kuri vos viršytų pastato šilumos nuostolius. Ir jam tai gali pavykti, tarkim kai lauke -5C ir pastatas praranda kokius 1500W. Bet po dienos kitos atšils iki +5C ir nuostoliai sumažėja. Ir jei buvo parinktas ŠS su galia 1700W kad prie -5C pasileistų du kart per parą, tai prie +5C jis paspragsės tikrai dažniau. O jei kaip įprasta rinksime ŠS galią pastato nuostoliams prie projektinių -23C? Kiek kartų jis pasileidinės prie +5C? 6kW kai poreikis 1kW arba tik 500W? Todėl verta galvoti tik apie DC inverterį, ypač Bangos mažų energijos nuostolių namui - dėl tikslesnio galios valdymo. Tiksliau - dėl paties galios valdymo, nes neinverterinis turi dvi galias - nulinę arba nominalią.


Planuoju, kad su 60 tonų aktyvios termomasės (iš jų 40 t. šildomos grindys) esant 2oC temperatūros kritimui per 24 val. pas mane vėsdamas namas išsiskirs 1,2 kW šilumos į patalpas. (60000kg * 850J/kgK* 2K/ (24*3600s) = 1180W)
"Pakūrenus" galingą ŠS ryte ir vėl įkrovus termomasę galima vėl laukti parą turint 1,2kW šilumos šaltinį. Jeigu reikia mažiau, tai užkraunama ne +2oC bet +1oC ar kažkas tokio vieną kartą paroje.

Kai reiks daugiau nei 1,2kW, sakykim 4kW, tada ŠS dirba jau ilgiau ir užkrovinėjimas vyksta 10-12 val. paroje, o iš termomasės galima išsiversti tik 7 val. (60000*850*2/7*3600= 4000W). Tai reiškia, kad per šalčius ŠS įsijungs 2 kartus per parą.
Norint sumažinti temperatūros svyravimus iki 1oC teks dvigubai dažniau įjungti/išjungti ŠS, kas irgi nėra tragedija.
Boileris taip pat planuojamas bent 200 ltr. vertikalus + papildomas apšiltinimas, kad jį galima būtų užkrauti kuo rečiau prisitaikant prie retų ŠS įsijungimų, kas papildomai prisidės prie efektyvaus saulės kolektorių išnaudojimo.
Šis principas tinka tik energetiškai efektyviems ir sunkiems namams su grindiniu šildymu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 07 lapkričio 2013 - 08:52
QUOTE(Vilienė @ 2013 11 06, 19:31)
Bangos norai yra gana sunkiai įgyvendinami, pagal tokį modelį kaltas liks lietuviškas klimatas...
Kad neinverterinis pasileidinėtų tik 1-2 kartus per parą Bangas turės kažkokiu man nežinomu būdu parinkti ŠS galią, kuri vos viršytų pastato šilumos nuostolius. Ir jam tai gali pavykti, tarkim kai lauke -5C ir pastatas praranda kokius 1500W. Bet po dienos kitos atšils iki +5C ir nuostoliai sumažėja. Ir jei buvo parinktas ŠS su galia 1700W kad prie -5C pasileistų du kart per parą, tai prie +5C jis paspragsės tikrai dažniau. O jei kaip įprasta rinksime ŠS galią pastato nuostoliams prie projektinių -23C? Kiek kartų jis pasileidinės prie +5C? 6kW kai poreikis 1kW arba tik 500W? Todėl verta galvoti tik apie DC inverterį, ypač Bangos mažų energijos nuostolių namui - dėl tikslesnio galios valdymo. Tiksliau - dėl paties galios valdymo, nes neinverterinis turi dvi galias - nulinę arba nominalią.


Aprašyta situacija man labai aktuali, nes aš nusipirkau ŠS kuris kartais galingesnis, nei mano namo projektiniai šilumos nuostoliai (ŠS -10kW, namo šilumos poreikis - <3kW).

Manyčiau, kad dažno ŠS įsijunginėjimo galima išvengti, nustatant ŠS darbą pagal vidinį termostatą laipsnio ar kelių laipsnių įsijungimo-išsijungimo diapozonui.
Atsakyti
Norėčiau daigiau pasiaiškinti dėl inverteriniš SS gruntas-vanduo. Kalbėjau "Thermia" SS atstove, tai ji sake, kad toks terminas SS tipo gruntas-vanduo išvis nenaudojamas. Na nepuoliau į ginčus, nes ir pats nelabai apie SS išmanau, bet planuoju įsigyti. Grynai teoriškai mąstant kyla vis daugiau klausimų, į kuriuos negaliu atsakyti.
1. Tarkime turiu sumontavęs inverterinį SS tipo gruntas-vanduo.
2.Prasidėjo šildymo sezonas.
3.Siurblys įsijungia ir dirba pilnu pajėgumu.
4. Tarkime po 4 val. iš kambariuose įmontuotų termostatų ateina komanda, kad reikiama kambario temperatura pasiekta.
5. Ką tokiu atveju daro inverterinis SS (paprastas SS, kaip suprantu, išsijungia). Na greičiausiai jis pradeda mažinti apsukas tarkime 50%, bet iš termostatų vistiek ateina komanda, kad reikiama kambario temperatura pasiekta, be to, kambariai taip greitai neatšąla, nes grindinis šildymas yra pakankamai inertiškas.
6. SS vėl mažina apsukas tarkime 30%. kol, kaip suprantu, neiškentęs galu gale išsijungia ir laukia komandos iš termostatų, kad vėl reikia dirbti pilnu pajėgumu.
7. Tai bendroje sumoje SS šildė kambabrius (gal ir ne 100%,) kai visai to nereikėjo, o poto vistiek išsijungia. Negi jis dirbs "vcholostuju", kol inertiškos grindys atšals ir pasiųs komandą SS vėl "šildyti".
Kažkaip nepagaunu inverterinio SS (tipo gruntas-vanduo) veikimo principo. Su oras-oras šilumos siurbliais dar kažkaip galiu suprasti inverterinį veikimo principą, nes oras greičiau įšyla ir atšąla, tai tame tarpe siurblys gali ir neišsijunginėti.
Atsakyti
QUOTE(emda @ 2013 11 07, 15:54)
Norėčiau daigiau pasiaiškinti dėl inverteriniš SS gruntas-vanduo. Kalbėjau "Thermia" SS atstove, tai ji sake, kad toks terminas SS tipo gruntas-vanduo išvis nenaudojamas. Na nepuoliau į ginčus, nes ir pats nelabai apie SS išmanau, bet planuoju įsigyti. Grynai teoriškai mąstant kyla vis daugiau klausimų, į kuriuos negaliu atsakyti.
1. Tarkime turiu sumontavęs inverterinį SS tipo gruntas-vanduo.
2.Prasidėjo šildymo sezonas.
3.Siurblys įsijungia ir dirba pilnu pajėgumu.
4. Tarkime po 4 val. iš kambariuose įmontuotų termostatų ateina komanda, kad reikiama kambario temperatura pasiekta.
5. Ką tokiu atveju daro inverterinis SS (paprastas SS, kaip suprantu, išsijungia). Na greičiausiai jis pradeda mažinti apsukas tarkime  50%, bet iš termostatų vistiek ateina komanda, kad reikiama kambario temperatura pasiekta, be to, kambariai taip greitai neatšąla, nes grindinis šildymas yra pakankamai inertiškas.
6. SS vėl mažina apsukas tarkime 30%. kol, kaip suprantu, neiškentęs galu gale išsijungia ir laukia komandos iš termostatų, kad vėl reikia dirbti pilnu pajėgumu.
7. Tai bendroje sumoje SS šildė kambabrius (gal ir ne 100%,) kai visai to nereikėjo, o poto vistiek išsijungia. Negi jis dirbs "vcholostuju", kol inertiškos grindys atšals ir pasiųs komandą SS vėl "šildyti".
Kažkaip nepagaunu inverterinio SS (tipo gruntas-vanduo) veikimo principo. Su oras-oras šilumos siurbliais dar kažkaip galiu suprasti inverterinį veikimo principą, nes oras greičiau įšyla ir atšąla, tai tame tarpe siurblys gali ir neišsijunginėti.


Inverterinis reiškia kintamos galios. Gal šitą terminą suprastų.
Valdymas ne toks paprastas. Naudojami PID algoritmai inertiškumui kompensuoti. Smegenys daugiau žiūri ar temperatūra kyla ar leidžiasi, priklausomai nuo to didina arba mažina apsukas, trumpina/ilgina darbo ciklą. Taip pat naudojamas lauko temperatūros sensorius, kuris padeda ŠS numatyti kiek reikia kW tam tikru momentu.
Peržiūrėjau keletą jūsų modelių, tai sveo, vaillant ir nibe yra neinverteriniai. Inverterinis būtų NIBE1255, jo galia reguliuojama 4-15kW


Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2013 11 07, 09:20)
Aprašyta situacija man labai aktuali, nes aš nusipirkau ŠS kuris kartais galingesnis, nei mano namo projektiniai šilumos nuostoliai (ŠS -10kW, namo šilumos poreikis - <3kW).

Manyčiau, kad dažno ŠS įsijunginėjimo galima išvengti, nustatant ŠS darbą pagal vidinį termostatą laipsnio ar kelių laipsnių įsijungimo-išsijungimo diapozonui.




Kokį ŠS pasirinkai?
Atsakyti
QUOTE(emda @ 2013 11 07, 16:54)
Kalbėjau "Thermia" SS atstove, tai ji sake, kad toks terminas SS tipo gruntas-vanduo išvis nenaudojamas.


Savo akimis mačiau kelių skirtingų gamintojų parduodamus šilumos siurblių modelius su inverteriniais kompresoriais. Štai konkretus pavyzdys, kad kitą kartą bendraudami galėtumėt kalbėti užtikrinčiau smile.gif.
Papildyta:
QUOTE(mindaugam @ 2013 11 07, 19:26)
Kokį ŠS pasirinkai?


Nors iškart jo nepirkau, bet kai rinkoje neradau finansiškai patrauklesnio pasiūlymo, pasinaudojau anksčiau rastuoju apie kurį jau rašiau <{POST_SNAPBACK}>. Dabar ieškau, kas galėtų jį sumontuoti smile.gif.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2013 11 08, 09:34)
Savo akimis mačiau kelių skirtingų gamintojų parduodamus šilumos siurblių modelius su inverteriniais kompresoriais. Štai konkretus pavyzdys, kad kitą kartą bendraudami galėtumėt kalbėti užtikrinčiau smile.gif.
Papildyta:
Nors iškart jo nepirkau, bet kai rinkoje neradau finansiškai patrauklesnio pasiūlymo, pasinaudojau anksčiau rastuoju apie kurį jau rašiau <{POST_SNAPBACK}>. Dabar ieškau, kas galėtų jį sumontuoti  smile.gif.



Nuorodos neatvercia,bet pagal kaina matau kad Hiesser pasirinkes. Akumuliacine desi? Ten juk neinverteris.


Beje,kas cia sake kad vailant neinverteris? Vilpra kitaip sake. Tiksliau sake kad hiseris neinverteris,o vailant inverteris..
Atsakyti
Beja, kaip mane informavo "Thermia" SS atsove, kad nuo kažkurių tai metu (lyg ir nuo 2014) visi SS parduodamis europos sajungoje tures buti inverteriniai. Nezinau, bet man tai truputi per drąsiai pasakyta
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2013 11 08, 08:41)
Nuorodos neatvercia,bet pagal kaina matau kad Hiesser pasirinkes. Akumuliacine desi? Ten juk neinverteris.
Beje,kas cia sake kad vailant neinverteris? Vilpra kitaip sake.  Tiksliau sake kad hiseris neinverteris,o vailant inverteris..

Na tokius dalykus specifiakcijoje turėtų parašyti. Atidžiau paskaitęs radau tai parašyta tik NIBE F1155/F1255 ir "Thermia diplomat G3"
Papildyta:
QUOTE(emda @ 2013 11 08, 09:55)
Beja, kaip mane informavo "Thermia" SS atsove, kad nuo kažkurių tai metu (lyg ir nuo 2014) visi SS parduodamis europos sajungoje tures buti inverteriniai. Nezinau, bet man tai truputi per drąsiai pasakyta
Papildyta:

Na tokius dalykus specifiakcijoje turėtų parašyti. Atidžiau paskaitęs radau tai parašyta tik NIBE F1155/F1255 ir "Thermia diplomat G3"

Omenyje turiu gruntas-vanduo SS
Atsakyti
QUOTE(biesas66 @ 2013 11 08, 08:41)
Nuorodos neatvercia,bet pagal kaina matau kad Hiesser pasirinkes. Akumuliacine desi? Ten juk neinverteris.
Beje,kas cia sake kad vailant neinverteris? Vilpra kitaip sake.  Tiksliau sake kad hiseris neinverteris,o vailant inverteris..

Paguglinau, tai Teisingai , pagal mane, kai kurie Vaillant modeliai yra inverteriniai. Gal specialistai daugiau pakomentuos:
http://www.e-ciupk.l...-plus-vws-103-3
http://www.e-ciupk.l...-plus-vws-102-3
http://www.e-ciupk.l...m-plus-vws-83-3
http://www.e-ciupk.l...m-plus-vws-82-3
sąrašas negalutinis
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2013 11 06, 09:39)
Visa sistema užpildoma glikoliu iš pat pradžių. Grindinio šildymo glikoliu užpildytą kontūrą pastoviai suka cirkuliacianis siurblys, o iš geoterminio požeminio kontūro prieš ŠS paduodamas šaltas glikolis pamaišant jį su šiltų grindų glikoliu per trieigį vožtuvą su pavara. ŠS ir toliau nepriklausomai gali šildyti boilerį, nešildydamas grindų. Iš grindų pašildytas glikolis keliauja atgal į geoterminį kontūrą ir toliau jau patenka į ŠS.
Tokiu atveju grindys niekur neperšala. Analogiškas variantas kaip pamaišomas +80C katilo vanduo į +35C grindims.  Žiedai gali būti apjungiami įvairiai (nesudėtinga), pagal santechniko norus ir atsižvelgiant kas dar pajungta į sistemą. Turint didesnius saulės kolektorius (vietoj akumuliacinės geriau didesnis boileris) galima atvesti tą patį glikolį ir pajungti prie grindinio šildymo kontūro per tą patį trieigį vožtuvą pavasariniam grindų šildymui ypač kovo, balandžio mėnesiais. Šiltesniam namui su tokia sistema šildymo sezonas baigiasi kovo mėnesį. Yra "gyvų" pavyzdžių.  Turint vertikalius gręžinius ir didesnę sistemą dar galima saulės kolektorių šiluma atstatyti žemės tūrio aplink gręžinį temperatūrą, kuri buvo numušta per žiemą ar kelias žiemas. Toks variantas yra labai retas, bet apie tai verta pamąstyti žmonėms, kurių grežinio temperatūra krenta nors praėjo jau trys ar daugiau eksplotavimo metų. Tai reiškia, kad gruntas aplink gręžinį yra mažai laidus šilumai ir nėra vandens judėjimo, kuris atneštų šilumą iš aplinkos. Tokius gręžinius (ypač kai yra keli vienoje vietoje) per vasarą galima apčiuopiamai pašildyti ar bent atstatyti jų pradinę temperatūrą be didelių išlaidų (cirkuliacinio siurblio suvartojama energija), jeigu yra dideli saulės kolektoriai, kuriuos sunku išnaudoti vasarą.

Ar čia aprašytas variantas, kada patalpų vėsinimas vyksta per grindyse esantį glikolį (arba vandenį, kuris atšaldomas naudojant SS) ir yra vadinamas "pasyvus vėsinimas"?
Kas tada yra "aktyvus vėsinimas", ar žemės šilumokaičio naudojimas tiekiamam į patalpas orui vėsinti?
Pažiūrėjau, kad kai kurie SS pardavinėjami su "pasyvaus vėsinimo" funkcija (aišku kaina didesnė 4000-5000t., negu paprasto) , tai ar apsimoka papildomai mokėti už tokią funkciją, jeigu galima per grindis leisti tą patį šilumokaičio glikolį, kaip aprašė BangaS.
Atsakyti
QUOTE(biesas66 @ 2013 11 08, 09:41)
Nuorodos neatvercia,bet pagal kaina matau kad Hiesser pasirinkes. Akumuliacine desi? Ten juk neinverteris.
Beje,kas cia sake kad vailant neinverteris? Vilpra kitaip sake.  Tiksliau sake kad hiseris neinverteris,o vailant inverteris..


Taip Hiesser 10 kW.

Dabar vėl nuoroda veikia. Tądien ir man nesuveikė.

Dabar apie akumuliacinę negalvoju. Kai priduosiu namą, tada su subsidijom bandysiu įsigyti saulės kolektorius ir multifunkcinę, kurią ir apjunginėsiu su ŠS.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2013 11 10, 23:13)
Taip Hiesser 10 kW.

Dabar vėl nuoroda veikia. Tądien ir man nesuveikė.

Dabar apie akumuliacinę negalvoju. Kai priduosiu namą, tada su subsidijom bandysiu įsigyti saulės kolektorius ir multifunkcinę, kurią ir apjunginėsiu su ŠS.

Nepabijojai kiniško brendo, ne kad Kinijoje pagamintas, o kad kinų sukurtas. Kiek duoda garantijos? Dar ir dabar Vilproje labai gerai kaina - 6302 Lt. Už tiek pirkai ar dar pigiau buvo? Kur dėsi galios perteklių - į akumuliacinę? Kokios talpos akumuliacinę žadi parinkti?

Skambinau Vilprai. Jie sakė, kad šia siurbliui papildomai reikia 2 cirkuliacinių siurblių ir 1 trieigio vožtuvo. Geresni kainuoja apie 2105 Lt. Galios pertekliui nukrauti reikės akumuliacinės - apie 300 litrų talpos. Jos kaina - apie 3000 Lt (čia kažkokia geresnė šilumos siurbliams eina).

Taigi iš viso šilumos siurblys kainuos apie 11 407 Lt. Čia be montavimo ir gręžinių - nepigu. Ar žadi kažkaip kitaip, pigiau išsisukti?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 11 lapkričio 2013 - 11:19