Žmonių santykių analizė

Sveiki,
Noriu atidaryti temą su tam tikrų istorijų aprašymais. Man pačiam labai patinka tyrinėti žmones jų požiūrius ir reakcijas. Noriu pateikti realias istorijas (ne mano). Radau jas specifiniuose forumuose ne LT. Todėl trumpai pateiksiu vertimus. Pradžiai vieną ir jei bus susidomėjusių vėliau kitą. Ir pabandom paanalizuoti ar teisingai žmonės elgiasi…
Istorija
Pora susituokė iš meilės didelės ir šiltos. Santykiai pradžioje buvo puikūs. Greitai atsirado pirmas vaikas ir neužilgo antras. Ir data prasidėjo pokyčiai. Žmona atitolo. Pradėjo užsiimti tik savais reikalais ir vaikais. Vaikam pradėjus eit į darželius visai visi namų buities darbai atiteko vyrui. Verda, skalbia vaikus nuveža ir parveža iš darželių pats. Žmona pradėjo didžiausią dėmesį skirti draugėm ir pasėdėjimui su vyno taure. Vis teigia kad jei reikia atsigauti po sunkių gimdymų ir naktinių nemiegojimų. Tiesa ji dirba ir save prižiūri, ir ištikima vyrui. (bent jau nėra pagrindo įtarinėti). Tuo tarpu visa kita krito ant vyro pečių, kuris dar ir 80% šeimos finansų uždirbdavo. (uždirba tikrai daug) Seksas beveik baigėsi… tai žmonai galva skauda, tai jei pas draugę reikia, žodžiu kartą per mėnesį. Santykiai ir toliau ėjo žemyn. Iš žmonos jokių švelnumų ir pokalbių nebuvo galima prisiprašyti. Vyras pradėjo mąstyti apie skyrybas. Bet visgi nenorėjo ardyti šeimos, nes lyg ir nieko kritiško ir nevyksta – juk viską jis gali pats.
Ir tada atsirado JI. Žinoma meilužė. Bendradarbė. Po jos vyras grįždavo namo patenkintas nors ir su sąžines graužatimi. Skirtis net neplanuoja, nes visgi vaikus myli ir nori kad jie matytų pilną šeimą. Su meiluže tik seksas viešbučiuose ir susirašinėjimai. Meilužė santykių vystymosi ir nenori. O pradėjus lankytis pas meilužę vyras pradėjo mažiau priekaištauti žmonai. Barnių beveik neliko, vaikai laimingi. Žmona irgi laiminga kad jos neverčia daryt ko ji nenori. Išoriškai tobula.

Klausimas.
1. Ar pateisinate žmoną?
2. Ar pateisinate vyrą?
3. Kaip keisti situaciją? Visi supranta kad amžinai taip nesitęs.
Jei kils papildomų klausimų bandysiu atsakyti kiek žinosiu apie tą situaciją.

tikra šeima, tai tas, kas tikrai tvirta, tai vertybės, atjauta, parama, linksmybės, bėdų sprendimas (jei tai vieno kurio bėda, nesusijusi su šeima - vistiek pagalba, palaikymas, pabarimas, jei reikia; jei santykių bėda - nesinešiojimas užantyje, o kalbos ką daryti, kaip tvarkytis) maksimalus laikas kartu, nes jo realiai ir taip ne tiek daug jau duota gyvenime (juk darbas, reikalai ir t.t), sąžiningas darbų pasidalijimas, neiškėlimas ant pjedestalo kažkurio vieno net jei tai kūdikis.
O tai ką, jūs aprašote, tai ne šeima, tai išsityčiojimas iš jos. Tik vaikams gal ir gerai, jie neauga su patėviais, bet vargu ar viskas taip tobula ir nesijaučia įtampos, nepagarbos, pagiežų, priekaištų. Ar tikrai gražios būna atostogos kartu, laikas tas, kai kartu. Utopiškai tai skamba

Pirmiausia - situacija aprasyta is vienos puses: duoda sekso, neduoda, nerodo svelnumo.

Toliau ju visai nerealiai- zmona leidzia laika su draugemis prie vyno taures, o vargsas vyrelis namuose dirba viska... plius dar darbe.

Bet laiko meiluzei vis del to lieka po sunkiu darbu. Ir kaip tas laikas bega su meiluze? Susitinka, atsimyli per pusvalandi ir namo prie darbu???

Kazkas cia nerealaus....

Situacija bent jau turi buti nupiesta plius minus neutraliai, kad nagrinet. O dabar - eiline "zmona neduoda" istorija...

TIESA, istorija rašė vyras. Tai šiek tiek yra šališkumo. Situacijos tai nekeičia. Vyrelis savęs vargšu nelaiko, tiesiog nori daugiau žmonos įsitraukimo į šeimą. Sekso jis irgi per daug nesureikšmino... Tiesiog naujos emocijos leido negalvoti apie šeimos bėdas.
Papildyta:

Sutinku. Bet ar nėra taip kad dažnai šeimos ir laikosi ant vaikų. Šioje istorijoje kol kas visi laimingi. Neišku tik kas būtų jei žmona sužinotų.
Atostogos puikios. Vyras gerai uždirba ir jausdamas kaltę visai neskūpauja. Probkema vyro ir žmonos tarpusavio bendravime. Kaip su kambarioku gyvena.

Tas vyras kiek matau absoliuciai nesugeba bendrauti su zmona, todel nesupranta jos elgiasio motyvu. Tas pats ko gero su meiluze. "Ji gera duoda"? Na o kokie motyvai? Gal ji is Samarieciu ordino?
Ar tiesiog nedomina, tik duoda arba neduoda. Duoda gerai neduoda blogai, net nezinociau, ka tokiam vyrui patart?
O jam pasisneket su zmona apie tuos reikalus nedaejo?
Pasisneket, o ne bandyti pasisneket. Skirtumas, kai zmones bando tai jiems nesvarbus rezultatas, o kai suvokia, kad tik tarpusavio susisnekejimas leis suzinoti priezastis, tada susisneka.
O dabar gal zmna turi, gal vyras turi kazka... Argi gaila, tegu turi

Rašo kad šnekėjo. 5 metus truko atšalimas. Buvo ir romantiškų vakarienių ir bandymų išsišnekėti. Kaip jis rašo ji sako taisysis ir toliau savo. Jo meilužė atsirado tik po 5-6 metų.
Su meiluže sieja tik seksas ir dar šiek tiek Soc. puslapių pokalbiai. Meilužė nenori rimtų santykių - todėl vyrui ir tiko, nes jis nenori ardyt šeimos.

Snekejo, nesnekejo... Bet jis net priezasciu nezino?
Ir ka zmona turi taisytis?
Nera ivardinot priezastys, net vienpusiskai. Galima speti, kad tas vyras galvoja, kad zmonos pareiga, buti meiliai ir reguliariai isisiulyti.
Abejojiu ar tai jis ir pasake.
Tada reikeji nustatyti grafika, kad zmona turi isisiulyti tris kart per savaite ar dazniau...
Tai nereiketu 5 metu, pirma antradieni galetu razborke daryti: "Klausyk jau 11 vakaro, o tu dar nepradejai siulytis"

O problema čia kur? Visi laimingi, visi patenkinti. Žmona nori visko, be ne jo. Jis nenori griauti "šeimos". Nu tai ir gerai. Ko abu nori, taip ir gyvena. Idilė galėtų sugriūti nebent meilužė šeimos su tuo vyru užsimanytų ir pradėtų žmonai akis atvėrinėt. O jei ne, tai nematau ką čia spręst, jei visus ta situacija tenkina.

O kad vyras vargšelis, tai jau tik nereikia pasakų Jau tokia vienpusiška istorija, kad juokinga Kokio ten žmonos įsitraukimo į šeimą jam trūksta tai taip ir nesupratau. Jam gi viskas gerai, sekso netrūksta, niekuo smarkiai nesiskundžia. Jei buities darbai nuvargino, tegu namų tvarkytoją pasisamdo. Gi TIEK DAUG uždirba nabagėlis

NU gal blogai sutrumpinau. Žmona visiškai pasitraukė iš šeimos gyvenimo. Gyvena sau ir tiek. Į kontaktą neina.
Taip vyras priežasčių nežino - o ji nesako.

Kaip ir minėjau - vyras vagšu savęs nelaiko. Gali ir išsiskirti, bet sako jausmai jai vis dar liko.
Jo šios istorijos esmė rasti sau pateisimą savo meilužei. Jis visad norėjo but ištikimas ir peržengus ribą sąžinė graužia. Su žmona ir gyvent nebegali ir mest nenori.
Papildyta:

Problema - neištikimybė. Kaip kiti vadina - išdavystė

Abu nei moka nei nori bendrauti, todel ir imanomi tokie variantai.
Gal zmona pirma nusivyle vyru, kuri domino tik seksas ir niekas daugiau. O vyras tai pastebejo, kaip pradejo to sekso negauti. Kaip matau ir dabar nelabai ka daugiau pastebetu.

Juk vyras nepasigenda artumo, tarpusavio bendravimo. Kazkodel ta zmona su draugemis turi apie ka sneket. Sunku tose skirtingu lyciu santuokose su tarpusavio supratimu...

Todel dar reiktu gerai pasiaiskinti kas ten kaltininkas

Man visa istorija atrodo kaip bevaikio žurnalisto paistalai, parašyti begurkšnojant viskį, realybe čia net nekvepia. Negi sveiko proto, daug uždirbančiam vyrui nešauna į galvą samdytis namų darbininkės? Ir kas žiūri vaikus, kai žmona su draugėmis vynelį geria, o vyras su meiluže pataluose vartosi? O jei tai daro darbo metu, ir dar su bendradarbe, tai, įsomu, už ką jiems darbdavys algą moka.

Žodžiu, "Delfio" ir "Lietryčio" lygio "gyvenimiška istorija", neverta, kad apie ją būtų diskutuojama.

Neturėtų taio būti. Blogai, jei taip yra. Aš visada už tai,kad vaikai būtų pats paskutiniausias žingsnis, kai jau tikrai viskas labai aišku. Bet čia utopija su šiuolaikiniias žmonėmis, ypač moterimis. Ir taip vos pastoja, tai kur čia nukels šį reikalą ateičiai. Griebia, peri, o po to skiriasi