Pasimeciau gyvenime...

Pirmiausia, tai LABAI panašu į depresiją. Į rimtą ligą. Ir tada dažniausiai žmogus vienas neišsikapsto. Reikia medikų pagalbos, psichologo pagalbos ir draugų būtinai reikia.
Dėl draugo. Yra tikimybė, kad arba atsibodo klausyti Jūsų ašarojimus dėl ex. Aišku, jei ašarojate ir kalbate apie buvusį su juo. Ypač, jei pradėjote jam patikti.
Kitas variantas - gal jo gyvenime kažkas atsirado ir jie tiesiog nenori Jums tai pasakyti. Vyrai šiuo klausimu dažnai būna bailiai.

Del to draugo, tai ne, nieko jis neturi. Dabar tas bendravimas vel kazkaip pagyvejo. O ir siaip jis irgi toks biski depresovas ir viskuo nusivyles. O as ir pati nelabai suprantu ka jauciu. Del depresijos, tai nezinau, gal ne, na man buna periodu, kad viskas tiesiog puiku, ir faina, ir gyvenimas gerai, ir bet kokia smulkmena viska apvercia, ir susikremtu, o kartais ir tos smulkmenos nereikia. Tiesiog nei is sio nei is to. Ir ar normalu visad turet kazkokia baime, nu nezinau, aisku as ja veju, nes logiskai tai nepragrista, bet pastoviai uzeina, va netrukus kazkas atsitiks ir tipo tu neapsisaugosi.

Skyrybos daug kur įvardinama skaudžiau, nei artimo mirtis. Nes bet kada gali tą žmogų sutikt ir jis tau dar gali ilgai skaudint širdį..
Kiek tame tiesos, aš nežinau.
Sako, kad tokius dalykus gydo nauja meilė. Bet kiti sako, kad po skaudžių išsiskyrimų, negalima šokti į naujus santykius.
Aš asmeniškai už naujus santykius. Jie mane asmeniškai visada gydydavo

Tai vadinama nerimu ir nauja meile sito is jusu neisraus. Nueikite pasneketi su psichologu. Privaciai, ar paoliklinikoje, jokio skirtumo.

mano drauge ilga laika kovojo su nerimo busena. Padejo ne psichologas, o nauji jausmai.
O nerimas buvo nezinia net del ko. Uzeidavo staiga Ejo ir pas psichologa ir vaistus gere.
Aisku, psichologa patarciau aplankyti. Tikrai padeda daug kam.

O jei meile baigsis/santykiai bus blogi?

Pas bloga specialista lankesi jei priezasties nerado.beje,gydyti nerimo sutrikima reikia ne pas psichologa,o pas psichiatra.
Nauji jausmai ne padejo,o prislopino problema.jeigu issiskirtu su draugu,vel prasidetu nerimas. Reikia giliau zvelgti i problema.

As tai nenoriu eit pas psichologus ar psichiatrus, noriu pati susitvarkytt, tik nezinau kaip.

Tada bus labai blogai, gal net laikrasciuose parasys.
Patikrintas reikalas.

Daznai taip buna, kuomet zmogus klimpsta i depresija, nerimo sutrikima ir galvoja, kad pats issikapstys. Gal, bet dazniausiai iklimpsta taip giliai, kad jau begte bega pas psichiatra ir nebegalvoja, kad tai geda. Jei tai tikrai nerimo sutrikimas ir kimba depresija, geriau jau nueiti pasikalbeti su specialistais.
Pasidarykite vit D tyrima, gal pas jus didelis D trukumas (tai budinga lietuviams) magnio, B grupes vit pagerkite. Visko, kad stiprina nervus ir nuotaikas.

Nerimą gydo ir psichiatras, ir psichologas. Geriausia, kai abu kartu. Iš asmeninės patirties.

Dar iš asmeninės patirties būtų ir patarimas su tuo ŠIAIP draugu nepradėt jokių romantinių santykių, nes kai praeis depresija dėl skyrybų su paskutiniuoju draugu, pamatysit, kad tas bičiulis irgi ne svajonių jaunikis ir sugadinsit gražią, bičiulišką draugystę. Na, gal nebūtinai taip bus, bet labai laaabai galimas daiktas.

Turiu ir aš tokį bičiulį, tarpusavy širdies sopuliais pasidalinam, jis žino visus mano buvusius bernus, buvusių santykių peripetijas ir kai su vienu iš ex'ų skyriausi, labai tas bičiulis traukti pradėjo, - visom prasmėm, mažai trūko, kad būtume toje pačioje lovoje ryte prabudę. Bet to neįvyko, visada suveikdavo vidinis saugiklis ir žinojimas, kai jeigu mes "susimesim" ir jeigu santykiai neišdegs, tuomet niekada nebebūsim tokiais gerais draugais, kokiais buvom iki šiol. Taigi, kažkaip atsilaikėm. Sakėm, jei jau visai gyvenimas nenusiseks, sumesim skudurus pensijoj

Autore, kaip daug kas minėjo, šis laikas - puiki proga atrasti savąją unikalią stiprybę, atsiremti į SAVE. Ateityje ši patirtis labai pravers.

Na, jei dar yra noras pačiai tvarkytis - tai tikrai yra geras noras. Bet tada atsakingai ir rimtai į taip pažiūrėk.

Turi būti labai viskas nuosekliai.

Pasiskaityk apie Maslovo piramidę. Ten rasi, kad pagrindų pagrindas yra fiziologija. Tad ja turi pasirūpinti pirmiausiai. „Persiskenuok“ mintyse savo kūną ir gyvenimo būdą. Tik nesusiklaidink ties seksu - tai nereiškia, kad žūt būt privalai turėti belekokį sekso partnerį. Seksą puikiai pakeičia masturbacija, ASMR`ai, sportas ir kita įdomi veikla. Paskui rūpinkis ir kitais poreikiais. Atkreipk dėmesį į miegą. Venk nemalonių pokalbių ir santykių.

Pulti į neviltį taip pat gali būti ir įprotis - pasižiūrėk, ar tai kartais nėra tavo tiesiog įprotis?

Žemiau yra patarimas vitamino D pagerti, magnio. Visiškai sutinku. Vitaminą D nusipirk gryną aliejiniais lašiukais (jie ir būna pigiausi). Nesusiviliok reklamom pirkti kokį pigų vitaminą D kartu su kalcio karbonatu - gerdama vitaminą D tu kalcį pasisavinsi iš maisto, o papildomas kalcio karbonatas blogai įsisavinamas ir gali padėti formuotis akmenims (na bet tu jauna, gal tau ir tas negersia).

Žinok, kad nepakankamas fiziologinių poreikių patenkinimas iškreipia paskui ir kitų poreikių išpildymą. Ir atvirkščiai. Ta piramidė įdomiai veikia, tik reikia daug gyvenimo pažinti ir tai pastebėti. o gyvenimą stebėti tu tikrai gali - kas tau draudžia? Visos galimybės tau prieš nosį.

Išmok žiūrėti į santykių pabaigą kaip į natūralų dalyką. Bet, mano šis pamokymas dabar gal ir per skaudus. Kad to išmoktum turi įgyti savo sieloje kažką tokio, dėl ko tu pati sau būtum reikalinga. Gal save pačią. Gal savo patirtį. Gal kažką, ką ir taip turi jau savo sieloje, o kad turi, neabejoju.