Aciu uz atsakymus, kazkaip labiau suvokiau savo situacija is salies.
QUOTE(Naujoke25 @ 2019 08 19, 21:21)
Net nepagalvojau, kad puse metu per teisma gali tekti vargti, bandysiu su ja pacia pakalbeti. Gal dar imanoma, kad igaliojima parasyti, kad ja tiesiog uz ja galeciau paimti.</p>
Puse metu teismo procesas cia dar greitai.
Pabandykit mama itikint kad ji jau sena, paskui gali nesugebt viena visiskai tvarkytis ir pan, kad notaras parasytu jums igaliojima jums tvarkyti jos finansus ir turta. Aisku jusu mama pas notara turi nueiti su jumis sveiko proto, antraip nieks tokio igaliojimo neisduos.
Turesit igaliojima tvarkyti mamos reikalus - paciai bus geriau. Apsidrausit, nes bet kada situacija gali pabloget.
Jei ji dar normaliai elgsis pas notarą tai gal išeis gaut įgaliojimą. Bet ten ir notarai dar paklausinėja kad nepasirašyt šiaip sau nes jiems atsakomybė. Mes kol dar pati pradžia buvo nusivežėm į banką kur turėjo sąskaitą ir sutvarkėm kad galėtų gaut pensiją į sąskaitą. Tuomet dar reik važiuot į Sodrą ir ten rašyt prašymą kad pervestų į banko sąskaitą. Be to niekaip nesutvarkysi, bet ten nelabai žiūrėjo, jiem svarbu kad pati pasirašo. O pas notarą jau nebūtum sutvarkę. Prikalbėjom kad reik tvarkyt per banką nes kitaip nebegaus pinigų ir sutiko, o prieš tai kiek bandėm tai sakė kad jai viskas gerai, bet kiekvieną mėnesį skundėsi kad ją apgavo, nedavė pinigų arba davė per mažai. Pabandykit gal kaip nors ir jūs prikalbinsit nes jei tokia padėtis tai vargu ar notaras pasirašys. O jei neišeis tai galėsit tvarkyt tik su teismo sprendimu.
Sveikos,
Susiradau vel sia tema. Kazkaip dar su mama tvarkemes, ejom pensijos paimti su ja kartu. Mama dabar reanimacijoje, guli ten pusantros savaites. Vadinasi nebespejau susitvarkyti jokiu reikalu. Aplamai buvo labai sunku skaityti sia tema, kai jai dar nebuvo visai blogai. Laukia dar daug reikalu ir nezinomybes.
Gaila, kad ši tema jau daug metų užgesusi... Susidūriau ir aš su šia realybe, stipriai suprogresavo mano tėvelio liga ir ieškodama info naršiau po internetą. Tokiu būdu ir užsukau į šią temą. Skaičiau visus liūdnos patirties sklidinus pokalbius nuo pat 2007 metų ir prisijungiau norėdama padėkoti jų autorėms, nors jos ko gero tų mano žodžių ir neperskaitys. Ačiū, mielosios! Pokalbiuose atskleidžiamos Jūsų patirtys suteikė man tarsi kažkokią atramą, padėjo susigaudyti situacijoje, atsirado suvokimas, kad su šia bėda susiduriu ne aš viena, o kur dar rasti atsakymai į daugybę praktinių klausimų... Ačiū Jums visoms, kad ir kur šiuo metu būtumėt 
.
