Įkraunama...
Įkraunama...

Ketonemija

Na, šiuo klausimu vistik nesutikčiau.

Taip, miližiniškas stresas vaikui yra likti be tėvų ligoninėje. Ir tėvams milžiniškas stresas, kai vaikas skubiai guldomas į tokį skyrių ir gaivinamas. Baisu, kai vaikas ten paliekamas nakčiai. Taip, yra liekamųjų reiškinių - mūsiškis labai ilgai bijojo likti vienas ligoninėje po to.

Ir vis dėlto aš manau, kad tokia tvarka ten yra būtina. Ten guli patys sunkiausi ligoniai visoje Lietuvoje. Dalis jų yra kritinės būklės, kai kurie miršta. Visiems be išimties reikalinga itin intensyvi priežiūra. Gydytojų darbas tokiame skyriuje yra labai įtemptas. Ten kiekvieną sekundę gelbstimos gyvybės, o tai ne juokai. Jeigu prie kiekvieno sunkaus ligonio ten ištisai būtų po psichuojančią mamą, tėtį ir dvi močiutes, kurie, apimti streso, graibstytų daktarus už rankovių, reikalaudami išskirtinio dėmesio būtent jų vaikui, daktarai paprasčiausiai negalėtų dirbti savo darbo.

Kai vaiko gyvybė kabo ant plauko, net ir tvirčiausia mama gali išprotėti. Pati atsimenu, kaip susmukau ant grindų, kai man pasakė, kad sūnui tachikardija, aritmija ir hipovoleminis šokas, būklė pavojinga gyvybei. Mano vyras per tas kelias valandas pražilo. Kai esi tokios emocinės būklės, elgiesi paprasčiausiai neadekvačiai. O gydytojams ten tiesiog reikia dirbti savo darbą. O kaip jį dirbtų, jeigu aplink slankiotų armija tokios būklės tėvelių?

Tad manau, kad šiame skyriuje griežtas lankymo ribojimas yra objektyviai būtinas.
Atsakyti
QUOTE(M.A.M.A @ 2013 03 14, 16:23)
Na, šiuo klausimu vistik nesutikčiau.

Taip, miližiniškas stresas vaikui yra likti be tėvų ligoninėje. Ir tėvams milžiniškas stresas, kai vaikas skubiai guldomas į tokį skyrių ir gaivinamas. Baisu, kai vaikas ten paliekamas nakčiai. Taip, yra liekamųjų reiškinių - mūsiškis labai ilgai bijojo likti vienas ligoninėje po to.

Ir vis dėlto aš manau, kad tokia tvarka ten yra būtina. Ten guli patys sunkiausi ligoniai visoje Lietuvoje. Dalis jų yra kritinės būklės, kai kurie miršta. Visiems be išimties reikalinga itin intensyvi priežiūra. Gydytojų darbas tokiame skyriuje yra labai įtemptas. Ten kiekvieną sekundę gelbstimos gyvybės, o tai ne juokai. Jeigu prie kiekvieno sunkaus ligonio ten ištisai būtų po psichuojančią mamą, tėtį ir dvi močiutes, kurie, apimti streso, graibstytų daktarus už rankovių, reikalaudami išskirtinio dėmesio būtent jų vaikui, daktarai paprasčiausiai negalėtų dirbti savo darbo.

Kai vaiko gyvybė kabo ant plauko, net ir tvirčiausia mama gali išprotėti. Pati atsimenu, kaip susmukau ant grindų, kai man pasakė, kad sūnui tachikardija, aritmija ir hipovoleminis šokas, būklė pavojinga gyvybei. Mano vyras per tas kelias valandas pražilo. Kai esi tokios emocinės būklės, elgiesi paprasčiausiai neadekvačiai. O gydytojams ten tiesiog reikia dirbti savo darbą. O kaip jį dirbtų, jeigu aplink slankiotų armija tokios būklės tėvelių?

Tad manau, kad šiame skyriuje griežtas lankymo ribojimas yra objektyviai būtinas.

na, tuo ir skiriasi intensyvios terapijos skyrius nuo reanimacijos, kad cia slaugomi ir gydomi vaikai, kuriems reikia nuolatines prieziuros, bet vis tik ne tokie, kuriuos jau reikia reanimuoti. Nakti, suprantama, tevai neturi buti, bet dienos metu vienas is artimiausiu zmoniu - yra pirmas dalykas, kurio reikia vaikui salia gydymo. As esu buvusi ir kitose tokio pat lygio ligoninese su savo vaiku. Visur specialistu poziuris toks, kad vaikui butina mama ir niekas geriau uz mama nepasirupins vaiku net tokiame skyriuje. Sioje ligonineje dar pries pora metu taip pat galiojo tokios pat taisykles kaip ir visur, bet staiga, pasirodo tevai pradejo trukdyti, tampyti uz rankoviu, o gal tiesiog per daug matyti?! Beje, visuomet galima isprasyti tevus uz duru, kurie elgiasi neadekvaciai.
Hipovoleminis sokas, tachikardija, aritmija yra 'normalu', kai vaikas dehidruojasi stipriai. sirdelei per didelis kruvis. tos bukles sunkios, bet atstatomos skysciu (lasaliniu) pagalba.
Atsakyti
Vaikų reanimacijos skyrius yra tas pats, kaip ir intensyviosios terapijos skyrius. Santariškėse tokių skyrių yra du. Dar vienas tokio lygio skyrius yra Kauno klinikose. Kiek man žinoma, į juos vežami sunkiausi ligoniai iš visos Lietuvos. Kitose ligoninėse ir jų reanimacijų skyriuose gydomi ne tokių sunkių būklių vaikai, tad gal ten tėveliai ir netrukdo.

Vis dėlto manau, kad tėveliai šiuose skyriuose medikams trukdytų. Atsimenu, kai atvežėme ten sūnų, beveik tuo pačiu metu atvežė dar du sunkius vaikus, vieną iš jų - greitąja komos būsenos... Neįsivaizduoju, kaip medikai gelbėtų jų visų gyvybes, jeigu šalia būtų visi tie šoko ištikti ir neadekvačiai besielgiantys tėveliai...

Mums kartais labai sunku suprasti, kad ten guli ir tokių vaikų, kurių būklė sunkesnė už mūsiškių.
Atsakyti
Taip, mes gulejom tokiame skyriuje Kaune, o taip pat ir cia pries kelis metus, ir dabar , tad turiu su kuo sulygint.

QUOTE(M.A.M.A @ 2013 03 14, 16:59)
Vaikų reanimacijos skyrius yra tas pats, kaip ir intensyviosios terapijos skyrius. Santariškėse tokių skyrių yra du. Dar vienas tokio lygio skyrius yra Kauno klinikose. Kiek man žinoma, į juos vežami sunkiausi ligoniai iš visos Lietuvos. Kitose ligoninėse ir jų reanimacijų skyriuose gydomi ne tokių sunkių būklių vaikai, tad gal ten tėveliai ir netrukdo.

Vis dėlto manau, kad tėveliai šiuose skyriuose medikams trukdytų. Atsimenu, kai atvežėme ten sūnų, beveik tuo pačiu metu atvežė dar du sunkius vaikus, vieną iš jų -  greitąja komos būsenos... Neįsivaizduoju, kaip medikai gelbėtų jų visų gyvybes, jeigu šalia būtų visi tie šoko ištikti ir neadekvačiai besielgiantys tėveliai...

Mums kartais labai sunku suprasti, kad ten guli ir tokių vaikų, kurių būklė sunkesnė už mūsiškių.

Atsakyti
Na, nežinau. Vis tiek kiekviena liksime su savo nuomone, ir kiekviena esame savaip teisi, tad gal neverta toliau diskutuoti.

Geriau pasidalinkime patirtimi, ką įdomesnio skanaus ir neriebaus galima būtų galima pagaminti mūsų vaikams. Mes, pvz., pastaruoju metu labai pamėgome bulvinius švilpikus su rūgpieniu ir naminius koldūnus su kalakutienos įdaru. O sunkiausia ištverti be šokolado.
Atsakyti
QUOTE(M.A.M.A @ 2013 03 14, 17:31)
Na, nežinau. Vis tiek kiekviena liksime su savo nuomone, ir kiekviena esame savaip teisi, tad gal neverta toliau diskutuoti.

Geriau pasidalinkime patirtimi, ką įdomesnio skanaus ir neriebaus galima būtų galima pagaminti mūsų vaikams. Mes, pvz., pastaruoju metu labai pamėgome bulvinius švilpikus su rūgpieniu ir naminius koldūnus su kalakutienos įdaru. O sunkiausia ištverti be šokolado.

zinoma, sutinku su jumis, juk ir patirtis dazniausiai ne vienoda 4u.gif .

Musu vienas is megstamiausiu patiekalu - spageti makaronai supadzu, i kuri keliauja svogunai paprika, malta mesa, tarkota morka, zirneliai, siek tiek krakmolo, pomidoru (jei nera - pasta arba sultys), vanduo, siek tiek cukraus, viskas troskinasi ir pilasi ant virtu spageciu. galima pabarstyti suriu .Mazai riebalu, daug angliavandeniu ir baltymu is mesytes ir kitu geru dalyku is darzoviu 4u.gif
Atsakyti
Mes dar gaminamės makaronams tokį padažą: pomidorai be odelių (vasarą švieži, žiemą konservuoti) , česnakų pora skiltelių, truputį šviežių bazilikų arba pesto padažo, šlakelis balzaminio acto, druska, pipirai. Viską susmulkinti ir patroškinti. Galima įdėti konservuoto savo sultyse tuno, alyvuogių, kaparėlių ar marinuotų agurkėlių. Skanu.

Buvome MRT. Hidrocefaliją mums atmetė. Bet nugąsdino radę kažkokių nespecifinių pakitimų galvos smegenyse. Nieko dorai nepaaiškino, o aš net nežinau, ar čia rimta, ar ne. Nešiu išrašą savo gydytojai, gal iššifruos.
Atsakyti
Keliu temą į viršų.
Mums jau beveik 8 metai, bet visdar sukyla acetonai.
Negalime valgyti sūrelių, gerti visokių aktimelių ir miau. Reikia pakankamai skysčių. Kartais acetonai sukyla iš streso pakeitus aplinką. Tikiuosi išaugsime.
Atsakyti