Mano pačios krikštatėviai iš skirtingų šeimų, rugpjūtį krikštysim abu vaikus ir jų krikštatėviai irgi bus iš skirtingų šeimų. Nematau tame nieko blogo
QUOTE(Nastya @ 2015 05 23, 00:04)
Mano pačios krikštatėviai iš skirtingų šeimų, rugpjūtį krikštysim abu vaikus ir jų krikštatėviai irgi bus iš skirtingų šeimų. Nematau tame nieko blogo
absoliučiai taip
svarbu, kad tos šeimos vaikui būtų gyvenimo pavyzdys, kad krikštatėviai būtų krikščioniško gyvenimo pavyzdys, kad vaikas būtų visad laukiamas ir meldžiamasi už jį.
Dar daugiau - mes krikštatėvius rinkomės ne iš šeimos narių - o pagal tai, koks tai vaikui būtų tikėjimo ir gyvenimo pavyzdys, autoritetas. Tiesa, dukros krikšto tėtis - mano brolis, bet šiandien manau, kad jis yra "silpniausias" krikščioniško ir apskritai gyvenimo pavyzdys mano vaikui. Šiandien daryčiau kitaip - ne giminystėj pagrindas..
Puma84, nereikėtų priimt to kaip asmeninio įžeidimo, bet paaiškinimą šiokį tokį išgirsti norėtųsi iš žmonių..
mes savo sūnaus krikšto tėvą irgi "ištraukėme" iš šeimos - bet ėjom "atsiprašyti" jo žmonos ir kažkuria prasme gavome jos sutikimą, kad viskas gerai, kad jai nėra kažkaip nesmagu, be to, ir vyras žmonos atsiklausė. Šiandien ji labai rūpinasi mūsų sūnumi, tad realiai gavo mano vaikas 2 krikštamotes, kurios su dovanomis beldžiasi 
QUOTE(Nastya @ 2015 05 23, 00:04)
Mano pačios krikštatėviai iš skirtingų šeimų, rugpjūtį krikštysim abu vaikus ir jų krikštatėviai irgi bus iš skirtingų šeimų. Nematau tame nieko blogo
kol neatsikrausciau i kita miesta, net nemaniau, kad buna kitaip, ten kur as gyvenau net nezinau tokio atvejo, kad krikstytu šeima, visada krikštydavo iš skirtingų šeimų, ir mano tėvai taip krikštyti. Paprastai vienas krikštatėvis iš vyro kitas iš žmonos pusės.
