Norėjau paklausti vertėjų iš vokiečių kalbos dėl miestų pavadinimų transkribavimo:
kaip užrašote jų dvibalsį
ei?
Lietuvinti man reikia kelis labai mažų miestelių ar net kaimų pavadinimus - kadangi jie tikrai labai maži, turbūt lietuviškai niekada niekur net ir nebuvo paminėti, bent jau man rasti nepavyko. Todėl ligi šiol linkau rašyti taip, kaip tariama. O
ei, mano manymu, tariamas kaip
ai. Tačiau tada prisiminiau, kad kiti miestai lietuviškai tai - LEIpcigas, BraunšvEIgas, HEIdelbergas, upę vadiname REInu... Ir suabejojau, gal čia taip pat pasirodo, kad aš blogai girdžiu, kaip ir tai, jog vokiečiai
ö taria kaip
io (taip girdžiu aš), o ne
ė (kaip teigiama VLKK nutarimuose)... Tuose pačiuose nutarimuose rekomendacijų dėl
ei, deja, neradau. Gal yra dar kažkokių, man nežinomų taisyklių ar susitarimų? Ar bent pasakykite, kaip linkusios daryti jūs. Įdomu būtų ir dėl kitų vokiečių kalbos garsų, kas žino, ką dar aš ne taip girdžiu
Ir jei aš teisi dėl
ei užrašymo kaip
ei miestų pavadinimuose, tai pagal tokią pačią taisyklę reikėtų lietuvinti ir pavardes?
Adaptuojant dar paisoma ir tradicijos, be to, užrašoma pagal apytikrį tarimą ir tikrai nėra reikalo ir galimybės perteikti visų vokiečių kalbos žodžio tarimo niuansų. [ei], nors ir tariama [ai], bet lietuvinant tiek asmenvardžius, tiek vietovardžius paprastai rašoma [ei]. Dar pravartu pavartyti Europos vietovardžių žodyną. Mažų miestelių pavadinimų jame nėra, bet jie sudaryti iš dažnai vartojamų dėmenų, pvz., Neu-, -städt ir pan. Paprastai galima surasti panašių vietovardžių.
Na, turiu omenyj, knygų ir žurnalų leidyboje. Parašyta: Atvartas (du puslapiai), bet tai tie du puslapiai, t.y. atvartas, būtų tiesiog a page tada išeitų ar kaip tuomet? Bet turėtų ir koks sinonimiškas žodis būti. Na, kvailas klausimas, bet gal kas padėsit išrišti.
O papasakokit, kaip elgiatės tokiais atvejais, kai originale akivaizdžios klaidos, pvz., ne ta data parašyta, netikslus pavadinimas 
