QUOTE(kaunietė bedarbė @ 2014 08 26, 16:06)
puiki knyga!
na laikytis aš jos negaliu,nes maistui turiu pinigų ribotą kiekį,tai valgau pigų maistą.
pvz.užsimanau valgyti,bet nėra ko,ar to ko noriu...
o ir turint ,argi visi turi kas jiems gamina,ar patys sau laiku pasiruošia? Kai uzsimanau valgyt tai ne tas pats, kas maista gamint...eit i kavine -ne visada gali.
na laikytis aš jos negaliu,nes maistui turiu pinigų ribotą kiekį,tai valgau pigų maistą.
pvz.užsimanau valgyti,bet nėra ko,ar to ko noriu...
o ir turint ,argi visi turi kas jiems gamina,ar patys sau laiku pasiruošia? Kai uzsimanau valgyt tai ne tas pats, kas maista gamint...eit i kavine -ne visada gali.
Sunku su tuo nesutikti Bet gal išeitis vistiek kokia nors yra? Tarkim ir pigesnį maistą skaniai gamintis, su prieskoniais, kažkaip išmoningai. Juk labai svarbu, kad skanu būtų. Kai namie su vaiku sedėjau, bandydavau visokių receptų ir stengiausi nepatingėti pasidaryti to ko noriu, nes kitaip nepasitenkindavau ir galėdavau suryti visą šaldytuvą. Tuo metu taip pat buvo trūkumas pinigėlių. O Skanaus ir norimo maisto man reikia kur kas mažiau. Pavyzdžiui pastebėjau, kad dabar vietoj 1 kg. mėsos perku puse ir pakanka visiems pavalgyti.Nors pastebėjau, kad kartais apsimokėdavo nusipirkti to ko noriu mažą kiekį (pavyzdžiui pyrago gabalėlį, negu namie kepti jį ir paskui iš gailesčio jį valgyti, kad nereikėtų išmesti, jei šeimos nariai nebevalgo). Produktus dabar perku kasdieną, nes aš nežinau ko norėsiu kiekvieną dieną, mums taip taupiau išeina vien dėl to, kad nebeišmetam produktų. Neperku akciijinių produktų (greitai gendančių) vien todėl kad jie akcijiniai, nes galiu jū išvis nepanaudoti. Mes skaičiuojames biudžetą ir kas tikrai nustebino, kad maistui išleidžiam beveik tą pačią sumą kaip ir anksčiau. Nors kartais perkam brangesnius produktus, tų kurių užsimanom arba pavalgau kavinėje, tiesiog visko mažiau reikia ir nebeperkam nereikalingų tai dienai produktų.
Sunku komentuoti kai nežinai realios situacijos žmogaus, bet sutinku kad kartais reikia prioritetus persižiūrėti. Psrisimenu savo šeimyninio gyvenimo pradžią, kai buvom dar studentai, o paskui uždarbis mažas buvo, tai kiekvieną progą išnaudodavom persiryti (pas tėvus pavyzdžiui) Sunku tada buvo, bet tada judrūs buvom ir jauni, tai taip greit ir netukom