Nėštumo pradžia

Sveikos, esamos, būsimos mamos. Labai noriu pasikalbėti išsikalbėti ir atrasti vidinę ramybę. Vaikelio norėjau jau seniai, mano antra pusė irgi be galo norėjo. Kartu esame 4 metus, susižadėję taip pat, vis kalbėjom kokių vestuvių norėtumėm, bet nepuolėm jų organizuoti. Taip pat prieš menėsį mane paaukštino pareigose, darbas reikalaujantis kartais daug streso, bet aš su tuo neblogai tvarkausi ir stengiausi anksčiau kuo mažiau stresuoti. Prieš 10 mėnesių man atliko laparatomija, pašalino visiškai viena kiaušidę, turėjau didelį auglį ir vaikelis žinoma dievo dovana, o dar ganėtinai taip greitai pastojant. Apie mėnesį laiko dar tik. Bet....

pas mane tiek daug abejonių ir minčių, atrodo dar nepasirengusi, dar savo būsto neturim ir nesusituokę ir neaišku, kaip antrai pusei su darbais, tai sekasi tai ne. Nežinau ar tokie jausmai ir dvejonės yra normalu.. Jau kaltinu save, kad aš taip prisigalvoju. Man nuo tada kai sužinojau liūdna labai...

Yra toks posakis: Dievas davė burną, duos ir šaukštą    o darbai tai yra, tai nėra. Juk nėra 100% garantijos, kad visą gyvenimą abu turėsit puikų darbą, visko gyvenime būna. Mes irgi neturėjom gerų darbų, nuomuotam bute gyvenom. Ir ką? Pakėlė mane pareigose, kai buvau nėščia    Po metų nuo vaiko gimimo susituokėm, vėliau pirkom butą. Ne tame esmė, vaikui tai giliai dzin, kur ir kaip jūs ten gyvenat. Svarbu, kad mylėtumėt ir stengtumėtės. Abejonės ir baimės yra normalu, nes tapsit atsakingi už kitą žmogų. Tai yra gerai, rodo, kad nesat kokie pašalpiniai. 

Ypač jūsų situacijoje, kai turėjot moteriškų bėdų, laukit vaikučio ir atsipalaiduokit. Viskas susidėlios. Sėkmės  ​ 

Turite buti labai dekinga ir laiminga.Nesupratau priezasties liudeti.

Ačiū už palaikymą ir supratimą!

Na žinot, šiuo metu ir aš pati savo jausmų ir emocijų nesuprantu, labai norėjau, laukiau tos žinios, o įvykus labai labai pasimečiau. Gal nesitikėjau taip greitai..

Sveikos ,,jaunosios nėštukės”. Dar nežinant, jog esu nėščia (apie 4 sav.) pradėjo kankinti nežmoniškas alkis, pasidarius nėštumo testą ir sulaukus teigiamo ats (5 sav.) alkis niekur nedingo, atrodo suvalgyčiau sunkvežimį maisto - saldžiai, sūriai ir atvirkščiai... Sugebėjau priaugti per šias dvi savaites apie 2kg ir išsigandau, tačiau apimtys drastiškai nesikeičia, tik pilvukas pastoviai papūstas... Gal reiktų reguliuoti kcal skaičių ir mėginti ,,pabadauti”? Kaip jums buvo su alkiu pirmąsias nėštumo savaites? 🙂

Man būtent taip ir buvo, kad pradžioje daug valgiau. Tiesiog norėjau būtent kažkokio maisto tuo metu , būtinai salotų su grietine , būtinai grikių su daržovėm ir panašiai. Saldumynų net nenorėjau , bet vistiek svoris augo nuo pat pradžių. Kažkaip kitoms vidury nėštumo būna tie maisto norai , o man nuo pražių iki kokio 4 mėnėsio taip. Ir alkis didesnis nei paprastai.  Priaugau jau apie 12 kg, bet ką padarysi , pagimdysiu numesiu  ​ 

Oj pirma trimestrą pastoviai valgiau, o antram prasidėjus valgau dukart dienoj ir kartais tarp valgių porą obuolių sutrauškinu 😁 berods pavalgius net geriau būdavo pirmą trimestrą 😊 nu dabar 17 sav. Kolkas +2kg nors cepekų neatsisakydavau, davar į tokį maistą net nesižiūri 😁

Sveikos, turiu daug klausimų nėštumas dar labai mažas 5 savaites bet as be galo noriu rąžytis naktimis. Esu patyrusi persileidimą, bijau tampytis. Pas gine dar tik po savaitės. Ar jums taip buvo, kodėl toks noras, gal trūksta magnio?

Sveiki turiu klausimuką...žodžiu buvau nuvykusi pas šeimos gydytoją dėl padažnėjusio pykinimo, silpnumo, galvos svaigimo, mieguistumo ir pastovaus nuovargio. Mano mėnesinės turėjo prasidėti kovo 27-28 dienomis pradėjau ''sirgti" balandžio 1 baigiau 3 tik tepliojo dažniausiai sergu 7 dienas ir gausiai. Dariausi nėštumo testą bet jis rodė neigiamą nuėjusi pas gydytoja išgirdau kad apie dvi savaites laukiuosi bet ji nedarė kraujo tyrimo sakė atvykti gegužės 2 dieną. Po to visą šį mėnesį pykino ne tas žodis valgiau tai rūgštai tai saldžiai. Šiandien prasidėjo rausvos kraujingos isskyros išsigandau ir jos glitnios kaip kiaušinio baltymas...nejaugi kažkas negerai.

Sveikos, esu 5 savaitę nieščia, nuo ovuliacijos vis maudena pilvą, būna suduria stipriau. Stengiuosi kuo daugiau ilsėtis, sunkiai nekilnoti, nesiražyt... skaičiau, kad maudimas normalu, bet ar tikrai kiekvieną dieną turi mausti?