Įkraunama...
Įkraunama...

Geriau nei tikėjausi -lengvas gimdymas

QUOTE(Euterpė @ 2016 01 22, 13:42)
Mane likus kelioms dienoms iki gimdymo paguldė į ligoninę, nes buvo pasirodę truputį kraujo, jau buvo prasivėręs kaklelis 2cm ir kilo įtarimas, kad laša vandenys, plius jau buvo praėjęs gimdymo terminas, tai pagalvojo, kad gal jau tuoj gimdysiu ir pavojinga jau siūlyt grįžt namo. Paguldė, o aš kaip negimdau, taip negimdau. biggrin.gif  Vakare laiminga nueinu apžiūron, sako, jau 5cm atsidarymas blink.gif , negi nieko nejaučiat? Nu, sakau, ne, o turėčiau? lotuliukas.gif Paliko mane palatoj, su viltim kad jau tą pačią naktį gimdysiu, o aš kaip ne, taip ne. Vis ateidavo paklaust, ryte irgi su viltim atėjo, o aš sau knygą skaitau ir jokių sąrėmių nejaučiu. Taip su 5cm prasidarymu pragulėjau dar kelias dienas. lotuliukas.gif Galiausiai po kelių dienų nusivedė gydytoja vėl patikrai, aš jau "namiokus" mėtau, kad gal kaip paspartint šitą reikalą galima, nes mažylis jau mato šviesą tunelio gale, o lyst vis tiek nenori. biggrin.gif Bet tada apžiūrėjo, sako "va, jau 7cm, o va ir vandenys tekėt pradėjo, į gimdyklą vežam". Man greit visas linksmumas išgaravo. lotuliukas.gif Kokia dar gimdykla, kokie dar 7cm, jei aš nieko nejaučiu?! biggrin.gif

Guliu gimdykloj, vyras prisistato po keliolikos minučių, po to ateina akušerė, klausia ar labai skauda, o aš patikinu, kad visai nieko nejaučiu. Nepatiki manim, tai patikrina atsidarymą. biggrin.gif  Jau 7,5cm. biggrin.gif Išeina, liepia pakviest, jei pradėsiu jaust sąrėmius. Mes su vyru sėdim, juokiamės, po kiek laiko pradėjom mąstyt, kad gal reikia kokį filmą per planšetę pažiūrėt, nes veiksmo tai nulis. lotuliukas.gif Vyras iš neturėjimo ką veikt pradėjo ramiai knygą skaityt, aš vaikščiojau pirmyn atgal - galvojau gal paskatinsiu taip viską. biggrin.gif Velniai žino kiek laiko praėjo, bet po to pradėjo truputį mausti nugarą. Išsikviečiau akušerę ir pranešiau naujieną, kad jau NORS KAŽKĄ jaučiu. lotuliukas.gif Vėl patikrino - 8cm, akušerė jau negali patikėt, kad beveik galas, o aš dar šypsausi, juokelius skaldau ir sakau, kad man tik maudžia... biggrin.gif

Na, po to labai greitai užsimaniau į tualetą. Bet taip, kad atrodė sprogsiu, jei nenueisiu ir tas noras jau buvo sumišęs su kas 1-2min pasirodančiu skausmu, tik gan pakenčiamu. Akušerei teko konstatuot faktą, kad jau visai galas, laikas pastovėt po dušu, o tada eisiu gimdyt. Po kelių minučių duše jau vėl ją kviečiausi ir diiiidelėm didelėm akim žiūrėdama į ją sakiau, kad "aš tikrai LABAI LABAI NORIU KAKU ir daugiau nebeiškęsiu". lotuliukas.gif  Tai patikėjo ir leido grįžt į gimdyklą. Na, o atsigulus jau prasidėjo paskutinė dalis, kuri jau nebebuvo linksma, nes kažko baisu pasidarė, plius išgirdau, kaip kitoj gimdykloj moteris klykia ir todėl išsigandau, tai pradėjau veblent, kad aš nepagimdysiu, nemoku, pjaukit ir išimkit patys. biggrin.gif Aišku, po kelių kartų jau buvo vaikiukas pas mus. biggrin.gif

Vėliau iš kitos gimdyvės, su kuria teko bendroj palatoj gulėt, sužinojau, kad maniškis gimdymas tą dieną nuskambėjo ir per kitas gimdyklas, nes akušerė vaikščiodama ir kitur papasakojo, kad va, viena mamytė visai be skausmų gimdo. biggrin.gif

Žodžiu, moralas toks, kad ne visi gimdymai yra žiauriai skausmingi, ilgi ir sunkūs ir tikrai neverta iš anksto bijoti ir nusiteikti blogiausiam. 4u.gif


Va sita istorija tai atsispausdinsiu ir pasikabinsiu sau ant sienos! Ir skaitysiu kasdien wub.gif Labai aciu visoms mamoms, kurios pasidalino savo sviesiomis istorijomis. Rugseji butinai grisiu i sia temute ir papasakosiu kaip as be skausmo ir juokaudama pagimdziau cool.gif
Atsakyti
Džiaugiuosi kad atradau šia tema, vis ateinu čia geru istoriju paskaityti kurios nuteikia mane gerai savo pirmojo gimdymo laukiant, tikiuosi ir aš pasidalinti galėsiu pozityviai ! 4u.gif
Atsakyti
Pirmaji gimdziau 16 valandu.Tai buvo ilgos ir skausmingos valandos kurias atsimenu iki siol nors tai buvo pries 11 metu.Labai bijojau visa tai patirti antra karta todel laukdamasi antro visa niestuma tam ruosiausi.Kartais net verkdavau is baimes..O antras gimdymas buvo greitas.Pagimdziau per 5 valandas.Saremius sauniai atlaikiau.Negaliu sakyt kad neskaudejo,bet palyginus kaip su pirmu tai pasaka.O dar plius ir pamaina visa gera pasitaike smile30x30.png
Atsakyti
QUOTE(Jazza @ 2008 09 22, 13:07)
Na va, aš jau „subyrėjau“ ir galiu tik patvirtinti, kad teigiamas nusiteikimas daro stebuklus. Gimdyti nebijojau, o į nėštumo pabaigą iš viso nusiraminau... Mačiau, koks nuostabus ir atsidavęs personalas dirba ten, kur ruošiausi gimdyti, žinojau, kad vyras bus kartu, padės morališkai, pasitikėjau gamta, savimi ir savo vaikeliu... O skausmo (ypač tokio prasmingo) aš niekada nebijojau...
Ir mano nusiteikimo rezultatas - gimdymas buvo tiesiog nuostabus ir lengvas. Nuo atvykimo į ligoninę iki pirmo sūnelio riksmo praėjo truputį daugiau nei dvi valandos, atvykom su pilnu atsidarymu. Labiausiai skaudėjo tada, kai jau siuvo mano plyšimus... O sąrėmius aš laikiau paruošiamaisiais ir jei ne reguliarumas, bučiau niekur dar nevažiavusi...  bigsmile.gif Sąrėmiai truko apie 4 val. ir nebuvo skausmingi, maudimas ir tiek... Prisimenu kažkada man buvo supūliavęs dantis - Dievaži, tada skausmas buvo daug didesnis.
Taigi, mielosios, linkiu nusiteikti ramiai, nebijoti ir viskas bus gerai. Lengvo ir sklandaus Jums visoms gimdymo  4u.gif


Štai, suradau savo seną pasisakymą šioje temoje po pirmo gimdymo. Tuomet tikėjausi, kad viskas vyks lengvai ir sklandžiai, taip ir buvo. Prieš antrą gimdymą bijojau tik vieno (prisiklausiusi prognozių, kad antrą kartą gimdymas truks perpus trumpiau, tai mano atveju, kokias 2 val.) - kad nesuspėsiu į ligoninę, nesuprasiu, kad jau laikas ir pagimdysiu namie biggrin.gif
Kadangi antrą kartą pirmiausia nubėgo vandenys, tai ir paskutinė mano baimė išsisklaidė. Nuo pirmo sąrėmio iki vaikelio užgimimo šįkart užtruko 52 minutes. Manau, geriau net ir tikėtis neįmanoma.
Ar skaudėjo? Nepasakyčiau. Sąrėmiai iš karto vos atsiradę buvo reguliarūs kas 2-3 min. Ir jei jau dar sugebėjau gimdyklą pasifotkint (ne sąrėmio metu, aišku biggrin.gif ), tai gal NELABAI skaudėjo bigsmile.gif Nemalonus jausmas užeidavo tik tada, kai sąrėmio metu jau norėjosi stumt. O aš, kad ir kaip būčiau tikėjusis, kad lengvai ir greitai, bet gi ne ŠITAIP greit. Kol dar niekaip negalėjau patikėt, kad JAU noriu stumti blink.gif , VOS PO GERO PUSVALANDŽIO nuo pirmo sąrėmio blink.gif Kol patikėjau tuo, ką jaučiu, ir galvojau, ar jau kviest akušerę, keli sąrėmiai buvo nemalonūs. Ne tai, kad skaudėjo, bet taip kažkaip...
O paskui per tris stangas, t.y. ne ilgiau kaip 10 min. pagimdžiau žaviausią pasaulyje berniuką bigsmile.gif
Net akušerė, kuri, tikiu, visko mačiusi, pavadino mane rekordininke ax.gif Iš kur tokia Dievo dovana, tegaliu tik spėlioti:
1. Visiškai nebijojau, nei pirmą kartą, nei tuo labiau antrą.
2. Daug judėjau, vaikščiojau pėsčiomis abiejų nėštumų metu.
3. Galbūt genetika tokia, nors nei mama, nei močiutės nesigyrė rekordais biggrin.gif

Atsakyti

O aš nežmoniškai bijau gimdyti,atrodo, viskas plyš ten, nepernešu skausmo :(  o draugas ramina, kad platus klubai labai pas mane, sutverta esu gimdymui  :lol: 

žinau,kad visos gimdo ir pagimdo, pasimiršta tas skausmas, bet dabar apie nieka kita neina galvoti, tik kaip bus per gimdyma..sunku pasiruošti psichologiškai

Atsakyti