QUOTE(Bitės šešėlis @ 2014 08 18, 16:25)
Apie kvietimą į vestuves net negalvočiau. Kam? Dėl žmonių akių susigadinti sau šventę? Leisti tam, kuris ėdė jums gyvenimą, sugadinti ir iškritikuoti jūsų šventę?
Jūsų patarimas irgi labai slidus. Kažin kaip jausis nuotaka, kai iš jos pusės nebus tėvų, o iš jaunikio pusės visi geri, gražūs ir t.t.? Ką galvos jaunikio pusė? Prasidės visinės apkalbos ir pan. Nebent prišnekėti, kad tėvai labai serga ir t.t., bet čia jau žinote, ne kas, akmuo ant širdies vistiek gulės.
Ką daryčiau aš tokioje vietoje su vestuvėmis? Labai sunkus klausimas. Vyrui, jei jau jis pasirenkamas į vyrus reiktų pasakyti visą teisybę, labai aiškiai, išsamiai, kad jis tikrai suprastų padėties rimtumą, nuotakos savijautą ir pan. ir reiktų paprašyti turbūt jo pasiaukoti ir nedaryti tradicinių vestuvių su giminėmis, draugais. Įkalbėti daryti kažkokią avantiūrą kaip santuoką nardant, šokant iš parašiuto, kalnuose kažkur ar Havajuose ir pan., o po to tik susitikti su jo šeima ir artimaisiais kažkur kavinėje, pasakant, kad nuotakos tėvukai serga, seni, negali atvykti, kažkas tokio, nes kaip suprantu nelabai jaunikio pusė ką ir žino apie tėvus
Arba dar variantas kaip jau buvo minėta parašyti laišką tėvui ir tame laiške nebesižeminti, o labai aiškiai uždominuoti jį. Labai aiškiai parašyti, kad dabar ne 20 amžius, kad dabar vaikai mylimi, palaikomi, gerbiami, nesvarbu jiems 3 ar 33 metai ir tėvų pareiga būti gerais tėvais. Kad planuojamos vestuvės ir nuotaka norėtų pakviesti savo tėvus, bet tik su ta sąlyga, kad tėvas elgsis kaip tikras tėvas, kaip vyras, o ne kažkoks kritiškas bjauruolis. Ir jei tėvas susimąstys ir pareikš norą dalyvauti vestuvėse, tai tada suplanuoti visą laiką taip, kad tėvai neatvyktų 5 dienom anksčiau, o tiesiog į pačią šventę ir išvyktų iš karto, be jokių ten šalies aprodymų ir pan.