Antros pusės supažindinimas su mano tėvais

Jūsų patarimas irgi labai slidus. Kažin kaip jausis nuotaka, kai iš jos pusės nebus tėvų, o iš jaunikio pusės visi geri, gražūs ir t.t.? Ką galvos jaunikio pusė? Prasidės visinės apkalbos ir pan. Nebent prišnekėti, kad tėvai labai serga ir t.t., bet čia jau žinote, ne kas, akmuo ant širdies vistiek gulės.
Ką daryčiau aš tokioje vietoje su vestuvėmis? Labai sunkus klausimas. Vyrui, jei jau jis pasirenkamas į vyrus reiktų pasakyti visą teisybę, labai aiškiai, išsamiai, kad jis tikrai suprastų padėties rimtumą, nuotakos savijautą ir pan. ir reiktų paprašyti turbūt jo pasiaukoti ir nedaryti tradicinių vestuvių su giminėmis, draugais. Įkalbėti daryti kažkokią avantiūrą kaip santuoką nardant, šokant iš parašiuto, kalnuose kažkur ar Havajuose ir pan., o po to tik susitikti su jo šeima ir artimaisiais kažkur kavinėje, pasakant, kad nuotakos tėvukai serga, seni, negali atvykti, kažkas tokio, nes kaip suprantu nelabai jaunikio pusė ką ir žino apie tėvus

Arba dar variantas kaip jau buvo minėta parašyti laišką tėvui ir tame laiške nebesižeminti, o labai aiškiai uždominuoti jį. Labai aiškiai parašyti, kad dabar ne 20 amžius, kad dabar vaikai mylimi, palaikomi, gerbiami, nesvarbu jiems 3 ar 33 metai ir tėvų pareiga būti gerais tėvais. Kad planuojamos vestuvės ir nuotaka norėtų pakviesti savo tėvus, bet tik su ta sąlyga, kad tėvas elgsis kaip tikras tėvas, kaip vyras, o ne kažkoks kritiškas bjauruolis. Ir jei tėvas susimąstys ir pareikš norą dalyvauti vestuvėse, tai tada suplanuoti visą laiką taip, kad tėvai neatvyktų 5 dienom anksčiau, o tiesiog į pačią šventę ir išvyktų iš karto, be jokių ten šalies aprodymų ir pan.

jeigu su žmogum planuoji kurti šeimą,tai jis turi žinoti kodėl tie tavo santykiai su tėvais yra tokie,kokie yra.

is seimos norima paprastai palaikymo, supratimo ir zinoma meiles.
bet jei nevykele vadina, tai tokia ir padare, nes ji net atsikirtsi nemoka, negali.
tokie tevai juk liks senatveje vieni, va tada ir supras savo klaidas.
kaip tik kiekviena motina savo vaika giria, kad ir koks jis butu, o pas autore lyg pries laikrodzio rodykle... kai darbe menkina, tai dar gali darba pakeisti, bet kai seimoj zemina, ir menkina, tai maziausiai norisi is viso juos matyti.
As su tevo gimine bendravau po 1 karta i 10 metu ir nesigailiu, buvau ten nemegiama ir net neprisilieciau prie seneles senatveje... ji mire slaugos ligoninej, viena.

Autorei patariu irgi tevams dainuoti dainele:
o jus senatveje busit vieni !!!

Naivu Visą gyvenimą nesuprato, o senatvėje staiga... bac.. ir supras
Taip nebūna.
Senatvėje jie sėdės ir galvos: nu matai, kokia nerūpestinga dukra, užauginom, gero norėjom, o ji bac.. ir nesirūpina. Neveltui visą laiką sakėm, kad nieko gero iš jos

taip taip ir dar sakys, kokia nedėkinga dukra esu ir aš tokių bajerių patyrusi, iki psichologo nedaėjau, bet tokio pobūdžio knygas skaitau, nes kitaip tikrai būtų nekas... Įgyjau daugiau pasitikėjimo savimi, ir jei ką nors tokio pasako, kertu atgal, bet kokios kritikos nenuryju ir liaudiškai tariant šoku į akis...stengiuosi savyje daug ką jiems atleisti, senatvėje vistiek įtariu būsiu nedėkinga dukra...
Dėl vestuvių, tai jei nuvykus pas tėvus tarkim susikirstumėt su tėvu, tai jo nekvieskit į vestuvius, galų gale sakykit, kad tu man gėda darai ir pan. ir išvis ko jam ten važiuoti, jei ta "***** su AIDS nešiotoju ženijasi" pasikvieskit mamą, nes ji kaip suprantu, dar taip baisiai nesielgia

Visų pirma, turi jiems atleisti savo viduje, nebepykti ir susitaikyti su tuo, kas buvo ir ko negali pakeisti. Manau, tai būtina sąlyga norint nekartoti to savo šeimoje, su savo vyru ir vaikais.
Ir apie viską pakalbėti su vyru. Jeigu jis būsimas vyras,tai turėtų tau būti artimas ir tave suprasti.

Dėl supažindinimo. Nesvarstai tokio klausimo, ar apskritai su jais supažindint, ir nori bent kiek išlaikyti ryšį. Jokio stebuklingo recepto kaip supažindint nėra. Paprastai. Tiesiog nepamiršk, kad bet kada pasijutus blogai ar sulaukus skaudžių replikų turi teisę išeiti ar būti žodžiais apginta savo būsimo vyro.
arba... niekam tu nieko neprivalai. esi suaugus. renkiesi, su kuo bendrauti ir turi teisę jaustis maloniai.

Nematau kuom čia girtis, prišiūkšlinot savo karmą ir tiek.
Papildyta:


Ir pirma: per kelis metus dar nežinia kaip susiklostys santykiai su brangiuoju, gal nė tų vestuvių nebus, nes dar nė nepasipiršo, o tėvai liks amžiams tėvai, kokie bebūtų. Ir antra: Kas žino, gal kol brangusis teiksis autorę vesti- gal tėvukas jau bus AA , Dievo keliai nežinomi. Per anksti, manau, čia nerimaujama dėl to, kas dar neapčiuopiama.
Papildyta:

Vaikai per savo gyvenimą visokių modelių prisižiūrės per akis, dar vaikystėje matys draugų netobulas šeimas ir t.t., nuo to jūs jų neapsaugosit ir nuo visų "blogų" giminaičių tikrai neizoliuosite. Bet va kad jų mama nebendrauja ir ignoruoja savo tėvus- tas įstrigs labiausiai. Nėra tobulų žmonių, ir apie tai protingos mamos su savo vaikais kalbasi, kaip ir protingi vaikai priima savo tėvų netobulumą. Apskritai manau, kad tūkstančius psichologams išleidote vėjais. Atsiprašau už nuomonę.