Įkraunama...
Įkraunama...

priklausomybė maistui..

Labas visoms.
Tikrai nežinau ar į šią skiltį rašau su tokia tema, jei ką, trinkit lauk.
Net nežinau, nuo ko čia man pradėti pasakoti. Žodžiu, turiu problemą, bėdą, nežinau kaip tvarkytis su tuom. Iki šiol nekreipiau į tai didelio dėmesio, tačiau pastarosiom dienom supratau, kad vis tik tai yra liga, priklausomybė. Neturiu saiko valgydama. Visos mintys visą dieną sukasi tik apie maistą. kenčiu kenčiu, tada neiškentusi prisiryju taip, kad sprogstu. Visos dietos baigiasi nežmonišku apsirijimu. Žinau, kad daugeliui tai neatrodo liga, bet kodėl tada neišeina susivaldyti??? Skaitinėjau keletą straipsnių, parašytų gydytojų, jie teigia, kad yra toks valgymo sutrikimas kaip priklausomybė maistui. Labai bijau, kad aš ją jau turiu.
Gal kas esate su tuo susidūrusios? Kaip kovojote/kovojate? Ar įmanoma įveikti tuos apsirijimus kažkokiais būdais, nes tai jau tampa manija.
Jei kreiptis į gydytojus, tai kokius? Psichologą, dietologą ar dar ką?
Įdomu dar tai, kad esu kūda, nors su tokiu ryjimu turėčiau sverti kokį 100kg...
Bet jei tai nesiliaus, susilauksiu ir to..
Atsakyti
QUOTE(marmozel... @ 2013 05 11, 15:42)
Labas visoms.
Tikrai nežinau ar į šią skiltį rašau su tokia tema, jei ką, trinkit lauk.
Net nežinau, nuo ko čia man pradėti pasakoti. Žodžiu, turiu problemą, bėdą, nežinau kaip tvarkytis su tuom. Iki šiol nekreipiau į tai didelio dėmesio, tačiau pastarosiom dienom supratau, kad vis tik tai yra liga, priklausomybė. Neturiu saiko valgydama. Visos mintys visą dieną sukasi tik apie maistą. kenčiu kenčiu, tada neiškentusi prisiryju taip, kad sprogstu. Visos dietos baigiasi nežmonišku apsirijimu. Žinau, kad daugeliui tai neatrodo liga, bet kodėl tada neišeina susivaldyti??? Skaitinėjau keletą straipsnių, parašytų gydytojų, jie teigia, kad yra toks valgymo sutrikimas kaip priklausomybė maistui. Labai bijau, kad aš ją jau turiu.
Gal kas esate su tuo susidūrusios? Kaip kovojote/kovojate? Ar įmanoma įveikti tuos apsirijimus kažkokiais būdais, nes tai jau tampa manija.
Jei kreiptis į gydytojus, tai kokius? Psichologą, dietologą ar dar ką?
Įdomu dar tai, kad esu kūda, nors su tokiu ryjimu turėčiau sverti kokį 100kg...
Bet jei tai nesiliaus, susilauksiu ir to..

Aš susidūrus... Puikiai žinau apie ką kalbi.... Būtų idealu pasikonsultuoti su kokiu psichologu, psichiatru, bet ir pati to dar nepadariau... Tik man truputį kitaip - visą dieną per daug tam dėmesio neskiriu, bet labai blogai būna jaučiant stresą, nerimą, susierzinimą - tada galiu sušveisti visą šaldytuvą net su durelėmis. Durnai, yra tai, kad daugkas to nesupranta ir laiko paprasčiausiu marazmu, ištvirkimu, išlepimu ir pan.... bet per priepuolius aš tikrai nesitvardau, o po to nekas būna - ant dūšios jauties kaip.... Aplinkiniams tuom nesiskundžiu, nes vienintelis atsakymas būna - tai gal mažiau ryk... išvada kaip ir logiška...
Kaip bandau spręsti šią problemą - trejopai. Pirma vengiu situacijų, sukeliančių neigiamas emocijas, kiek tai įmanoma. Antra stengiuosi namuose nelaikyti daug maisto. Aišku, tai erzina, nes kasdien reikia apsipirkti. Trečia radau tokią programėlę psichologų, kaip bandyti spręsti tas savo bėdas. Pirmas etapas - analizuoti save. Kada valgai, kiek, kodėl - tai leidžia suvokti, kada pas tave iškyla tie priepuoliai... ir t.t. Dar gilinuosi į intuityvų maitinimąsi. Kaip man sekasi - gal kažkiek geriau, bet vis dar ištinka atkritimas kaip pas narkomaną kokį....
Papildyta:
Ai dar mane labai lengva išvesti iš kelio ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Seven devils @ 2013 05 11, 14:58)
Aš susidūrus... Puikiai žinau apie ką kalbi.... Būtų idealu pasikonsultuoti su kokiu psichologu, psichiatru, bet ir pati to dar nepadariau... Tik man truputį kitaip - visą dieną per daug tam dėmesio neskiriu, bet labai blogai būna jaučiant stresą, nerimą, susierzinimą - tada galiu sušveisti visą šaldytuvą net su durelėmis. Durnai, yra tai, kad daugkas to nesupranta ir laiko paprasčiausiu marazmu, ištvirkimu, išlepimu ir pan.... bet per priepuolius aš tikrai nesitvardau, o po to nekas būna - ant dūšios jauties kaip.... Aplinkiniams tuom nesiskundžiu, nes vienintelis atsakymas būna - tai gal mažiau ryk... išvada kaip ir logiška...
Kaip bandau spręsti šią problemą - trejopai. Pirma vengiu situacijų, sukeliančių neigiamas emocijas, kiek tai įmanoma. Antra stengiuosi namuose nelaikyti daug maisto. Aišku, tai erzina, nes kasdien reikia apsipirkti. Trečia radau tokią programėlę psichologų, kaip bandyti spręsti tas savo bėdas. Pirmas etapas - analizuoti save. Kada valgai, kiek, kodėl - tai leidžia suvokti, kada pas tave iškyla tie priepuoliai... ir t.t. Dar gilinuosi į intuityvų maitinimąsi. Kaip man sekasi - gal kažkiek geriau, bet vis dar ištinka atkritimas kaip pas narkomaną kokį....
Papildyta:
Ai dar mane labai lengva išvesti iš kelio  ax.gif

na, aš dar nesuprantu, nuo ko man tie apsiryjimai. nesuvedu galų. taip, esu pavargusi, nes mažas vaikas. ypatingai apetitas žvėriškas po sunkių bemiegių naktų.. bet kur čia logika?? tik prabudusi drebu kol ko nors nesuryju, paskui nekenčiu savo tokio elgesio, graužia sąžinė. paskui puse dienos badauju, bet mąstau apie maistą, tada kasnis po kasnio ir vėl apsiryju.. negaliu pakęsti, kad nekontroliuoju savęs doh.gif ir mane lengva išvesti iš kelio, jeigu koks baliukas, pasisedėjimas, tai aš kaip kokia suknista ėdikė vis imu ir imu užkandukus, kai kiti jų rodos nė nepastebi, o man tik jie galvoj..
vyras tada sako, ar baigsi ryti. nesupranta nei jis nei kiti, kad tai kainuoja VELNIŠKAS pastangas...
Atsakyti
Šiaip, manau, miego stoka daug įneša... Aplamai, prie visų bandymų suliesėti rekomenduojama susitvarkyti pirmiausia miego klausimus. Bet kai vaikas mažas, klausimas kaip čia seksis. Gal bandyti dienos metu su juo prigulti? O dėl tų priepuolių tai aš primygtinai rekomenduoju pradžiai kokią savaitę dvi save pasianalizuoti kas ir kaip... o dėl vyro - manau, pradžioje teks ir jam ranką pridėti. Aš saviškio išsiprašiau, kad man pats padėtų - jis labai didelis smaližius, smagurius, tai paprastai vaikams sumigus, pradeda vaišintis visokiu jovalu, kurio paprastai nevalgom prie vaikų - čipsus, sūdytus riešutukus, saulėgrąžas, geria alų... tik va jis kažkaip laiku užsikemša ir sustoja, o aš kartais nutrunku nuo lenciūgo, nors prieš tai visą dieną būnu maitinusis be priekaištų. Tai dabar kurį laiką prašau jo, kad man nesiūlytų nieko vakarais ( 22 - 23 h ), pats tegul daro kaip išmano. Kai jis pradeda smaguriauti, stengiuosi išeiti į kitas patalpas ir ten ką nors veikiu. Jei valia manęs neapleidžia ax.gif
Nenori pabadyti tokios programėlės - man tai ji nieko visai.

http://valgymosutrik...gydos-programa/
Atsakyti
Psichiatrai yra kiekvienoje poliklinikoje.
Atsakyti
QUOTE(devuška @ 2013 05 11, 15:15)
Psichiatrai yra kiekvienoje poliklinikoje.

man vaistų nereikia.
Atsakyti
QUOTE(marmozel... @ 2013 05 11, 16:03)
kad tai kainuoja VELNIŠKAS pastangas...

gaila ,kad kiti to nesupranta ,kurie nesusidūrė.Toks pasakymas -neėsk,tik pablogina padėtį.Ir aš tikrai galiu pasakyt,kad tai priklausomybė,kaip ir kitos,ir turi būt gydoma,bet kadangi jos ilgai nepastebima,arba ignoruojama,aplinkinių nelabai liečia-nes kenčia tik bevalis asmuo.
Papildyta:
QUOTE(devuška @ 2013 05 11, 16:15)
Psichiatrai yra kiekvienoje poliklinikoje.

devuška,kam patarinėji,jei neturi tam kompetencijos.
Atsakyti
Bet faktas, kad su tuo velniu reikia kažkaip sukovoti.... aš gal net su malonumu jungčiaus prie kokios nors grupės žmonių su tokiomis pačiomis problemomis, kad pasitarti, pasikonsultuoti kaip sprendžiame tokias problemas. Norėtųsi kokio anoniminių ėdikų klubo smile.gif
Atsakyti
Pirma įsitikinkite dėl ko valgote, vieni valgo, nes neturi, ką veikti, kiti iš streso ar dar ko. Žinoma, gali būti, kad jūs greitai išalkstate. Pvz aš , kad ir kaip sočiai pavalgau, netrukus vėl esu alkana. Gurgia skrandis ir tikras alkis, tai tiesiog pradėjau daugiau vaisių, daržovių valgyti. Dar vandens ir arbatų kiekį pdidinau. Beto, pastebėjau, kad kai ilgai gaminu, mažiau suvalgau, nei kad kažką greitai , kai pasiruošiu.
Atsakyti
QUOTE(Estrejaa @ 2013 05 11, 16:28)
Beto, pastebėjau, kad kai ilgai gaminu, mažiau suvalgau, nei kad kažką greitai , kai pasiruošiu.

Šitą aspektą aš irgi pastebėjau, nors ir neaišku, kodėl taip yra
Atsakyti
QUOTE(Seven devils @ 2013 05 11, 15:26)
Bet faktas, kad su tuo velniu reikia kažkaip sukovoti.... aš gal net su malonumu jungčiaus prie kokios nors grupės žmonių su tokiomis pačiomis problemomis, kad pasitarti, pasikonsultuoti kaip sprendžiame tokias problemas. Norėtųsi kokio anoniminių ėdikų klubo smile.gif

skamba viliojančiai biggrin.gif
taip, su tuo reikia kovoti, nes prie gero neveda.
Ir kas dar labai mane nervina, kad kai pasiskundi kam nors dėl to, tai sako maždaug: ko jau tau tokiai kūdai nevalgyti, džiaukis, kad apetitas yra ir valgyk tik kiek eina..
Papildyta:
QUOTE(Estrejaa @ 2013 05 11, 15:28)
Pirma įsitikinkite dėl ko valgote, vieni valgo, nes neturi, ką veikti, kiti iš streso ar dar ko. Žinoma, gali būti, kad jūs greitai išalkstate. Pvz aš , kad ir kaip sočiai pavalgau, netrukus vėl esu alkana. Gurgia skrandis ir tikras alkis, tai tiesiog pradėjau daugiau vaisių, daržovių valgyti. Dar vandens ir arbatų kiekį pdidinau. Beto, pastebėjau, kad kai ilgai gaminu, mažiau suvalgau, nei kad kažką greitai , kai pasiruošiu.

o kaip tada atskirti ar tas alkis tai tikras alkis ar tik siaip besaikis ėdimas.
aš manau, kad man ne tikras alkis, nes aš NUOLAT noriu valgyti. pavalgau saldaus, tada noriu sūraus, tada vėl saldaus ir taip be galo.
Atsakyti
Tai siūlau tokį atsidaryti, bet gal kokiose atokesnėse temose pvz. bendraminčiuose ar pan...
Jei yra norinčių galime atsidaryti tokią temą - bus gal jaukiau nei čia tas savo problemas skalbti
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Seven devils: 11 gegužės 2013 - 15:39