Gimdžiau 2014 rugpjūtį, darė Cezarį, nes dukrytė "sėdėjo". Likau labai patenkinta ir tuo, kaip atliko operaciją, nors jos labai bijojau, ir apskritai visa personalo priežiūra, sąlygomis. Palatos gražios, jaukios, suremontuotos, jaučiausi, kaip kokioje privačioje klinikoje. Šeimyninė palata buvo užimta, bet kadangi gimdyvių buvo mažai, tai mano dvivietėje palatoje leido "apsigyventi" ir vyrui. Už šią paslaugą reikėjo susimokėti - jei neklystu, ar 14 Lt už parą (tikiuosi, gerai atsimenu, bet suma tikrai nedidelė). Prie pat mūsų palatos - WC ir dušas, kuriais reikėjo dalintis dar su viena palata.
Labai džiaugiuosi, kad visą laiką kartu galėjo būti vyras, nes aš po operacijos pirmą parą negalėjau keltis iš lovos. Man buvo ramu ir gera, kai mačiau, kad jis nešioja sūpuoja, ramina mūsų mažylę, prideda ją prie manęs ir t.t.
Be to, labai rūpinosi ir personalas - jei tik vaikas suverkia, tuoj atbėga padėti, patarti, ką daryti ir pan. Mums, "žaliems" tėvams, tai buvo labai reikalingos pamokos. Abejoju, ar didelėje ligoninėje tokiam mūsų "cackinimui" kas būtų turėjęs laiko...
Mane operavo gyd. Švėgždienė, operacija puikiai pavyko ir gydytoja labai maloni, rūpestinga. Bet nebūčiau bijojusi ir Opulskienės, ji porą kartų apžiūrėjo mane nėštumo metu. Nors ji kalba griežtesniu tonu, bet ji yra profesionali, labai nuodugniai viską apžiūri ir surašo, dalykiškai paaiškina kas ir kaip.
