PAVASARIO VĖJAS
Mudu abu burtų keliu pamažu
Nueisim tolimą tolimą kelią,
Ten kur lietus dangų remia,
Ir suskaičiuosim balsus kas prieš, o kas už,
Kad tik sugrįžtume šiandien į žemę,
Kur paryčiais, nešinas savo krepšiais,
Pilnais senų nesėkmių,
Ir lyg vieškelis rūškanu veidu,
Ir pavargęs gyvent, ir mylėt, ir budėti už du
Man sveikas protas pakilt vėl neleidžia.
O mes pričiupsim pavasario vėją
Ir patikrinsim, kur jam sparnai dygsta,
Pasijusim lengvai išprotėję,
Bet žinosime, kas čia teisus, o kas klysta.
Mudu abu burtų keliu pamažu
Viens paskui kitą vos spėjam
Ir kaip toj senoj karuselėj,
Ten, kur supas linksmai vaikų balsai,
Ir vasara spjauna prieš vėją.
(Autorius: Andrius Kaniava)
Pavasario vejas
