Pasipiršimo istorijos

O buvo taip. Draugavom, draugavom. Jaučiau, kad pribrendo reikalas
Tą vakarą pakvietė mane į kavinę. Kadangi įvairiom progom ir be progų nueidavom pasitūsint, tai nieko neįtariau. Sėdėjom, gurkšnojom, šokom... Kai grojo dainą "Kolečko"(rusišką), tai ištraukė žiedelį (jį nešioju ir dabar) ir drebančiu balsu paklausė ar tekėsiu. Siaubas vos neapsiblioviau kaboke. Atrodo, kad net pamiršau pasakyti taip. Tikra žiople. Tai va kaip buvo prieš kokius šešis metus! Gal dabar atrodo banalu, bet tuo metu man labai patiko, nes aš nieko nežinojau.

Na, tai papasakosiu ir aš apie tai, kaip tapau vieno žmogaus sužadėtine.

Buvo viena graži rugpjūčio savaitgalio diena. Kadangi dirbu pamaininį darbą, tai nuo pietų buvau laisva. Mano brangiausiasis liepė važiuoti namo ir pasiruošti, nes važiuosime pavakarieniauti į restoraną, o pats pasiėmęs mašinikę išrūko.

Širdelė mano ši tą nujautė, tačiau nebuvo tikra. Abejojau, kad tai gali vat taip imti ir įvykti, beveik ant smūgio. Nuvažiavome mes į Belmontą, kur buvo rezervuotas staliukas. Aš atsisėdau ir man pasidarė vėsoka, tad maniškis nubėgo į mašiną megztuko. Tuo tarpu prie manęs prieina kita padavėja ir sako, atsiprašome, bet ši vieta rezervuota. A š sakau, kad tikriausiai mums ir rezervuota, o ji purto galvą, kad ne. Aš net nežinau, ką besakyti, bet iš vietos nesitraukiu ir laukiu savojo. Ji man sako, kad čia toks vaikinukas su gėlėmis dar ryte užsirezervavo.

Atėjęs maniškis viską išsisaiškina ir mes vakarieniaujame, tik man jau kirba ta mintis, ar tik nebus čia jis tas vaikinukas su gėlėmis, tačiau jam visgi pavyksta įtikinti, kad ne jis ir, kad padavėja susimaišė.

Po vakarienės, mes pakilome pasivaikščioti ir čia jis gražiai "nusimuilino" ir pasakė, kad tuoj grįš, aš nenorėjau jo paleisti, bet kur tau. Sugrįžo jis su 30 raudonų rožių. Aš netekau žado... Ir tepasakė, kad norėjo padaryti siurprizą. Jis žino, kad gėles aš dievinu.

Jokio žieduko nebuvo ir aš taip jau nusprendžiau, kad tuo viskas ir baigsis, kad tikrai padovanojo gražią gėlių puokštę. Jam tai būdinga.

Nuvažiavome į Vilniaus širdį - katedros aikštę, kur nuošalioje vietelėje, po svyrančiomis medžių šakomis, jis paprašė būti jo žmona. Nors mes draugaujame jau arti 6 metų, tačiau jau senai buvau nemačiusi jo tokio susijaudinusio. Mano pačios būsena buvo taip pat ne kitokia, atrodo žodžiai užstrigo gerklėje, noriu pasakyti, bet negaliu. Žinoma, visgi viską vainikavo TAIP ir saldus kaip medus bucinys.

Ach, net dabar šiurpuliukai perbėga per nugarą, prisiminus.....

Ach, kokia grazi istorija
Maniskis man pasipirso Italijoje, meiles mieste Veronoje, labai graziame parke, po didziuliais medziais. Issitrauke ziedeli ir paklause ar sutinku tapti jo zmona aisku as pasakiau taip. Visa likusia kelione skraidziojau ant sparnu, dar ir dabar skraidau

na man irgi labai smagu buvo.
nors jau buvom ir kalbeje apie tai, kad vasara noretume sau svente pasidaryti, ir panasiai, bet netikejau kad butent ta diena man pasipirs. galvojau kad gal pe kokia Valentino diena ar panasiai...
viduryje savaites, kai ir as ir jis buvom uzsiknise darbais, paskambino ir pasake, kad vakare nieko neplanuociau bo nori su manim susitikt ir graziai praleist vakara, vienoje is nuolat lankomu musu mazu kavinukiu. kai atvaziavom i vieta nustebau - žmoniu nulis, paruostas staliukas mudviem:zvake, sampanas, taures ir panasiai. kai paklausiau kokia proga, atsake, kad buvau negera (smaikstuolis), tai taip ir pagalvojau, kad siaip uzsimane ramiai pasedet...
po to viskas taip greit ivyko, kad pati neprisimenu ar pasakiau jam taip is jo lupu seke daugybe graziu meiles ir istykimybes priesaikos zodziu, kad vos neapsiverkiau.
zodziu netiketa ir grazu

na as irgi noreciau papasakoti musu istorija..
taigi.. mes vasarai buvome isvaziave i Londona padirbeti.
mes vis apie tai pakalbedavome, ir siokie tokie itarimai buvo. musu draugystes metines buvo rugpjucio 23 ir artejant siai dienai jis ruose man kazkokia staigmena, bet gynesi, kad tai bus tikrai ne ta pacia diena. sekmadieni, diena pries musu metines, pasake, kad rytoj kelsimes labai anksti ir kad reiketu pasiimti truputeli drabuziu. as galvojau, kad mes keliausime po Londona, ar kazkur apie jo apylinkes, bet jo sumanymas buvo visai netoks. kelione pradejome metro. jis vis klause ar as nutuokiu kur mes vaziuojame, bet as tikrai nezinojau..
kai atvaziavome i stoti, svieslenteje as pamaciau kur mes vaziuosime - i Paryziu.. negalejau patiketi savo akimis.. buvo nerealus jausmas zinant, kad su mylimu zmogumu, musu draugystes metiniu proga abu vaziuosime i Paryziu, meiles miesta, ir tada supratau, kad butent ta diena jis man ir pasipirs..
taip ir buvo. Pasipirso jis pacioje graziausioje vietoje, prie Eifelio boksto.. priklaupe, ziurejo i mane tokiomis susijaudinusiomis akimis, sake tokios grazius zodzius.. ir uzmove man ziedeli, paklausdamas ar noriu uz jo teketi... buvo fantaskiska..
bet dar pries tai, mes lipome i pati Eifelio boksta, grozejomes Paryziaus miestu, bet jau ten maciau, kad jis vis kazko nerimsta.. kai nulipome ir ejome kur nors prisesti, tai jam vis nepatikdavo tas suolelis, anas suolelis.. vis rinkosi, kur graziau
ech.. gera prisiminti tokias akimirkas..

Na man tai paprasciau nei jums pasipirso, bet zinodama ,kad manasis neturi nei krislelio romantikos vertinu ir tai
Viskas buvo musu namuose.Viena spalio sestadieni turejom vaziuoti pirkt man striuke.Kadangi jam 6dieniais reik i univera, tai susitarem ,kad jis man paskambins kada jau isvaziuot susitikti mieste.as jau buvau beveik vietoj, o jis paraso zinute, kad susitiko sena drauga tai truputi uztruks. Susitinkam po kokiu 2val. as pikta aisku.Pro parduotuves begam begte ir vis tempia mane, tipo greiciau varom namo.Visai susinervinau, nes ir taip tuose namuose pririsedejusi buvau norejau pasizmonet.Ieinu i namus.Miegamojo durys uzdarytos ir sviesa per stikla sklinda.Atidarau duris, o ten zvakes, rozes, sampanas... ir dezute su ziedeliu...Aisku atsakymas buvo taip
Negaliu sakyt, kad visiskai nesitikejau, bet tikrai ne taip greit...
beje roziu buvo 10 lygiai tiek kiek buvo like menesiu iki vestuviu

manishkis tai bishki kazkaip be riomantikos shiuo kliausimu buvo
tiesiog, gal po menesio draugystes pasake, norįs, kad kada ateityje aš jo zmona butau
aishku buvo labai grazu, bet bishki ishsigandau, kad ant manjako papuoliau
beet... praejo pusmetis, pasake, kad reiktu ziedeli rinktis...
tai ir ishsirinkau...
ishkilmingoji dalis buvo mano tevams suorganizuota...
tai vat taip vat.

Man pasipirso kukliai, bet graziai, juolab, kad is jo romantikas tikrai nekoks:) Visa tai ivyko pirmadieni, griztu po darbelio ir itartinai durys i svetaine uzdarytos (neiprastai). ieinu, didele supakuota deze...hmm...galvoju kazkas bus atidarau ta deze, o is jos kruva balionu po visa kambari ir ant galiuko tu balionu priristas ziedelis, aisku atsiklaupe ir paprase buti jo zmona dezej dar buvo sampanas ir dvio taures...buvo nepakartojamas vakaras

SVEIKUTĖS,
Aš irgi noriu papasokuoti, kaip man pasipiršo per šiuos naujukus.
Mes su daug draugų išnuomavom Smiltynei visą viešbutį, buvo sutarta suorganizuoti Mexicano Party, daug draugų bivo su karnavaliniais rubais, gerėm tekilą, grojo meksiketiškos dainos, buvo linksma.
24 val. susiruošem į lauką sutikti Najųjų metų prie Kuršių marių. Visas buris išbegom į lauk, o maniškis mane pasiemė už rankos ir vedese vis toliau nuo visų. kai atėjo 24val. mano mylimasis atsiklaupė ištraukė dežutę su žiedelių ir paprašė tapti jo žmona. Aš vos neužmiršau atsakyti taip. Aplinkui šaudė feirverkai, laivai dudojo. Išgerus šampano ant laimės sudaužėm taurės. BUVO GRAŽU IR ROMANTIŠKAI. Po savaitės nunešėm į zagsą pareiškimus. O mūsų vestuvės bus rugpjūčio 20d. Labai laukiu jų.

Na wat ir as galiu i jusu gretas istoti. Nes pareiskimai jau nunesti buwo tad kaskaip wisai nesitikejau jokiu pirslybu ( zinoma liudnoka buwo del to ) Bet si sestadieni iswaziawom i Palanga atswest Walentino dienos ir nusitempe jis mane iki pat Palangos tilto galo ( oras buwo siaubingas tad malonumo tiek eit tikrai nejauciau) ir ten isitrauke dezute rozes formos kurioje ir buwo ziedelis Bet neprase kad buciau jo zmona, nes wis del to pareiskimai buwo nunesti, tad paprase, kad kartu praleisciau wisa likusi gywenima.

Uoj, paskaiciau tai net issiziojau:)
man lygiai tas pats buvo si sestadieni ant Palangos tilto:)
Nu nieko sau sutapimas:)
Aha o oras tai ziauriai bjaurus pasitaike, ir mano dežute buvo sirdeles formos ir ziedukas ir zodziai grazus:)
Valioooo:)
As jau ir istojau.....

nu jo kuri ten aplink ka mato kai tau persasi? jauciu net jei salia pirstusi kas nors kitas tuo momentu kazi ar ka pastebetum