Depresija, nerimas

Mano sūnų į tokį kišo kažkada, bet ten gal kitoks, nes jam koją švietė.

Aš norėčiau būti besmegenė, būtų mažiau problemų.





Man dėl to nuolatinio noro laiko sau ir pan ir užsisukimo reikaluos, buity, aptarnavime, vaikų razborkėse, darbuos tokie pykčio priepuoliai užeina, kad........Iš šono atrodo baisiai. Žinoma, blogai ne tik man, bet ir vaikams, dėl to kartais užeina didelė neviltis, nes negaliu pasikeisti....

Kiek vaiku?

O ko cia visom tuos magnetinius daro ? ,man irgi zadejo,bet taip ir nesulaukiau

Pranaite,nu nezinau ar galva sveika,man dare del priepuoliniu skausmu,visus organus pilvo sviete.


As nebegaliu ant kiek mane pykina,puse dienos miegojau.pabudau nieko nepagereje

ar esat bande kokias meditacijas? apie tikejima jau minejot, tai neklausiu, ar kita religija padejo, neskaitant krikscionybes.
teoriskai turetu padet, praktiskai ,ar nesmukdo dar labiau i vidini Š

Tik du, o atrodo, kad penki, kaip vampyrai, nuolat pešasi, klykia, mažoj erdvėj, be jokių pagalbų, senelių, nuolatinis kirkinimasis. tai adr visa laimė mokslo metai kai, tik vežiojimo daug, visokių pagalbų ir pan. Kai sveikas ir normalus esi, sveikų nervų ir sąlygas auginti turi palankias, gal ir lengviau. Pvz, mano geros pažįstamos dukra nuo 5 mėn su močiute auga, tėvai grįžta po darbo - namai sutvarkyti, avlgyti paagminta, anūkė prižiūrėta, pasicackini ir lovon. Bapkių yra, paatostogauji su vaiku užsieny kur ir toliau dirbi, o mama prižiūri vaiką. Ir atsiradus antram vaikui supratau, akd augindama vieną vaiką nežinojau, ką reiškia vaikuS auginti. skirtumas didžiulis. kiti sako,. kad du , tris lengviau auginti, užsiima tarpusavyje, bla bla bla, nesąmonė, jei tokie kaip mūsiškiai, tai ūūūūūūūūžas, čia ir stipriausių nervų nuprotėtų. O gal ir patys nesutverti vaikams, pastovumui, taisyklėms, nuoseklumui ir t.t.

aš krikščioniškom meditacijom kartais užsiimu. padeda tik tada, kai stogas nevažiuoja. kai važiuoja, niekas nepadeda. atrodo, kad apleido visi, taip pat ir Dievas, visi šventieji, artimieji ir t.t.

va va. as irgi apie tai galvoju. nezinau, kaip ten su keliais vaikais, daugiau nenoriu ir net nedrisciau gimdyti. bet su vienu reikia uzsiimti, nes neturi su kuo (sesiu broliu). tai zulinasi aplink. visa laime, kad nors su seneliais negyvenam, bet turiu galimybe "iskisti" savaitgali, dali atostogu.
gal pas mus per daug egoizmo, nes tik sau del saves, o gal meiles (kantrybes, isminties) per mazai, tai ir kitiems duoti negalim.

Šiandien važiuodama autobusu prisiminiau tave, gatvę, pagalvojau tai, ką pati dabar parašei. Tavo, kaip mamos gyvenime nėra disciplinos nei pastovumo, - automatiškai ir jie perima ir priima taisyklių nebūvimą, tą visą jūsų, tėvų, gyvenimišką chaosą. Juk ir darbas tavo turbūt, nėr, kad nuo tiek iki tiek, o tada ir tada namie. Spėju, kad ir tau pačiai tas chaosas ramybės nepriduoda. O kur dar finansai, tvarka namie, buitis, valgis, pasakos prieš miegą kasvakar ir blalalalala.

Pažįstamos pvz. vargiai ar tikęs, nes, argi seneliai, visą gyvenimą dirbę, auginę savo vaikus, turi dar ir tų suaugusių vaikus ir namus tvarkyti? Nebent nori patys. Ilsėtis jiems reikia, sau malonumo daugiau leisti, - ką jie matė tarybiniais laikais nepritekliuose vargę. Sakau, nes iš arti mačiau savo mamą, vargu, ar savo noru 3 ikimokyklinio amžiaus anūkus, ir mane, tikrai sunkią paauglę, auginusią. Ačiūdie dabar, tikiu, ramiai gyvena, kaip niekad negyveno. Ir tai. Tai kaimynė mirė viena, tai kita, tai jaunystės draugė, tai pas mirštančią giminaitę reikia su žvake lėkti - senelių amžiuje savi rūpesčiai.

C10 (kažkaip ne kaip formule į žmogų kreiptis, senesnę dalyvę su formule vadinau CH. ), gal bus trukt už vadžių, vėl iš pradžių, bet pačiam tikinčiajam, kad ir užklumpa abejonės tikėjime, ar ne smukdo, turbūt, net ne visai korektiškas klausimas. Net tikėjimas šėtonu, nuoširdžiai tikintiems juo, įgalina laukti KAŽKO, kas priimtina.
Esu prieš `visokias` tolimųjų Rytų kilmės meditacijas, bet mano atveju čia vėl su krikščionybe susiję. Krikščioniškų meditacijų irgi sunkiai gebu praktikuot.
Psichuškėj kažkokias Va tokias, panašias. relaksacijas rengia. Pirmą, antrąkart man buvo nieko. Bet kai dažniau, man tai... Jeigu man būtų kas nors šitam gyvenime juokinga, tai tokie pasakojimai, turbūt, pirmiausia.

Galėčiau ir mažiau rašyt, žinoma. Nes kas iš to...

siaip tai tikrai juokinga as kai joga pradejau lankyti,tai mane juokas imdavo per meditacija

Turėjau pakankamai ir meilės, ir išminties, vaikystėj, paauglystėj vaikai mane dievindavo, ir mažiukai, ir vyresni, neatlipdavo, būdamao trylikos trumpam prižiūrėdavau kartais kaimynų vaiką. Manau, man visa tai dėl ligos (kantrybė seniai dingo, įgytas isteriškumas, kurio nebuvo mano prigimtyje, beribis nervingumas,nerimas), be to, net savaitgalį nėra galimybės atitrūkti, pailsėti nuo vaikų, problemų ir visko, ir taip jau beveik 9 metai su visais kitais išbandymais ir priešistore.

be to, nėra, kad pas mus chaosas visiškas dominuotų, nori nenori turi laikytis tasiyklių, mokslo metų metu einame miegoti visi 10 val, kitaip vaikai nemiegotų vieni, , ir pamokas turiu padėti paruošti vyresniajam, ir atlikti kitas visas pareigas. o gatvė - labai gera mokykla, manau, vaikai prisimins su džiaugsmu, po pavasario patys veržėsi, buvo pasiilgę. Mes laabi blogi tėvai tampame tada, kai pervargstame, tada vemi nuo visų taisyklių, pasakų ir t.t. Dar tie mano pogimdyminiai pragarai, psihuskes, psihozes

tačiau vakar paaglvojau, kas būtų, jei prarasčiau vaiką ir ašaros užplūdo akis. nepaisant visko, tai baisiaus dalykas, kuris gali atsitikti mamai.

dėl tos močiutes - ji savo anuka priziurejo kaip aukle. ne pavyzdys, aisku, nes tokiu atveju reta, taciau pati kiek aukliavau,tai visko maciau, nuo puses metu aukle visai dienai ir t.t.

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.