Per buvimo forume laiką funkcija "ignoruoti dalyvį" esu pasinaudojusi dukart. Tiesiog ateina toks momentas, kai pasidaro nebeįdomu kaskart atvėrus forumą rasti nemielas AŽ. Suvoki, kad ir forume visai neįdomios tos žinutės, kurios tik 'dirgina' atsakyti, bet atsakydamas jautiesi tik švaistantis laiką. Įjungus tą funkciją, virtualus žmogus dingsta iš akiračio visai. Nematai jo forume, nematai jo įsijungusi laiškus..ir kas keisčiausia, dabar prabėgus laikui aš net nebegaliu pasakyti kokius forumo dalyvius aš ignoravau, nors kažkada turbūt nebuvo dienos, kai nebūtų kažko parašę, užkabinę ir nebūčiau galvojus
Aš tai siūlau nepalikti temos ir nebevargti su asmeniniu susirašinėjimu nesmagiom temom. Nes tai niekur nenuves, nieko neišpręs. Tas kartėlis likęs po žinučių tik verčia vėl ir vėl sukti mintyse parašytus žodžius ir net gaunasi toks paradoksas, kad nuolat tenka galvoti apie žmones, apie kuriuos net nenorime galvoti. Gyvenimas per daug trumpas net tiems, kurie mums svarbūs, įdomūs, geri, nuoširdūs ir kuriuos mes mylime, tad geriau koncentruotis į patinkantį bendravimą.
d'esprit, jeigu Tau ši tema gera ir miela, tai kodėl Tu turi kažkur išeiti, kažką mesti, kažką palikti?
Aš tik vieną žinau, kad visos neigiamos emocijos ir visa vidinė įtampa mums grįžta per ligas. Per tokias ligas ir tokius išgyvenimus, kurie kartu duoda ir suvokimą kas gyvenime išties svarbu. Aš vengiu tokių negatyvių emocijų, neįsileidžiu jų nei pati, nei per kitus žmones. Tikrasis palengvėjimas išmokti gyventi be svetimų nuomonės. Ir dar didesnis palengvėjimas išmokti žmonėse matyti gera, daryti gera. O jei to gero nė kruopelytės neišeina įžiūrėti, tai tiesiog ištarti sau "kaip gaila, mums nepakeliui"
Savi ir mylintys, geriausi draugai randa geriausius žodžius, jų dažniausiai ir verta įsiklausyti..
Siūlau ramiai atsisėsti ir pagalvoti ar išties svarbu, kad kiti patvirtintų ko esi verta, ar ko esi neverta? O gal esi pakankamai laiminga būdama savimi?
Gal visai nebūtina priimti širdin ir mintin tų, kurie siekia pažeminti, nepelnytai kritikuoti? Atsisakyk ir apmaudo, ir nuoskaudų, tiesiog palik šią situaciją ir žmogų, kuris tau rašo, praeityje ir nedaryk skubotų sprendimų
Nemačiau aš šioje temoje dar blogų, klaidinančių ir gyvenimus žalojančių patarimų. Juolab ir d'esprit pusės.
Galbūt ne visi patarimai mums tinka individualiai, bet tam ir esame, kad patys spręstume į ką įsiklausyti, pagal savo situaciją. Tik mes patys esame už save atsakingi, o savo bėdas, nesėkmes neverta primesti kitiems jokia forma..
*
Aš visąlaik prisimenu studijų metus: turėjau draugę, kuri kasryt atsistodavo prieš veidrodį ir užsivesdavo su tokia afirmacija "Kokia aš graži šiandien. Bet tai kaip man sekasi. Mano gyvenimo galima tik pavydėti. Ir kokia gera diena šiandien." ir t.t. Kokias 10 min. įvairiausiom intonacijom, kol aš neištvėrus neuždainuodavau "kokia graži diena ir aš koks nuostabus", leisk prie veidrodžio po"
Šitos istorijos moralas - tikėk savim
Vėliau, jau kitų studijų metais supratau kokia galinga ta pozityvumo sau afirmacija. Be jokių "ne". Labai siūlau visoms išbandyti