Dabar galvoju, kad mano nevalgumas didžia dali buvo protestas prieš maisto brukimą, na ir dalis to, kad daugelio produktų kvapas man nepatikdavo...Ech, dabar mano vaikiukas jau mėnuo, kaip iš labai valgaus pavirto nevalgiuku - deja turim bjaurius vaistus gerti, jie visai apetitą "užmušė".
Kančia, kitaip nepavadinsi. tikiuos greit baigsim su tais vaistais ir viskas grįš į savo vėžes...p.s. iš vaikystės prisiminimų apie marinimą badu - dvi dienos bado (tik su vandeniu) nepadėjo - grikių košė nepasidarė valgoma... būdama trimetė sumąsčiau kaip nemačiom išmesti tą košę, kad visi galvotų jog suvalgiau... žodžiu, jei verčiat nevalgiuką valgyti, nesodinkit šalia atviro lango
