Įkraunama...
Įkraunama...

Depresija

QUOTE(Septynstygė @ 2015 01 28, 15:22)
o aš labai šūdinai jaučiuosi, nes nerimas be priežasties, net darant man malonius dalykus verysad.gif gėriau lexą.....liūdna.

Nerimo be priežasties nebūna. Jei pačiai nepavyksta atkapstyt, dėl ko jis kyla, gal terapeutas padėtų. Man irgi atrodė anksčiau atrodė, kad tas nerimas tiesiog užgriūna ir viskas, o dabar jau moku suprasti, kas man jį sukelia.
Atsakyti
QUOTE(Lining @ 2015 01 28, 13:57)
Maža kas kam atrodo. Svarbiausia savo pačios būsena. Jai amžius kelia liūdesį, o tai galima pakeisti. Galima paieškoti atsakymų: ką man reiškia tas mano amžius, kam aš per sena? Bet, be jokios abejonės, geriau graužtis ir liūdėt.

Nu nekelia jis man liudesio,bet ir dziaugsmo nekelia biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Lining @ 2015 01 28, 15:37)
Nerimo be priežasties nebūna. Jei pačiai nepavyksta atkapstyt, dėl ko jis kyla, gal terapeutas padėtų. Man irgi atrodė anksčiau atrodė, kad tas nerimas tiesiog užgriūna ir viskas, o dabar jau moku suprasti, kas man jį sukelia.


Tiesa. Kartais tiesiog negali kontroliuot tų priežasčių. Ir man rodos jau ji tiek visko prikapsčius yra, ir žino. Nu kaip ir daugelis čia mūsų. Bet ateina ir viskas.
Papildyta:
QUOTE(Septynstygė @ 2015 01 28, 15:22)
Klomba, čia vis kalba apie savivertę, tas jaumas.....o gal tau padėtų ta knyga, kur rašiau, ten jokių saviitaigų, tik atskleidžia, kas ir kaip ir kaip galima sau padėti, kai jautiesi lūzere...... apie veiklą irgi rašė, kad labai svarbu savivertei, ir ne tiek rezultatas, kiek procesas, pasitenkinimas, tėkmė.


Žinau. Bet aš negaliu imtis veiklos, kai nėra savivertės. Ji tiesiog atrodo beprasmė, nieko nesinori. O tos vidinės savivertės nu neišeina susikurt. Gal, kartais. Bet vis tiek vertinu save iš šono, tarsi kitų akimis. Labai sureikšminu, kai atvirai parodo, o kai niekas nieko nerodo, pati susikuriu. Ir jeigu keli tvirtina kad aš faina, net ir matant kad nuoširdžiai, o kiti baisisi kokia aš bjauri ar tiesiog ignoruoja kaip netikėlę, tie pirmieji nieko visiškai neįtakoja, o baisumai kaupiasi kaupiasi. Nu čia kraštutinumai aišku, ne visada taip. Bet galvoju kaip kvaila ir vaikiška. Ir kaip iš to išeit.
Man atrodo kad mano pagrindinis nerimas ir bėdos būtent nuo to. Ir visos kitos problemos vis tiek iš šitos gijos vyniojasi.
Atsakyti
sveikos 4u.gif Na problemos pas mane nedingo, nei po ad, nei po terapijos. Kai kada manau, kad buti remisijoje yra sunkiau nei atkrytyje. Todel, kad pastoviai turiu save stebeti, dirbti su savimi, kaip ir su bet kokia chroniska liga, kaip cukralige ar panasiai. Man eina jau penkti metai tokie, ir tai buna visko. Buna praverkiu visa diena, buna savaitemis pasiklystu mintyse. Dazniausiai del saves neziurejimo, nes realiai viskas svarbu, ir ka valgai, ir kada miegot eini smile.gif Labai padeda sportas. Pasiseke, nes radau, kas patinka. Vazineju plentiniu dviraciu, gana ilgomis distancijomis, bet 97% man tai malonumas, darau joga, kuri tikrai nesijauciau sexy kol ja darai, bet pratampo gerai, tai tas sportas, kuris jungia siela su kunu, bent jau man. Po truputi pradedu sedima maeditacija, ir kaip kazkas rase del tu dirbtiniu sypenu, tai yra ir meditacijos praktika tokia biggrin.gif iskvepi, o iskvepi su sypsena, net jei nesinori. Kol kas pavyksta kelios minutes, bet taip ilginasi po truputi. Meditacia tuo gerai, kad ji treniruoja tave buti cia ir dabar, o nerimas mus perkelia i kas bus jei bus scenarijus. Turiu ziureti viska, tik po truputi tai tampa iprociu, dar padeda mintis, kad viskas kas su manimi vyksta tera gyvenimo dalis, niekas nesake, kad lengva bus. Yra ir geru dalyku, atsirado didesne atjauta tiek sau, tiek kitiems. Gerai "skaitau" zmones, galiu jiems patarti. Pradejus sportuoti susitavarke svoris, nors su mityba dar yra problemu, vis noriu persiryti, saugumo ten ieskau 4u.gif
Atsakyti
Dar kazkaip pagalvojau, kad neieskau isgijimo. Ieskau balanso, bet stengiuosi nebausti saves jei nuklystu. Meditacijoje ismokau, kad minciu atgal neatgalvosi, tai stengiuosi tas tikrai nesmoningas kirpti vos pastebejusi, o po to jau ziuriu is kur jos. Tai yra ir is kognityvines terapijos atsinestas reikalas. Kai atrandama automatine mintis, kelianti nerima ar baime, ir tuomet paziuri, ar yra joje logikos, ar ne. Tada paleidi, arba tvarkaisi toliau, kaip sakant arba keisk poziuri arba problema. Bet tai yra pastovus darbas. Tik nebauskit saves, kai bloga, tiesiog kartais reikia islaukti, ir judeti toliau. Gera niekada visalaik nebuna, tik mes taip stipriai ta jauciam, kad atrodo, kad ta juoduma ir esam mes ir musu realybe.
Atsakyti
QUOTE(Lining @ 2015 01 28, 15:37)
Nerimo be priežasties nebūna. Jei pačiai nepavyksta atkapstyt, dėl ko jis kyla, gal terapeutas padėtų. Man irgi atrodė anksčiau atrodė, kad tas nerimas tiesiog užgriūna ir viskas, o dabar jau moku suprasti, kas man jį sukelia.




žinau, nerimas yra pasekmės mano visų išgyvenimų, man geriausiai kažkada paaiškino neurologė - nuo ištisinių stiprių sukrėtimų man išsivystė nerimo sutrikimas ir organizmas nuolat pasiruošęs gintis, gali į bet kokį šūdą reaguoti kaip į stresą, kas sveikam žmogui neatrodytų jokia priežastis, tai kaip gyventi? Nebent užsidaryti miško trobelėj su elniais, šunimis, katinais ir megzti, megzti, megzti šaliką iki dangaus......aš jau niekad nepagysiu, vis blogyn su metais verysad.gif nerimas, tempė, širdis, desperacija tiksinti viduje ir depresovos mintys....Tėvui padėjo elektrošokas, ir man gal padėtų, nes nebematau kitų pagalbos priemonių. Dar psichoterapija būtų gerai, n problemų, bet jai reikia ir pinigų, ir laiko.
QUOTE(kliomba @ 2015 01 28, 16:07)
Tiesa. Kartais tiesiog negali kontroliuot tų priežasčių. Ir man rodos jau ji tiek visko prikapsčius yra, ir žino. Nu kaip ir daugelis čia mūsų. Bet ateina ir viskas.
Papildyta:
Žinau. Bet aš negaliu imtis veiklos, kai nėra savivertės. Ji tiesiog atrodo beprasmė, pirmieji nieko visiškai neįtakoja, o baisumai kaupiasi kaupiasi. Nu čia kraštutinumai aišku, ne visada taip. Bet galvoju kaip kvaila ir vaikiška. Ir kaip iš to išeit.
Man atrodo kad mano pagrindinis nerimas ir bėdos būtent nuo to. Ir visos kitos problemos vis tiek iš šitos gijos vyniojasi.



Tai vat, kad susijusi depresija su saviverte ir atvirkščiai, tai jei depresija, savivertė sutrikusi, žema ir gaunasi uždaras ratas. Tai reikia kai jautiesi geriau, tada dirbti su ta saviverte... Nes iš čia visos problemos ne tau vienai. Aš dėl suluošintos savivertės paarnojiniu pavydu susirgau ir dėl jo 9 metus mirti norėjau, ardžiausi, ypač paūmėdavo, kai būdavo psichozė beveik ir stipri depresija pavydo priepuoliai, iki paranojų, aš tau iš visos širdies tą knygą siūlau susirasti, aš ją ką tik baigiau skaityti, iš bibliotekos ėmiau, rezervavusi buvau, jei nepatiks, numesi, bet gal padės, gal. Esi protinga, tikrai suprasi, kame reikalas, gal įkvėps tave pradėti judėti ta linkme.
Papildyta:
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Septynstygė: 28 sausio 2015 - 19:17
QUOTE(Septynstygė @ 2015 01 28, 20:16)
žinau, nerimas yra pasekmės mano visų išgyvenimų, man geriausiai kažkada paaiškino neurologė - nuo ištisinių stiprių sukrėtimų man išsivystė nerimo sutrikimas ir organizmas nuolat pasiruošęs gintis, gali į bet kokį šūdą reaguoti kaip į stresą, kas sveikam žmogui neatrodytų jokia priežastis, tai kaip gyventi? Nebent užsidaryti miško trobelėj su elniais, šunimis, katinais ir megzti, megzti, megzti šaliką iki dangaus......aš jau niekad nepagysiu, vis blogyn su metais verysad.gif

Man tas pat... Tik tas nerimo sutrikimas peraugo ir į tiems patiems medikams neaiškią depresiją (kaip sako "nešvarią"). Nenoriu ryti lexo be saiko, jis labai greit visai nebeveikia. O neramu....... Pavargau net per tas tris nerimo dienas.
Aš ir savanaudė, bet didele dalim savęs labai nemyliu. nekenčiu tiesiog. Šiandien man priminė, kad ant mano desktopo užrašas "I really hate who I am". Nu tai tiesa, negi gėlytes dėsiuosi, kurios man nei prie ko. Žinoma, aš seniai nebepastebiu pati to desktopo. Bet man pasiūlė dar panašų plakatą pasikabinti ir pramerkus akis paskaityti. Ir dar kraustytis į kitą miestą, juk čia niekas nelaiko. Čia nebuvo pykčiai, tik faktų jonstatavimas. Dėl miesto skaudu. Bet tai aš nei čia, nei kitur niekam nereikalinga ir net nežinau KUO norėčiau/galėčiau būti nereikalinga. Bet, žinoma, nereikalingu būti blogai. Tokia gryna šiukšlė. Visiška atmata.
Kas ten sakė, kad bernai gerai. Neturiu aš to berno, bet iš tiek, kiek pabendrauju, gaunasi stresas, nervai, nerimai. Ir visai netikėtai, kur kitas liktų ramus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Night13: 29 sausio 2015 - 01:10
Septynstege 4u.gif Night13 4u.gif imkit po baliona. Jei kas noresit, galesiu paprasta tibieciu meditacijos pratima aprasyti (kaip tik dabar skaitau ) kuris skirtas kovoti su nerimu. 4u.gif Niekas ir nesako, kad galima isgyti, bet galima apgydyti, galima ismokti stebeti simptomatika, nereiskia, kad nerimo neliks, tik reiskia, kad ismoksite pastebet ji ateinant, o jei ir praleisit ji kai kada, tai bus lengviau is to iseiti, nes jau busit ne karta is to isejusios. O pastoviai nepatiriant nerimo, manau atsirastu ir daugiau jegu. Blyn, perskaiciau, ka parasiau, pradejau galvoti, ka jus apie tai galvosit. Tai stabdau tokias mintis biggrin.gif kas ka galvoja biggrin.gif Tikiuosi, greit bus ta diena, ka pamatysit, kokios jus visos esat nuostabios cia ir dabar, ir kokios ismintingos, supratingos ir atjauciancios esate (jau esate, nes tiek kancios patyres zmogus negali nebuti). Esat nuostabios, net jei tuo netikit, nes zmones gyvena savo gyvenimus, ir jiems visai neidomu ka jus apie save galvojate, jie jus myli nes esat. Linkiu maziau galvoti, o daugiau buti 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2015 01 29, 02:04)
kad ant mano desktopo užrašas "I really hate who I am".

bet tikriausiai sunku kaip nors kitaip jaustis jei nuolat primeni ir dieną pradedi tokia fraze. net jei ir išeitų galvoti kitaip, gražini į būseną "nekečiu saves- gi, kaip galėjau pamiršti". unsure.gif
aš atvirkščiai mechaniškai eidama į darbą kartoju kad esu laiminga sveika, linksma ir rami. na tuo gal netikiu, bet noriu sau tą įsikalbėti, arba gal tuo patikės mano pasamonė. nes visoks "varymas" ant saves nė kiek nepadeda nei atsigauti, nei atsimerkti. o jei ir nepagerės tai tikrai nuo to nepablogės, tokiu būdu bent balansas kažkoks bus.
Atsakyti
QUOTE(shiva1 @ 2015 01 29, 06:18)
Septynstege  4u.gif  Night13 4u.gif  imkit po baliona. Jei kas noresit, galesiu paprasta tibieciu meditacijos pratima aprasyti (kaip tik dabar skaitau ) kuris skirtas kovoti su nerimu.  4u.gif  Niekas ir nesako, kad galima isgyti, bet galima apgydyti, galima ismokti stebeti simptomatika, nereiskia, kad nerimo neliks, tik reiskia, kad ismoksite pastebet ji ateinant, o jei ir praleisit ji kai kada, tai bus lengviau is to iseiti, nes jau busit ne karta is to isejusios. O pastoviai nepatiriant nerimo, manau atsirastu ir daugiau jegu. Blyn, perskaiciau, ka parasiau, pradejau galvoti, ka jus apie tai galvosit. Tai stabdau tokias mintis  biggrin.gif  kas ka galvoja biggrin.gif  Tikiuosi, greit bus ta diena, ka pamatysit, kokios jus visos esat nuostabios cia ir dabar, ir kokios ismintingos, supratingos ir atjauciancios esate (jau esate, nes tiek kancios patyres zmogus negali nebuti). Esat nuostabios, net jei tuo netikit, nes zmones gyvena savo gyvenimus, ir jiems visai neidomu ka jus apie save galvojate, jie jus myli nes esat. Linkiu maziau galvoti, o daugiau buti  4u.gif



aprašyk, mažai šansų, kad darysiu, bet tai o vis tiek...

esu nuliūdusi po pokalbio su psichiatre. ji nepažįsta nei mano sielos, nei žino mano praeitį, ligos etapus, mato tik diagnozę, yra geras žmogus, stengiasi padėti, bet....paijaučiau nurašyta. patarė susitaikyti su nerimu, kad tokia jau esu. bet aš tokia nebuvau. ir sakiau jai, kad mano diagnozė -tik diagnoze, man ja skyrusi gydytoja sake, kad man to nera, bet kad gauciau brangius vaistus nemokamai, prirase ja man noredama padeti. ir tuo metu tai man isgelbejo gyvenima.zodziu.....sakiau, kad mano didziausia problema - nerimas, kurio negaliu kontroliuoti, o ji - "bet jusu diagnoze nera nerimas"....zodziu, svarbu, kas diagnozeje parasyta....
Atsakyti
Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.
Atsakyti