QUOTE(Lakmusas @ 2015 07 19, 22:49)
O įmanoma atsisakyti krikšto? Mane irgi mažą pakrikštijo, užaugau, savęs krikščione nelaikau ir to sakramento man absoliučiai nereikia
Taip, dokumentaliai. Tačiau Bažnyčia (ne pastatas, o bendruomenė) tai traktuos kaip paklydimą. Tai išeina, kad moraline prasme - ne.
Papildyta:
QUOTE(Svajūnė @ 2011 11 04, 16:07)
Tikrai žinau. Atsisakyti būti kataliku galite, apie tai bus padarytas įrašas Krikšto knygoje prie įrašo apie Jūsų krikštą. Jums tereikia kreiptis į savo parapijos (arba parapijos, kurioje buvote krikštyta) kunigą ir parašyti oficialių atsisakymą, adresuotą vyskupui.
Bet krikšto niekas negali anuliuoti/ištrinti/ ištrinti/ išdeginti (pas kunigus ateina ir su tokiais prašymais)..., nes "Krikštas įspaudžia krikščioniui dvasinę neišdildomą jo priklausomybės Kristui žymę (charakterį). Tos žymės nepanaikina jokia nuodėmė, net jeigu ji sutrukdo gauti Krikšto teikiamų išganymo vaisių" (KBK, 1272) Dėl to krikštas nekartojamas, neanuliuojamas ir pan.
Ir jei kada nors ateityje, sugalvotumėte tapti krikščione, Jūsų iš naujo niekas nekrikštytų, nes esate krikštyta. Tereiktų gauti vyskupo leidimą ir išpažinti tikėjimą.
Bet krikšto niekas negali anuliuoti/ištrinti/ ištrinti/ išdeginti (pas kunigus ateina ir su tokiais prašymais)..., nes "Krikštas įspaudžia krikščioniui dvasinę neišdildomą jo priklausomybės Kristui žymę (charakterį). Tos žymės nepanaikina jokia nuodėmė, net jeigu ji sutrukdo gauti Krikšto teikiamų išganymo vaisių" (KBK, 1272) Dėl to krikštas nekartojamas, neanuliuojamas ir pan.
Ir jei kada nors ateityje, sugalvotumėte tapti krikščione, Jūsų iš naujo niekas nekrikštytų, nes esate krikštyta. Tereiktų gauti vyskupo leidimą ir išpažinti tikėjimą.
Va, radau seną postą išsamiai paaiškinantį.
QUOTE(Lakmusas @ 2015 07 19, 22:49)
O įmanoma atsisakyti krikšto? Mane irgi mažą pakrikštijo, užaugau, savęs krikščione nelaikau ir to sakramento man absoliučiai nereikia
O koks tikslas? Jei krikščione savęs nelaikot, krikšto nepripažįstat, tai reiškia, kad jis nieko ir nereiškia. Kam ieškoti būdų atsisakyt to, kas visiškai beprasmiška ir kuo netikite?
Jei aš gatvėj prie jūsų prieisiu, pamosikuosiu rankom ir pasveikinsiu įstojus į kokią, pvz., vubudugu religiją, tai tik pasukiosit pirštą ir nueisit, nes suprasit, kad tai tiesiog nesąmonė. Ar pulsit ieškoti vubudugu vadovo, kad jis jis "paleistų"?
Siekdama atsisakyti krikšto jūs pripažįstate jo svarbą.
QUOTE(Bitės šešėlis @ 2015 07 20, 10:24)
O koks tikslas? Jei krikščione savęs nelaikot, krikšto nepripažįstat, tai reiškia, kad jis nieko ir nereiškia. Kam ieškoti būdų atsisakyt to, kas visiškai beprasmiška ir kuo netikite?
Jei aš gatvėj prie jūsų prieisiu, pamosikuosiu rankom ir pasveikinsiu įstojus į kokią, pvz., vubudugu religiją, tai tik pasukiosit pirštą ir nueisit, nes suprasit, kad tai tiesiog nesąmonė. Ar pulsit ieškoti vubudugu vadovo, kad jis jis "paleistų"?
Siekdama atsisakyti krikšto jūs pripažįstate jo svarbą.
Jei aš gatvėj prie jūsų prieisiu, pamosikuosiu rankom ir pasveikinsiu įstojus į kokią, pvz., vubudugu religiją, tai tik pasukiosit pirštą ir nueisit, nes suprasit, kad tai tiesiog nesąmonė. Ar pulsit ieškoti vubudugu vadovo, kad jis jis "paleistų"?
Siekdama atsisakyti krikšto jūs pripažįstate jo svarbą.
Na taip, gal jūs ir teisi...
QUOTE(Night13 @ 2015 07 19, 21:56)
Būtent taip ir yra. Realiai įmanomas tik deklaruotas atsiskyrimas nuo bendruomenės, o ne "išsikrištijimas". Panašiai kaip su gimimu. Gali išsižadėti šeimos (kaip gali viešai išižadėti tikėjimo), kurioje lyg ir be savo valios gimei, gali nepritarti ir nesilaikyti jos vertybių, bet negali nieko padaryti, kad nebūtum joje gimęs.
QUOTE(hi (: @ 2015 07 20, 13:45)
Būtent taip ir yra. Realiai įmanomas tik deklaruotas atsiskyrimas nuo bendruomenės, o ne "išsikrištijimas". Panašiai kaip su gimimu. Gali išsižadėti šeimos (kaip gali viešai išižadėti tikėjimo), kurioje lyg ir be savo valios gimei, gali nepritarti ir nesilaikyti jos vertybių, bet negali nieko padaryti, kad nebūtum joje gimęs.
Siaubas.
QUOTE(applejuice @ 2015 07 19, 22:36)
Man vaiku krikstinimas kol mazi ir negali patys nuspresti yra kazkas nesuvokiamo, neetisko ir didele nepagarba vaikui kaip zmogui. Gal dar irasykime i patinkancia partija, pvz. 6men kudikeli socialdemokratu padarykime? Paaugs ir pats susiformuos savas tiek religines, tiek politines paziuras, vaikas tai ne tevu dalis, o atskiras zmogus su savo gyvenimo keliu.
Aš ir krikščionė, ir tikinti, bet va šita vieta man atrodo analogiškai. Nebent tėveliai tikrai labai giliai tikintys ir bažnyčios (cerkvės) lankymas nėra vien proginis, jei pasiruošę sugebėti įrodyti, kad būtent krikščionybė, ir, būtent, TA, jų išpažįstama konfesija yra svarbiausia, gražiausia, teisingiausia, lyginant su kitomis. Neseniai per Marijos Radiją nugirdau laidą, kur net kunigas tiesiai šviesiai sakė, kad jei bažnyčioje lankosi tėvai tik per šventes - gerai pagalvoti, ar krikštyti. Jis tai pasakė gražiai, bet atviru tekstu, su paaiškinimu kodėl.
Nors ir tai... Tuiu pažįstamą/draugą, kurį močiutė vedžiodavos mažą po Vilniaus bažnyčias, kiekvieną sekmadienį prie Aušros Vartų, pasakojo, koks gražus mūsų tikėjimas ir t.t. Bet suaugęs laiko save pagonimi. O kultūriškai tai ir artimiau.
O meškos paslaugą primestas krikštas gali padaryti žmogui įgyjus kitus stiprius įsitikinimus ar tikėjimą, prieštaraujantį krikščionybei. Žinau neartimų, bet pažįstamų, kai būtent taip ir atsitiko, ir lakstė su tais dokumentais, bet nusivylė, kad moraline prasme krikšto panaikinti kaip ir neįmanoma.
Gal čia mano tikėjimo silpnumas, nežinau, bet man atrodo, kad BŪTINA prieš krikštijant asmenį supažindinti su visom didžiosiom religijom, bent esmę.
