Autore su draugu jau kartu gyvena 2.5 metu. Vadinas jau maziausiai tiek pat laiko jis su savo ex issiskyre.
Jums vis dar atrodo, kad tinkamas pateisinimas "nieko keista, kad bent vienai pusei neišeina staiga padėti taško. Tai žmogiška ir suprantama."?
Žinoma. Pažįstu žmonių, kurie toje pačioje meilėje skendo kelis metus, esu gyvenime kalbėjusi su šimtamete, kurios vyras mirė jaunystėje, ir ji vis tiek negalėjo pamiršti mylimo vyro, nesukūrė kitų santykių. Tiesiog yra žmonių, kurie po išsiskyrimo išsižliumbia, bet eina pirmyn. Yra tokių, kurie niekaip negali eiti pirmyn, yra įklimpę buvusiuose santykiuose. Kiekvienam savas laikas. Kiekviena savas kelias. Kam iškarto taip agresyviai nusiteikti - "oi, kaip atmušt?"? Galima žmogiškai, su atjauta pasižiūrėti į žmogų, pagailėti. O draugas juk net nesusitikinėja su ex, šaltai atrašo kartas nuo karto. Kame čia problema?
Žinoma. Pažįstu žmonių, kurie toje pačioje meilėje skendo kelis metus, esu gyvenime kalbėjusi su šimtamete, kurios vyras mirė jaunystėje, ir ji vis tiek negalėjo pamiršti mylimo vyro, nesukūrė kitų santykių. Tiesiog yra žmonių, kurie po išsiskyrimo išsižliumbia, bet eina pirmyn. Yra tokių, kurie niekaip negali eiti pirmyn, yra įklimpę buvusiuose santykiuose. Kiekvienam savas laikas. Kiekviena savas kelias. Kam iškarto taip agresyviai nusiteikti - "oi, kaip atmušt?"? Galima žmogiškai, su atjauta pasižiūrėti į žmogų, pagailėti. O draugas juk net nesusitikinėja su ex, šaltai atrašo kartas nuo karto. Kame čia problema?
Autore su draugu jau kartu gyvena 2.5 metu. Vadinas jau maziausiai tiek pat laiko jis su savo ex issiskyre.
Jums vis dar atrodo, kad tinkamas pateisinimas "nieko keista, kad bent vienai pusei neišeina staiga padėti taško. Tai žmogiška ir suprantama."?
Tai, kiek suprantu, čia buvusiosios žinutės. Tokie dalykai po išsiskyrimo gana natūralūs, nes kurį laiką po išsiskyrimo bent jau viena pusė "gedi", vienas padeda ties santykiais tašką anksčiau, o kitam kurį laiką dar nesinori emociškai paleisti žmogaus.
Nu siaip tai as ir nepritarciau, kad autore cia durne, nes is karto netrenke durim ir nepalieka, nes "jis ja nori pasilikti taip pat".
Nereikia cia isteriju,nes butent per jas ir atiduosi savo vyra kitai - kuri palyginus su tavim atrodys gera,miela,supratinga. Kas tokios nenoretu? 10:0 jos naudai. Jei jis su tavim,jei nuosirdus, geras,demesingas, myli - tai ir turetu but svarbiausia, o ne kokios nors "galimybes","scenarijai". Kuo gali atmusti ja, tai supratingumu jam, parodydama, kad tu ne pavydi paranojiska isterike,kuri kesinasi ji suvystyti ir ikisti i narveli. Puikiai suprantu tave, ir ta merga nu tikrai atrodo,kad kazka rezga, gal gailisi, gal kai nebeturi uzsireikejo vel, gal ... O jis kaip vyras, tokiu dalyku nemato, jam tai gal nekalta ir jis nepastebes,kol nebus per velu. Bet isterijos ir ultimatumai, mano nuomone ne iseitis, net jei ir tu teisi.Tai tik atstums. Tiesiog, jie kartu buvo net 8 metus ir kas benutiko, toks laiko tarpas nepraeina be pedsaku.Buvo tiek laiko ne be priezasties. Tai taip paprastai nenutrinama. Todel jis gal ir visai nekaltai bendrauja, nes per tiek laiko ji jam tapo artimu zmogum, jie daug ka kartu isgyveno, jis nenori but bjaurus, nemandagus, nes ji kaip bebutu buvo jo gyvenimo dalis. O galbut jis kazkiek ir pasisilgsta, nors ir nebemyli,vardan senu laiku,nostalgijos,prisiminimu, o ji butent tai ir ketina suzadinti taip meiliai rasinedama,pristodama. Jis pats gal to pasiilgimo ir net nesuvokia, bet tu savo spaudimu gali jam smarkiai tame "padeti". Jis nesuvokia,todel ir mano, kad nieko blogo nedaro,todel neatsiprasines, nes is jo perspektyvos, tu nepagristai ji puoli ir prisigalvoji,nepasitiki be reikalo. Nesakau,kad reik leist viskam teket sava vaga, ne. Bet jei tu ji myli ir nori butent jo salia - buk gudri. Buk jam supratinga, pasakyk ,kaip nors svelniai,taktiskai, kad tu ji supranti, kad ji buvo jo gyvenimo dalis ilga laika,kad juos sieja bendra netrumpa patirtis,prisiminimai, supranti, kad jis nenori buti, blogas ir jos izeist, bet kad tau tiesiog labai nemalonu,kai jie bendrauja,kad tu jautiesi uz borto, tamtikra prasme, nes dabar jus esate kartu, kuriate bendra gyvenima ir tave skaudina bei vercia jaustis labai nemaloniai, kai praeitis braunasi i jusu dabartini grazu gyvenima. Pasakyk,kad tai nereiskia,kad tu ji nuvertini, abejoji ar nepasitiki, tiesiog tau labai nemalonu. Kad jis tau brangus ir ba bla bla ir jei tu jam taip pat brangi ir jis is tikruju yra tvirtai apsisprendes gal jis galetu tiesiog pasistengti nedaryti to kas tau tiesiog labai nemalonu ir leisti praeiciai, net jei is jo puses tai ir nekalta, isiterpti tarp jusu. Leisk jam suprasti, kad tarsi jis valdo padeti ir pats prieina prie sprendimo, kad tai jis , neva laisva valia su ja nutraukia visus bendravimus, ir parodyk ,kad tu jo toki sprendima labai vertini ir tau jis daug reiskia, sustiprina jusu santykius, ir pan. Niekam nepatnka but po padu. Taktika: duok saldaini vietoj bizuno. Nes dabar - ji saldi,o tu ragana. Jei su juo bus supratinga,svelni (nu bent kuriam laikui,kol sita atsikilbasisns) , gera,mylinti, bet tuo paciu ne mazgote,savarankiska, tvirta,gal net siek tiek paslaptinga mergina, jam neliks vietos jokioms nostalgijoms. Primink uz ka jis tave myli ir kodel jums gera kartu. Leisk zinot,kad antra nebusi, bet neuzsipuldinek, nepersekiok. Jei tarp ju tikrai nieko ,tai tada tegul jie kalbasi, kai tu salia, jei jau taip reikia.
Zodziu, gudriai taip siek savo,netiesiogiai. Pakelk jam uodega truputi, vyram juk taip norisi buti vertinamiem,teisiem, suprastiem, stipriem,ypatingiem. O ypac jei juos myli ir vertina stipri,faina ir visokia kitokia moteris, kuri laisvai galetu but nepriklausoma , bet renkasi but su juo, nes nu toks va ypatingas jai ir bla bla. Sekmes
O del visu kitu diskusiju cia ar but talibanu, kuris kaip kokia sekta uzdraudzia visa likusia ne kraujo rysiais susijusia moteriska gimine ar liberalizmo deive, tai cia,kaip sakoma, pagal kiekviena situacija... Musulmonai, pavyzdziui is paranojos savo moteras skudurais apkarsto, draudzia su kitais vyrais kalbet is viso ir namus be palydos palikt, nes ju akim , nu jei tik nedraustu, tai jos is karto po krumus su kitais valkiotusi, nes siaip jau nei meile, nei pagarba,bei lojalumas, neis savigarba nieko nereiskia.
O del vyro ir moters nekaltos draugystes tai 100% imanoma, tik gal ne visiems. Priklauso nuo konkretaus vyro ir konkrecios moters. Kaip egzistuoja santykiai tarp broliu ir seseru, taip tarp draugiu ir draugu.
Tik as nelabai kaip ir kam, jei moteris tikrai grazi ir protinga, ir pati tai zino, gali pasiryzti save ant tiek zeminti kad eikvoti tiek jegu,laiko ir resursu dusinant vyra ant tokio trumpo pavadzio, su tokia, praktiskai STT kontrole? Kam? Cia gi visiskas nepilnavertiskumo kompleksas paciame zydejime. Taip tarsi pati moteris sako: as esu pats prasciausias variantas tau ir bet kuri moteris yra uz mane geresne ir jei tu turetum galimybe su jom bendraut tu tai akivaizdziai suprastum, bet dabar tave AS paciupau, niekam neduosiu, ir todel draudziu tau bet kokia draugystes,bet kokius rysius su visom moterim. Kazkaip nu silpna.
Tik as nelabai kaip ir kam, jei moteris tikrai grazi ir protinga, ir pati tai zino, gali pasiryzti save ant tiek zeminti kad eikvoti tiek jegu,laiko ir resursu dusinant vyra ant tokio trumpo pavadzio, su tokia, praktiskai STT kontrole? Kam?
Iš dalies sutinku su jumis Sutinku su tuo, kad kontroliavimas, scenos čia nieko nepakeistų, o gal net pablogintų situaciją.
Bet, yra ir kita pusė. Moteris, investuodama save, savo laiką, dėmesį ir kt. į santykį, turi pagalvoti apie perspektyvą. Ne visada ji bus graži ir jauna. Bus momentų, kai bus netgi labai pažeidžiama, pvz. nėštumo, kūdikio auginimo periodu. Ar vyras, kuris nelinkęs nubrėžti ribų ir linkęs palaikyti "užklasinius ryšius", tais momentais tikrai bus atrama ir draugas? Kokį "saldainį" gali duoti vyrui besilaukianti, stora, jokiam kitam vyrui neįdomi, nervuota (dėl hormominių šokių jos organizme) žmona? Kokį saldainį gali duoti žindanti, naktimis nuolat neišismieganti, gal su neramiu kūdikiu vargstanti moteris? Kiek ji turės stovėti ant galvos ar blakstienų, kad vyras pasirinktų ją, o ne ex draugę? Verskis per galvą kaip nori, bet tokiais momentais geresnė, įdomesnė, patrauklesnė, mažiau isteriška bus ta kita - kuri nepervargus, nežindanti, negimdžiusi ir pan. Tokie vyrai visada pasilieka atviras atsargines duris.
Pagalvoti reikėtų blaiviai ir šaltai. Ar tenkina ne vien dbar, o ir perspektyvoje būtent toks vyras - kuris, tikėtina, labai smarkiai nesikeis. Jei taip - nesukti sau galvos ir mėgautis ryšiu. Jei ne, gal verta pasieškoti kitokio?
