Tęsinys...
Kurį laiką pagalvodavome apie antrą vaikelį. Vis svarsčiau, kada gi geriausias laikas būtų jam gimti. Dar nebuvau pradirbusi metų naujame darbe, tai norėjosi šiek tiek palaukti. Bet noras ir mintys vis nedavė ramybės. Sugalvojau, kad noriu žieminuko, tiksliau - sausinuko ar vasarinuko. Kadangi planuojant dažniausiai viskas užtrunka, pradėti kurti naują šeimos narį nusprendžiau anksčiau. Po savo gimtadienio kovą. Jaučiau, kad viskas įvyko greičiau nei tikėjausi ir nuojauta pasitvirtino - turėsim gruodinuką
Apskaičiavau, kad terminas gruodžio 20 d. Tačiau nesijaudinau, kad pataikysim gimdyti per šventes, juk antras vaikas, tai tikrai gims anksčiau. Per pirmąjį echoskopą terminą dar savaitėle paankstino.
Vasara prasidėjo neramiai. Teko pagulėti namie kelias dienas su magnio dozėm. Buvom tikrai išsigandę. Bet ir pati šio nėštumo pradžioj buvau labai nervinga, niekas man netiko ir visiems mėgdavau paaiškinti givenimą
Gulėdama namie viską pergalvojau, po to stengiausi neimti visko taip giliai į širdį, būti ramesniai. Pradėjus matytis pilvukui, pasakėm Aušrytei, kad ji turės sesutę arba broliuką. Ji labai džiaugėsi. Džiaugėsi viso nėštumo metu. O kai pasakėm, kad bus sesutė, ji po kurio laiko pareiškė, kad jos vardas bus Danielė
Labai nustebome, nes mūsų aplinkoje tokiu vardu jokių mergaičių nėra. O ji vis kartojo tą vardą ir viskas. Iš pradžių galvojau, kad po kurio laiko pamirš, bet nieko panašaus. Dar bandėm ieškoti su SB kitų variantų, bet supratome, kad geresnio nei Danielė nerasime Į atostogas išėjau anksti, nes turėjau nemažai atostogų sukaupusi. Dienos bėgo labai greitai, visai ne taip kaip pirmojo nėštumo metu. Su dukra dažnai keliaudavom pasivaikščioti po miestą - ruduo buvo toks gražus
Dažnai susitikdavau su draugėmis, tikrai mėgavausi tuo laiku.
Atėjus gruodžiui VISI pradėjo laukti TOS dienos. Kadangi terminas pagal echoskopą buvo 12 diena, aplinkiniai galvojo, kad dar anksčiau vaikelis gims. Tuo pačiu jaučiau spaudimą ir aš. Net MB vis ragindavo gimdyti, ko pasekoje gaudavo riebius atsakymus iš manęs atgal
Pačiai darėsi tikrai sunku. Priaugau 18 kg. Orai jau kelios savaitės nedžiugino. Dukra susirgo 
Pradėjau galvoti, kad va, ant gimimo ir susirgo sesė. Dar liūdna buvo dėl to, kad galvojau jog nebenueisiu į dukros Kalėdinį pasirodymą darželyje ir gimnastikos būrelyje. Taip širdį spaudė, nes ir eilėraštį išmokom namie besėdėdamos. Bet laikas ėjo, o veiksmo - 0. Gruodžio pradžioje paminėjome kelių žmonių gimtadienius, kurie vis tikėjosi, kad mūsų mergytė gims per juos. Bet... Atėjo ir 17 d. Nuėjome į darželio šventę. 21 dieną į gimnastikos šventę. Artėjo Kalėdos... Visi pradėjo dejuoti, kad "nu va kaip nepasisekė, gims per šventes". O man buvo jau visiškai vienodai. Atsipalaidavau. Sakau visai nesvarbu, kada gims. Mylėsiu ir branginsiu juk ne mažiau.
Taigi, apsilankėme visuose renginiuose, dukra pasveiko, išėjo į darželį, MB apsigydė slogą. 22 dienos vakare sugulėm visi kartu ir MB su dukra pradėjo kalbinti leliuką per mano bambą. "Kur tu užstrigai Daniele? Ateik, mes jau laukiam!" Man taip juokinga buvo, pilvelis net siūbavo
Vėliau vakare pastebėjau pirmus kamštuko pėdsakus. 23 d. ryte MB išvedė dukrą į darželį. O aš pamačiau, kad reikalai įsisiūbavo. Grįžusiam SB pasakiau, kad šiandien greičiausiai gimdysim. Pradėjau jausti sarėmius. Pradžioje retus, kas 10 min. Po dušo padažnėjo iki 5 min. Bet sutrumpėjo.
Tai tokia neaiški man situacija buvo. Bet MB ragino važiuoti. Tai ir išvykome. O mieste chaosas
atrodo visi kelyje prieš šventes. Nuvykus į ligoninę pradėjau bijoti. Žinojau, kas laukia ir pradėjau nerimauti. Patikrinusi gydytoja pasakė, kad atsidarymas 3 cm 
Labai nusiminiau, pagalvojau, kad vėl ilgai kankinsiuosi. Padėliojusi mintyse planavau pagimdyti 20 val. Tačiau po apžiūros viskas taip staigiai padažnėjo, kad buvo visai saldu. Antrą kartą matuoti tonus mane paguldė apie 14 val. Jau buvo labai sunku. Galvojau prašysiu epidūro SB bėgt nupirkt, nes jo neturėjau. Taip gulint apie 14:30 pajutau nubėgant vandenis. MB pakvietė gydytoją, subėgo keli. Pasižiūri - 8 cm. Sako - tuoj gimdysim. O aš mintyse juokiuosi, galvoju, kad mane tik ramina. Tie du sunkiausiai atsidarinėja, dar kol įsistatys vaikas tikrai bent pora valandų praeis. Bet po to pastebėjau, kad personalas pradėjo greitai ruošti palatą gimdymui. Surpatau, kad jau tikrai tuoj.
Finišas buvo tikrai skaudesnis nei pirmo gimdymo. Vaikutis kažkur labai skaudžiai rėmėsi, dėl ko "bėgau" nuo akušerės. Gerai, kad buvo MB, kuris laikė už kojos, kad nepabėgčiau
Ir taip 15:05 gimė mūsų antras stebuklėlis - Danielė Koks džiaugsmas ir laimė užplūsta nenusakysi žodžiais. Aš juokiausi ir negalėjau patikėti, kad taip greitai mūsų mažylė atėjo. Dabar galvoju, kad tikriausiai pajuto, jog vėluoja, susigėdo ir atskubėjo Išvada po visko - viskas ateina savo laiku. Iš anksto nereikia dėl nieko jaudintis. Man viskas susidėliojo idealiai. Sudalyvavau visuose dukros renginiuose, ji pasveiko, Kalėdas sutikome namie, jau visi keturi.
O šiandien sutiksime Naujuosius geriausioje kompanijoje - mūsų, jau keturių, šeimoje.
