Kada reikėtų pakrikštyti vaiką?

Asmeniškai žmogui skirtumo nebus, bet statistiškai (vykdant gyventojų surašymą ir tipiškai užbraukus "X" ant katalikų tikėjimo "nes aš gi krikštytas" ) jis bus tikinčių /krikščionių eilutėje, ir katalikų bažnyčia vėl aiškins,kad tikinčiųjų va yra labai daug, todėl politiniams sprendimams, susijusiems su tam tikrais moraliniais klausimais, priimti yra būtina atsižvelgti į krikščionių bažnyčios nuomonę tais klausimais.
Čia ir yra bėda. Norint, kad bažnyčia liautųsi kištis į politinius sprendimus ir įstatymų kūrybą, o užsiimtų tik tikinčiųjų "sielovada" (kad ir ką tai reikštų), visų pirma reikia nustoti vaikus per prievartą krikščionimis daryti ir dirbtinai pūsti tikinčiųjų skaičių, o paskui padėti žmonėms susivokti, kad pildant tas gyventojų anketas, tą X reikia uždėti reikiamoj vietoj pagal savo suvokimą, o ne pagal bažnyčios nekintamus įrašus.

o kas tuo vaikus per prievartą daro krikščionimis? Tai yra tėvų valia.

O kas jums sakė, kad deda tuos kryželius pagal pakrikštijimą, o ne pagal įsitikinimus? Žmogus dažniausiai atsako į klausimą taip, kaip jis yra užduotas. O čia jau labiau anketos reikalas, kokius atsakymus ji nori gauti. Yra labai ir labai rimtų, didelių imčių tyrimų, kur tokie dalykai yra nagrinėjami - pvz., apie nominalųjį tikėjimą ir pan. Pvz., Laumenskaitės tyrimas.

Kaip suprantu, kai statistika apklausinėja žmones, jie savanoriškai tuos kryželius deda - Bažnyčia už juos neapsisprendžia, jie patys apsisprendžia. Ir turi teisę ir už savo vaiką "kryželį" padėti. Ir Bažnyčios atstovai turi ginti tokių žmonių nuomonę, net jei jų būtų viso labo 10...

Ar manote, kad neturėtų ginti? Ar ginti kažkaip priklausomai nuo skaičiaus - kuo didesnė grupė, tuo geriau ginti?

Juk ne Bažnyčioa atstovai priima įstatymus - jie tik gina savo demokratinę teisę... Kaip ir bet kuri kita socialinė-politinė-religinė etc grupė.

Sielovada - kad ir ką tai reikštų... Sielovada yra ir rodymas, kad ginti savo tikėjimą, savo interesus galima ir reikia, net jei esi katalikas

suteikiate krikštui tiek daug ir tokios visaapimančios reikšmės, kiek net patys katalikai nesuteikia

X deda pagal pakrikštijimą absoliuti dauguma žmonių, nors absoliuti dauguma yra tik "popieriniai" katalikai ir visų bažnyčios mokymų nei vykdo, nei tiki. Sakė daug kas - kolegos, draugai, giminai... beveik visi, kurių klausiau. Ir jūs paklauskit. Taip, nieks jų neverčia tuos X dėti, bet vis tiek deda, nes galvoja kad krikštas juos įpareigoja tą X uždėti toje vietoje. Kodėl taip galvoja? Negalvoja, štai kodėl.



Kaip ir sakiau - jie [katalikai] X esminėse apklausose, nuo kurių priklauso politiniai sprendimai artimiausiems 10 m., dėlioja negalvodami, tai sunku tikėtis, kad apie krikštą galvotų daugiau nei kvarbatkų ant suknelės dydis ar kibinų šventei tiekėjas.

sutinku, daug dalykų daroma neįsisąmoninus jų reikšmės. O gaila.

Kas adyna vis naujiena...

Tai nuo 7 metu zmogus nesa atsakomybe uz savo veikmus, mat gali savarankiskai priimti sprendimus? Cia reik suprasti, anot jusu Konstitucijoje parasyta?

Geras, maza kad krikscionybes egzzzzzzzperte, dar ir Konstitucijos.
Papildyta:


Taip zmones skirtingi, bet GARBE (ne garbetroska ir ne puikybe) numato laikytis savo zodzio. Dori zmones linke laikytis duoto zodzio. Todel juos glumina beprasmiski tevu atlikti veiksmai. Mano galva pazadas-pasizadejimas, duotas zodis yra labai svarbu. Nederetu tevam dalinti pazadus, prisiimti isipareigojimus vaiko vardu.

Ir dar pastebejimas. Vaikai nera tevu nuosavybe.
Papildyta:


Nuo kada TIKEJIMA reikia pagristi irodymais moksliskai?

Ar Dievo egzistavimas pagristas moksliskais irodymais?
Ar moksliskais irodymais pagristas vaiko kriksto butinumas?
Papildyta:


Superinis postas, dekui

o ką, turėtų būti? jei mes krikštijame vaikus kūdikius - mes tai pagrindžiame ne mokslu, o jei nekrikštijame - irgi mokslu negrindžiame. Abiem atvejais apsieiname be jų - ir kurie krikštijame, ir kurie nekrikštijame.

Ar galime moksliškai įrodyti, kad vieni klysta, o kiti teisūs, kai kalbama apie krikštą? Kam įvelti mokslo kategorijas, kuriomis nei vieni, nei kiti nesivadovaujame turėdami nuomonę apie krikšto laiką?

Ir kaip moksliškai pagrįsti, kad krikšto būtinybės nėra? Kaip moksliškumo kriterijus pritaikyti tikėjimo sferai?

Manau kad kai kalba eina apie tikejima, irodymu nereikia. Ir ne viena karta apie tai rasiau. Jei tai butu pagrista moksliniais irodymais, tai butu zinojimas, bet ne tikejimas. Pripazinkite kad tai labai skirtngos savokos, viena kitai priestaraujancios.

Bet jei oponentas to reikalauja is kito asmens, tai turetu irodymu prasyti ir is kitu konfesiju, religiju atstovu.

Todel, visos tolimesnes Jusu sia tema aprasytos isvados beprasmes, galimai todel, kad nesivarginote deramai skaityti posta, nematote skyrybos zenklu, tad neatskiriat kur teiginiai, kur klausimai.

Nereiktu pamirsti kokiu budu ta krikscionybe isitvirtino Lietuvoje
O vertybes amziu tekoje visuomet keitesi. Mano mociute buvo istekinta pries savo valia - tokios tuomet buvo tradicijos. Tokiu tradiciju vedini seneliai taip istekino ir vyriausias kelias dukras... Ar noreciau perimti tokias tradicijas, o juo labiau jas perduoti savo vaikui? Aciu, bet man tokiu tradiciju nereikia. Dar taip neseniai moterys neturejo balsavimo teises ar i aukstaji issilavinima, ar i paveldejima... Ir ta sarasa butu dar labai ilgai testi. Ir krikscionybe tikrai neprisidejo prie moters padeties visuomeneje lygevertiskumo.




Superinis postas



Stai jus pati ir atsakete - tevu valia. Vaikas yra asmenybe, o ne tevu nuosavybe