Atsibučiuojam su austriškais draugais. Kaip visada, atsisveikinimo foto ir į kelią. Trumpai, bet smagu, kad vėl pasimatėm.
Austriją pralekiam ganėtinai greitai. Čekija nuskausmina už kelius 16 Eu. Kur palyginti Čekijos kelius ir Austrijos. Austriška vinjetė perpus pigesnė. Gėdos turėtų tie čekai. Bevažiuojant matosi iš šono slenkantys juodi kaip smala debesys. Vis bandome nuo jų pabėgti. Visai nereikia jokio lietaus, juk dar važiuoti ir važiuoti. Atrodo jų jau išvengėme ir staiga užklumpa toks lietus, kad esame priversti sustoti degalinėje. Pila taip, kad nieko nesimato už poros metrų. Pasiimame kavos ir stebime pro langą, kaip į degalinę užsuka motociklininkas. Nabagas toks šlapias, kad net išsipila vandenį iš batų. Norisi patarti, kad nueitų į tualetą ir išsigręžtų džinsus, vis ne taip viskas varvės. Bet jis tiesiog kiek palaukia, kol lietus aprimsta, dedasi šalmą ir traukia tolyn. Jam jau visai tas pats. Mes irgi, kiek aprimus lietui, sėdame į automobilį ir traukiame toliau.
Pakeliui, jau Lenkijoj sustojame sriubytės, o maskviečiai pagaliau gali užsisakyti ir galionką. Pasisekė jiems. Parūkyta, apvirta ir apkepta. Vienu žodžiu, planas pavalgyti įvykdytas. Dar pašeriame auksines žuveles ir pirmyn.
Nakvynės vieta, kaip ir kelis metus iš eilės, miestelyje Rusiec Zajazd Zagroda. Mums ten viskas tinka. Kaip visada, pasitinka ir trys šuniukai. Tik spėk juos visus glostyti.
14 diena
Ryte jau laukia pusryčiai. Šį kartą kartu prie kito stalo pusryčiauja ir olandai. Reikėjo matyti, kaip jie stovėjo prie mūsų mašinos ir ginčijosi iš kur mes, žiūrėdami į numerius. Palengvinome jų kančias, pasakydami savo šalies pavadinimą.
Dar kiek pasišnekame su šeimininke. Ne pirmą kartą pas juos, tai reikia apsikeisti naujienomis.
Miname iki Varšuvos. Draugai pradeda tarp savęs diskusiją, ar jiems sekantį rytą važiuot namo ar dar dieną pas mus pailsėti. Įsikišam ir mes- juk nežinom kelintą grįšim, o paskui jiems ryte anksti kilt ir dar varyt beveik 1000 km- kam šito reikia. Kolektyviai nusprendžiam, kad jie dar dieną ilsisi Lietuvoj. Pakeliui apsiprekinam maistuku, dar papietaujam ir vakarop pasiekiam namučius. Kita diena pralekia labai greit besitvarkant, draugai dar užsinori į kokią parduotuvę lietuviškų lauktuvių. Šeštadienį anksti ryte juos išlydim namo. O patys tyliai galvojam, kad atostogų liko tik pora dienų ir pirmadienį jau į darbą..... Gaila, kad geri dalykai taip greit baigiasi, tačiau juk dar laukia tiek ir tiek neaplankytų vietų ...
