QUOTE(marmozel... @ 2013 05 11, 15:42)
Labas visoms.
Tikrai nežinau ar į šią skiltį rašau su tokia tema, jei ką, trinkit lauk.
Net nežinau, nuo ko čia man pradėti pasakoti. Žodžiu, turiu problemą, bėdą, nežinau kaip tvarkytis su tuom. Iki šiol nekreipiau į tai didelio dėmesio, tačiau pastarosiom dienom supratau, kad vis tik tai yra liga, priklausomybė. Neturiu saiko valgydama. Visos mintys visą dieną sukasi tik apie maistą. kenčiu kenčiu, tada neiškentusi prisiryju taip, kad sprogstu. Visos dietos baigiasi nežmonišku apsirijimu. Žinau, kad daugeliui tai neatrodo liga, bet kodėl tada neišeina susivaldyti??? Skaitinėjau keletą straipsnių, parašytų gydytojų, jie teigia, kad yra toks valgymo sutrikimas kaip priklausomybė maistui. Labai bijau, kad aš ją jau turiu.
Gal kas esate su tuo susidūrusios? Kaip kovojote/kovojate? Ar įmanoma įveikti tuos apsirijimus kažkokiais būdais, nes tai jau tampa manija.
Jei kreiptis į gydytojus, tai kokius? Psichologą, dietologą ar dar ką?
Įdomu dar tai, kad esu kūda, nors su tokiu ryjimu turėčiau sverti kokį 100kg...
Bet jei tai nesiliaus, susilauksiu ir to..
Galbūt tavo medžiagų apygaita labai greita, todėl vos pavalgius - vėl nor valgyti. Apsirijimo priepoliai gali būti dėl to, kad "kenčiu kenčiu, tada neiškentusi prisiryju taip, kad sprogstu." Jeigu bandai susilaikyti nevalgius ir kenti, nori nenori sulauki tos akimirkos kai alkis tave įveikia ir tada jau siaubi viską kas po ranka. Šiuo atveju, ar ne geriau būtų leisti sau valgyti dažnai ir po nedaug? Gali pasidomėti kokie produktai sunkiau virškinami, ir yra gerokai kaloringesni, galbūt, juos valgydama pajusi sotumą, o ir alkis ne taip greitai ateis. Čia tikrai pagelbėtų dietologas. Galbūt padaryti tyrimai ir nustayta tinkama mityba sureaguliuotų tavo alkio ir sotumo jausmą, ir gyventųsi ramiau
Pasidalinsiu pamąstymais: Noras jausti sotumą, gali atspindėti nesąminigą norą užpildyti jaučiamą tuštumą viduje, galbūt, tas tave ir skatina tiek valgyti? Taip pat tai gali būti noras kažką ir slopinti, galbūt, kažkokias kylančias neigiamis mintis, kurių nenori prisileisti ir "užgesini" jas valgydama. Jei jauti , kad tai psichologinis sutrikimas, tuomet, tavo nuojautos gali būti teisios. Galbūt išties yra kažkokie jausmai ir mintys, kurių nenori pripažinti, bijai prisleisti. Tuomet, kas yra , kad bijai jų? Kas tai per mintys,kas tai per jaumai?