Įkraunama...
Įkraunama...

Trąšos, raugai, antpilai

[Kurpele Zole renkama pries zydejima. Uzpilai naikina obelinius zaliuosius amarus, paprastuosius avietinuku, smulkius lapus griauziancius viksrus, pjukleliu lervas.
kilograma antzemines dalies ,ilteliu uzpilame 10 l vandens ir pridedame 30ml sarmo. Laikome 48 val., nukosiame, pres purskiant dar ipilame 5 l vandens, idedame 40-50 g muilo.

Demetoji mauda Jos uzpilai naudojami nuo jaunu viksru, smulkiu lapus grauzianciu lervu, vabalu ir pjukleliu. Lapai skinami pavasari iki birzelio, o likusi antzemine augalo dalis pjaunama brestant sekloms. Uzpilas ruosiamas is lapu, ziedynu, subrendusiu vaisiu ir smulkiu stiebu. 1 kd zaliu augalu uzpilame 2 l salto vandens ir sutriname. skysti nusunkiame, o isspaudas uzpilame 15 l vandens. Po 6-12 val. skysti nupilame ir sumaisome su anksciau nusunktu.

Vienmete paprikaJos nuoviru purskiami vaismedziai ir darzoves pries zydejima bei po jo (zali lapai) nuo amaru, smulkiu kopustinio baltuko viksru, lervu ir sliuzu. Purskiant pries zydejima, imama 0,5 l nuoviro, o po zydejimo - 0,1l nuoviro skiedziama 9,5 litro vandens ir pridedama 40 g muilo. Nuovirui reikia kg smulkintos vienmetes paprikos vaisiu, stiebu ir lapu. Mase uzpilame 10 l vandens, mirkome 2 paras, balanda paviriname emaliuotame inde ir vel laikome 2 val. Po to nuovira nukosiame ir laikome tamsioje patalpoje.
Uzpila paruosiame is kg zaliu arba 0,5 kg sausu dziovintu vaisiu uzpyle 10 l vandens. Valanda verdame uzdarame emaliuotame inde, paskui laikome 2 paras, tada vaisius sutriname ir nusunkiame. Koncentrata skiedziame vandeniu (1:7) ir pridedame 40 g muilo. Naudojame nuo amaru, tripsu ir kitu kenkeju.

Vaistine medetka. Jos seklu uzpilu (200 g seklu - 10 l vandens) darzoves purskiamos nuo kenkeju.
Paseje medetku tarp braskiu ir darzoviu, apsiginsime nuo erkiu bei fuzarinio saknies puvinio

Nasturta. Sejama eilemis tarp ratiliu, nes apsaugo juos nuo fuziarozes

Petrazole. Braskiu uogas nuo sraigiu apsaugo lysviu pakrasciuose pasetos petrazoles.

Melynasis palemonas. 10% sausu saknu uzpilas naikina voratinklines erkutes.

Vaistinis oziarutis.[B]. Uzpila ruosiame is sausu sumaltu augalu (900 - 1kg - 10 l vandens). Palaike para nukosiame ir purskiame augalus nuo[B] voratinkliniu erkuciu.

[B]Nuodingoji nuokana
. Uzpilui naudojamos visos augalo dalys. 1 kg sausos smulkintos zoles uzpilame 10 l vandens, nusunkiame ir purskiame augalus nuo pjukleliu.



Atsakyti
Didysis pentinius. [/B]Jo užpilais bei nuovirais purškiami nuo kopūstiniu kandžiu, kopūstiniu ir ropiniu baltuku, pelėdgalviu, ugniuko vikšrų, lapgraužiu lervu, netikruju pjūkleliu viksru.
Užpilams bei nuovirams pjaunama visa antžemine augalo dalis, kai jie krauna ziedus ar pradeda žydėti. Žolę susmulkinama ir išdžiovinama. Sėklos renkamos ir šakniastiebiai kasami rudeni.
Užpilui reikia 1 kg stambios susmulkintos žolės arba 400 g seklu, arba 100 g šaknų. Užpilame 10 l vandens ir laikome 2 paras, paskui nukošiame ir naudojame.
Nuovirui kg sausos žolės užpilame 10 l vandens, palaikome 10-12 val., paviriname1-2 val ir nukošiame. Nuoviras gerai išsilaiko visa mėnesį.

Dirvine piene. Šviežiu jos užpilu 3-4 kartus kas 4-6 dienas augalai gausiai purškiami nuo miltliges. 330-350 g smulkintu stiebu ir lapu užpilami litru vandens, palaikoma 7-8 val ir idedama 5 g skysto muilo.

Didysis serentis. Pjaunami ir džiovinami žydintis augalai. Emaliuota kibirą prikrauname sausos smulkintos žolės ir užpilame šiltu vandeniu, palaikome 2 paras, nukošiame, pridedame 40 g ūkinio muilo. Juo vaiskrūmiai purškiami nuo amaru, kol uogos nesunokusios, ir nuskynus derliu.
Siame užpile pamirkę kardeliu gumbus, sustipriname jų atsparumą grybinėms ligoms (mirkoma 8-10 val. prie sodinimą), pamirkyti ratilius ir leikoniju sėklojai bus atsparesni juodajai kojelei (daigu šakneles 8-10 val mirkomos užpile).

Juodasis šeivamedis. Svieziu lapu ir ziedu užpilas naikina amarus. Šeivamedis atbaido agrastinius ugniukus, slyvinius bei obuolinius vaisedzius, juoduju serbentu purpurines erkutes, agrastu ziemsprindzius bei graužikus.
Šviežiu (žaliu)šakučiu prismaigstome i žemę įvairiose sodo ir daržo vietose.

Vaistine ramune. Renkami žydinčio augalo lapai ir žiedynu graižtai. Jie sudžiovinami, smulkiai supjaustomi. Užpilu purškiami vaismedžiai nuo amaru, erkių, pjūkleliu lervų ir kt.
Kg susmulkintu lapu bei žiedų užpilame 10 l pašildyto( 60-700C0 vandens, palaikome 12 val. ir nukošiame. Prieš purškiant praskiedžiame vandeniu(1:3), i 10 l vandens dedame 40 g skysto muilo. Ramunių užpilas puikiai naikina kopūstinius pelėdgalvius. Kg susmulkintu ramunių suberiame i emaliuota indą ir užpilame 10 l vandens. Laikome 12-15 val. nukošiame, atskiedžiame vandeniu (1:3), įdedame skysto muilo 5g – litrui užpilo).

Keturlape vilkauoge. Kg sausu smulkintu šio augalu šaknų ir uogų užpilame 10 l vandens, palaikome 24 val., nukošiame ir purškiame avietes nuo paprastųjų avietinuku bei obelis nuo amaru.

Pomidoras. Naudojami nugenėti lapai, nuėmus derliu – ir šaknys. Užpilais ir nuovirais purškiame augalus nuo obuoliniu, rapsiniu vaisedziu, lapus griaužiančiu kenkėju bei kopūstiniu pelėdgalviu vikšrų, taip pat daržoves nuo amaru, kopūstiniu baltuku, pieviniu drugeliu viksru, erkiu.
Nuovirui 4 kg žaliosios mases užpilame 10 l vandens, palaikome 3-4 val., paskui 30 min paviriname ant silpnos ugnies. Atvėsiname, nukošiame, o mase išspaudžiame. Supilame i sandaru inda ir laikome saltoje patalpoje. Nuoviras išlieka veiksmingas beveik metus. Prieš naudojimą praskiedžiame vandeniu (1:2) ir i 10 l paruosto tirpalo įdedame 40 g muilo.
Pasodinus pomidoru tarp agrastu, šiuos mažiau puola agrastiniai pjūkleliai ir ugniukai.
Spygliuočiu ekstraktas. Juo atbaidomi obuoliniai ir slyviniai vaisedziai. 100 g svieziu pusu arba egliu kankoreziu užpilame 10 l vandens, 6 val palaikome ir nukose purskiame vaismedžius. Pusu arba egliu spygliu užpilai naudojami nuo amaru ir lervu. 2 kg pusu ar egliu spygliu (vienmečiu pusu ugliu) užpilame 9 l vandens ir laikome tamsioje vietoje 5-8 dienas. Kasdien pamaisome. Pries purskima koncentrata praskiedžiame (1:10).

Pievine vingiorykšte. Ziedai ir virsunines augalo dalys atbaido vamzdžius.

Rudeninis vėlyvis. Užpilams naudojami jo gumbasvogūniai, kasami rugpjūti prie augalo zydejima. 1,5 kg sausu susmulkintu gumbasvogūniu užpilame 10 l vandens ir laikome para. Užpilame nukosiame ir purskiame vaismedžius nuo lapus grauzianciu viksru.

Noredami apsaugoti svogūnus nuo svogūnines muse, lysve pabarstykite pelenais, kalkiu ir tabako (1:1) misiniais. Barstoma ant drėgnu augalu rytais arba po laistymo. Pradejus laiskams gelsti, pazeisti augalai laistomi karstu pelenu sarmu (0,6-1 kg pelenu 1 kibirui vandens). Patartina greta sodinti svogūnu ir morku eilutes. Specifinio morku kvapo nemegsta svogūnine muse, o svogūnu fotincidai nubaido morkine muse.(Sodo spalvos)
[B]
Atsakyti
QUOTE(*GREISI* @ 2009 04 26, 17:46)
Imkite plastikinį kibirą ir trečdalį prikraukite žolių (netinka šakelės, šaknys ir kitos lėtai pūvančios augalų dalys). Užpilkite vandeniu, uždenkite polietlenu ir užriškite virvele. Pastatykite šiltai (galima prieš saulę). Po 2-3 dienų žolės pradės rūgti. Kas keletą dienų „kepurėlę“ reikia nuimti ir skystį išmaišyti (dvokia!). Žolės supūva per porą savaičių, kibire lieka skysta tyrė. Ją nukoškite, nesupuvusias atliekas išpilkite į kompostinę. Tyrę praskieskite vandeniu (2 l tyrės/7 l vandens) ir laistykite visus augalus, kuriems patinka organinės ir azotinės trąšos. Ypač skystą kompostą „mėgsta“ agurkai.


Ką tik "paraugiau". cool.gif O kokiems augalams dar patiktų šis skystymėlis? g.gif
Atsakyti
QUOTE(ErikaI @ 2009 04 27, 21:03)
Ką tik "paraugiau".  cool.gif  O kokiems augalams dar patiktų šis skystymėlis?  g.gif

Nu aš tai viskam naudojau darže,be išimties.
Papildyta:
Maitinimas, stimuliavimas ir laistymas vienu metu
2007-03-22
Kurdiumovo arbatėlė - natūralus augimo stimuliatorius, visapusiška apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Puikiausia trąša, kurią augalai lengvai pasisavina tiek per lapus, tiek per šaknis. Su šia arbatėle susipažinau dar prieš 5 metus, perskaičiusi N.Kurdiumovo knygas. Ir dabar nebūna tokios vasaros, kad aš jos nepasidaryčiau. Jos receptas labai paprastas, pasidarau iš to kas tuo metu yra po ranka. Ta arbatėlė tai nėra tikslus farmaceptinis receptas, ją darant visada yra vietos laisvai kūrybai, fantazijai ir eksperimentams.


Kaip jums patiks toks receptas – mano augalai jį dievina:


pusė kibiro dilgėlių arba bet kokios žolės;
pusė litro prarūgusios uogienės, arba pakelis mielių + sauja cukraus;
porą saujų pelenų;
keli lašai jodo;
puse kastuvo komposto (kad daugintųsi naudingi mikroorganizmai);
iki viršaus pripilu vandens, uždengiu.
Taip palieku stovėti 2 – 5 dienas, priklausomai nuo oro temperatūros. Išmaišau ir gautą skystį skiedžiu: 1 litras arbatėlės + 10 litrų vandens. Šia arbatėle galima laistyti absoliučiai visus augalus. Jei dirva sausa prieš tai palieju paprastu vandeniu.

Purškimui darau silpnesnę arbatėlę: 0,5 litro arbatėlės + 15 litrų vandens. Jeigu purškiu medžius ar krūmus arbatėlėje ištirpinu porą šaukštų tarkuoto ūkiško muilo (kad geriau laikytųsi ant šakų).

Tokia arbatėle augalus laistau vieną kartą per savaitę, purškiu – du kartus per savaitę. Jeigu pagrindinį tirpalą iš karto nesunaudoju, dar kartą pripilu vandens iki viršaus, laikau dvi paras. Prieš naudojant šiek tiek mažiau skiedžiu. Likę tirščiai puikiausiai tinka į kompostą.

Dalia Katilevičienė

Toliau pateikiame ištrauką iš N.I.Kurdiumovo knygos Protingas daržas, kur jis moko kaip pasigaminti minėtą arbatėlę.



Skyriuje apie kompostą buvo paminėtas organinis laistymo antpilas. Jo efektyvumą galima padidinti šiek tiek pakeitus receptą. Štai 200 litrų statinė, kurioje yra nusistovėjusio vandens. Drėbtelėkime į ją pusę kilogramo bet kokių kompleksinių trąšų su mikroelementais. Ten pat įmeskime porą kastuvų komposto – įsiveis mikrobai. Dar įberkime kilogramą cukraus, porą kibirų supuvusių vaisių arba porą litrų senos uogienės ir žiupsnelį kepimo mielių. Mielės greitai pasidaugins cukruje. O trąšos pagreitins vienaląsčių dumblių dauginimąsi – vanduo netrukus pradės žydėti.

Preparatas tinkamas naudoti maždaug po savaitės, kai mielės bus išplitusios, bet dar nežuvusios. Gerai būtų į statinę įdėti pieno rūgšties bakterijų – įpilti porą litrų seno rūgpienio arba raugintų kopūstų sulčių. Turime kompotą, praturtintą maistingomis medžiagomis, mikrobais ir stimuliatoriais. Iš tiesų tai pagerintas drumzlinas EM–preparato analogas. Palaisčius tokiu kompotu, puikiai atsigauna augalai, jis duoda ilgalaikį efektą: po mulčiu darbuojasi mikrobai.

Mielės – EM–preparato pagrindas. Kartą aš nepatingėjau ir atlikau lyginamąjį bandymą. Pasirodė, kad kepimo mielės yra puikiausias stimuliatorius, ne prastesnis už EM. Aš pilu pusę stiklinės cukraus arba stiklinę senos uogienės į tris litrus vandens, įberiu žiupsnelį kepimo mielių, 3–4 dienas rauginu – pasidaro raugas. Stiklinę šio raugo pilu į vandens kibirą ir laistau sodinukus ir pasėlius kartą per savaitę, o suaugusius augalus – du kartus per mėnesį, papildomai įmaišydamas kristalino. Kiti laistymai būna paprasčiausiu vandeniu arba skysčiu iš statinės. Laukeliuose su raugu jauni augalai vystosi du kartus greičiau negu panaudojus kitus pirktinius stimuliatorius!

Kuo daugiau naudingųjų medžiagų yra vienoje statinėje, tuo geriau. Jeigu įpiltumėte ir augalų žaliosios masės, ir komposto, įdėtumėte pusę porcijos kristalino, saldumynų, pieno rūgšties bakterijų, mielių, turėtumėte efektyvų ir visiškai nekenksmingą antpilą. Galima sakyti, dievų gėrimą – „nektarą ir eliksyrą“ augalams. Bet netgi ir toks „herbalaifas“ suveiktų tik tuomet, kai įsigertų į dirvožemį. O įsigėręs, atsidurtų stabilioje drėgmėje. Antraip mikrobai paprasčiausiai žūtų.

Beje, reikia apie juos viską išsiaiškinti. Ką konkretaus jie duoda augalams?

ŠIEK TIEK APIE MIKROBIOLOGIJĄ

Norint išsiaiškinti mikrobų veikimą dirvožemyje, paskaityti reklaminę medžiagą apie EM (efektyvius mikroorganizmus), pasirodo, nepakanka! Prireikė skaityti rimtas knygas ir kamuoti mikrobiologus klausimais. Vėliau ėmiau susirašinėti su įdomiais mokslininkais ir praktikais. Vargu ar galima visiškai įsivaizduoti dirvožemio bendriją, tačiau vaizdas jau aiškėja.

Svarbiausia: dirvožemio mikrobų yra šimtai rūšių. Tai ir bakterijos, ir grybai, ir dumbliai, ir parazitai, ir augalų sugyventiniai. Kiekvienas jų užima tam tikrą nišą, minta savo maistu ir vienas kitu, aprūpina vienas kitą maisto medžiagomis, konkuruoja ir sugyvena, tai yra formuoja stabilią ekosistemą. Daugelis rūšių fiksuoja oro azotą, paversdamos jį azotinėmis medžiagomis.

Įvairių mikrobų skaičius nuolat laisvai kinta. Pavyzdžiui, suvartojusių visą prieinamą mineralinį azotą, ląstelienos skaidytojų sumažėja iki minimumo. Jų pagaminti angliavandeniai sukuria sąlygas daugintis azoto fiksatoriams. Po savęs jie paliks azoto – o jame vėl įsiveis ląstelienos ėdikų. Taip visa mikrobinė bendrija nuolat „kvėpuoja“.

Staigūs aplinkos pasikeitimai – perteklinis laistymas, dirvožemio įdirbimas, trąšos ir nuodai – netolygiai blogina ir skurdina bendriją. Dažnai tokiems stresams kartojantis ji negrįžtamai biologiškai degraduoja. Kuo didesnis stresas tenka dirvožemiui ir kuo mažiau jame organikos, tuo prastesnė ir skurdesnė bendrija ir tuo silpnesnis dirvožemis, gebėjimas atsistatyti, vystytis, išsaugoti derlingumą.

Augalai tiesiogiai sugyvena su daugeliu mikrobų. Aplink jaunas, aktyvias šakneles nuolat darbuojasi šiuo metu reikalingų mikrobų sluoksnis. Jų aktyvavimui augalų šaknys išskiria įvairių organinių medžiagų. Suvartoję šį maistą, mikrobai dauginasi ir nedelsiant atsilygina savo produktais – BAM, fitoncidais, įvairiomis prieinamomis maitinimo formomis. Taip augalas vadovauja armijai „serviso darbininkų“ ir maksimaliai išnaudoja dirvožemio galimybes savo reikmėms.

Mokslininkus šiuo metu domina tik tam tikri mikrobai: apsaugininkai, organikos skaidytojai ir mikrobai, aptarnaujantys šaknis (minėta paslaugi mikroflora). Daugelis mikrobų simbiontų yra universalūs: skaidydami organiką, jie išskiria begalę fitoncidų ir antibiotikų, o daugelis jų fiksuoja azotą. Jų ieškoma, tiriamas jų efektyvumas, jie sukultūrinami – gaminami biopreparatai. Atrasti dar toli gražu ne visi mikrobai! Todėl turėkime omenyje, kad žinomi mikrobai – tiktai maža visumos dalis. Vargu ar galima šį procesą visiškai išbaigti.

Puvenos iš mikrobų kūnų – labai abejotinas dalykas. Mikrobai nežūsta šiaip sau. Patekę į prastas sąlygas, jie arba virsta sporomis, arba čia pat suryjami kitų mikrobų. Patekę į geras sąlygas, dauginasi, rydami kokį nors maistą. Apskritai dėl šio reiškinio organinė masė nedidėja, atvirkščiai, jos darosi vis mažiau. Juk mikrobai gyvi – jie eikvoja energiją. Todėl mūsų komposto krūvos visiškai neprimena „stebuklingo puodelio“, o, atvirkščiai, mažėja tiesiog akyse.

Vadinasi, preparato normos negalima viršyti, ypač, jei kalbama apie nekenksmingus dirvožemio mikrobus. Kita vertus, nėra jokios prasmės didinti porcijos – efektas nuo to nepagerės. Praktiškai patikrinus, nustatyta: EM preparatų efektyvumas priklauso ne nuo koncentracijos, o tik nuo naudojimo reguliarumo ir dažnumo. Tai vienintelis būdas palaikyti mikrobų skaičių, jeigu terpė jiems nelabai nepalanki.

Kur mokslininkai ieško ir suranda mikrobų? Supresyviniuose dirvožemiuose. Tai biologiškai aktyvūs dirvožemiai, gebantys sustabdyti patogenų vystymąsi ir greitai nukenksminti nuodingąsias medžiagas. Tai dirvožemiai, kuriuose gausu organikos, gerai struktūruoti, drėgni ir todėl juose knibždėte knibžda mikrobų. Jei jūsų būtent toks dirvožemis, žinokite, kad jame visi biopreparatai jau yra. O jei ne toks, tai vargu ar jie gerai prigis.

Kiekvienam mikrobui reikalinga tam tikra terpė. Jis juk turi turėti nišą, kad galėtų išgyventi. Dėl šios priežasties biopreparatai – ne panacėja. Patekę į dirvožemį, mikrobai gali jausti kitų rūšių mikrobų spaudimą, maisto trūkumą bei kitokį diskomfortą. Tuomet jų skaičius labai sumažėja. Mums juk reikia, kad mikrobas gyventų ir daugintųsi. Ar mikrobas prigis ir koks bus jo efektyvumas, priklauso nuo terpės. Dirvožemio mikrobams reikia organikos, mulčio ir drėgmės. Tai geras supresyvinis dirvožemis. Būtent supresyvinis, kad jie galėtų klestėti!

O kaipgi yra su selekcijos būdu sustiprinta paderme? Šių mikroorganizmų veikla efektyvesnė ir nėra tokia reikli aplinkai. Jų skaitlingumas nebus aukštesnis nei to reikalauja aplinka, nors ir laistytume kibirais! Bet jiems irgi svarbios dirvožemio sąlygos.

Peršasi paprasta išvada: mikrobų kultūra – tik pagreitina dirvožemio gerėjimą mulčio, organikos ir laistymo pagalba. Tačiau tai nėra savarankiškas derlingumo faktorius!

Kai kurių naudingųjų mikrobų galima užsiveisti patiems. Mikrobiologijos mokslų daktarė N.N.Napliokova iš Novosibirsko aprašo naudingųjų mikroorganizmų veisimo būdus namų sąlygomis. Jie stulbinančiai paprasti.

NITRAGINAS – bakterijos azoto fiksatorės, gyvenančios ankštinių gumbuose ir yra rhizobium genties. 1 kg dirvožemio sumaišomas su vienu valgomuoju šaukštu kalkių arba kreidos ir stikline smėlio: bakterijoms reikia nedidelio šarmingumo terpės. Dirvožemis gerai sudrėkinamas ir sudedamas į dviejų litrų indą, truputį suplūkiamas.

Sauja žirnių arba kitų ankštinių paverdama, užpylus dviem stiklinėmis vandens, po to atvėsinama. Tai maitinamasis skystis bakterijoms.

Kiekviena kultūra turi tam tikros rūšies bakterijų. Visi balti ir rausvi 5–6 žydinčių augalų šaknų gumbai, pavyzdžiui, žirnių, nuplaunami ir gerai sutrinami šaukštu arba grūstuvėliu. Ši košelė sumaišoma su 1/3 stiklinės maistingo skysčio, viskas išpilama į dirvožemį. Apdengiama plėvele, kurioje yra keletas skylučių, priklijuojama etiketė su užrašu „žirniai“ ir pastatoma šiltoje, tamsioje vietoje savaitei. Tada jį galima naudoti arba tamsoje sudžiovinti. Preparatu sėklos užkrečiamos bakterijomis. Sudrėkintos žirnių sėklos apvoliojamos preparate ir iš karto sėjamos, nes šios bakterijos bijo saulės spindulių.

Akivaizdu, jog dažniau sėjant ankštinius sideratus, ankštinių sėklos paprastai apsikrečia pačiame dirvožemyje.

AZOTO BAKTERINAS – tai laisvas azoto fiksatorius – azotobacter genties bakterijos. Be azoto, jis papildomai gamina stimuliuojančias medžiagas ir vitaminus, slopina kai kurių patogeninių grybų augimą. Į dirvožemį jos įberiamos su sėklomis arba atskirai.

Dirvožemis ruošiamas taip pat, tik papildomai pridedama 5 g malto superfosfato. Suberiama į platų puodelį 5–7 cm sluoksniu, šaukštu labai kruopščiai išlyginama, pridengiama plėvele ir pastatoma tamsioje vietoje. Po savaitės dirvos paviršius pasidengs gleivėmis – tai ir yra azotobakterės. Jį galima apdžiovinti pavėsyje, o panaudoti pavasarį.

Atkreipiu jūsų dėmesį, kad šio preparato paruošimo sąlygos labai panašios į tas, kurios yra po mulčiu.

SUBTILINAS – šieno lazdelės (lot. Bacillus subtilius). Skaido augalų ląstelieną ir ligniną. Pagamina daugiau nei 70 antibiotikų, daug fermentų, skirtų įvairios organikos skaidymui, vitaminų. Jis galingas patogeninių grybų, ypač šaknų puvėsio ir miltligės, priešininkas. Šių bakterijų pagrindu pagaminti Fitosporin – M, Baktofit, Rizoplius.

Šieno lazdelių daugiausia sušutusiame, bet nesupelijusiame varpinių žolių šiene, augaliniame mulčiuje, seno šieno krūvose. Imama 150 g sušutusio šieno, litras vandens ir arbatinis šaukštelis kreidos, viskas virinama 5–10 minučių. Šieno lazdelių sporos išlieka gyvos. Tamsoje per tris paras bakterijos skysčio paviršių padengs plona plėvele. Tai motininė kultūra.

Sklype į kibirą karšto vandens įdedama 1,5–2 kg šieno, įpilama motininė kultūra ir pridengiama nuo saulės. Po trijų dienų gautu skysčiu jau galima purkšti agurkus, uogienojus ir vynuoges. Jei šią procedūrą atliksite kartą per savaitę, tai augalai daug rečiau sirgs. Dar geriau į preparatą įmaišyti mikrotrąšų.

Dar vienas naudingas grybas antagonistas yra trichoderma ir labai simpatiškas dirvožemio mikrobas pseudomonada. Jie dauginasi toje pačioje terpėje, kurioje yra organikos, drėgmės ir oro.

Koks viso to galutinis rezultatas? AUGALŲ MULČIAS IR ORGANIKA. Gyvas dirvožemis, kuriame nuo pat pradžių yra ir naudingųjų mikrobų, ir puikios sąlygos jų dauginimuisi. Puvenos butelyje yra daug patogesnės negu komposto krūva, tačiau biologinį dirvožemio aktyvumą gali padidinti tiktai organika.

N.I.Kurdiumovas. Protingas daržas. Kaunas 2006, p. 226-232
Komentuoti
Necenzūriniai ir beprasmiai komentarai nepageidaujami.
Laukiame Jūsų nuomonių, informacijos patikslinimo ar papildymo šia tema...
Vardas:


Atsakyti
šaunią temelę sukūrei,padruške mirksiukas.gif
Atsakyti
Saldus medus. Kas karta įsitikino augimo stimuliatorių teikiama nauda, mielai juos naudoja. Tik siais visuotinio brangimo laikais ne vienas susimasto: ko atsis akyti, kaip sutaupyti?Jums pades...medus. Taip, biciu medus yra puikus, efektyvus augimo stimuliatorius. Kibirui vandens pakanka 1-2 arbatiniu sauksteliu. Paprastai toks kiekis lieka ant išvalgyto stiklainio sieneliu - pakanka ji išplauti. Medaus tirpale dauginti paruoštus ugliukus reikia mirkyti dvi paras. Po malonios vonios ju prigyja daugiau, geriau vystosi saknu sistema. Augalai buna tvirtesni, atsparesni.
Medus skatina gausesni vaisiu uzuomazgu formavimasi. Daznai prasidejus didžiajam zydejimui atsala orai. Esant mazesnei temperatūrai, žiedeliai išskiria maziau nektaro, juos reciau lanko bitutes. Siek tiek pagudraukime. Pradėjus zydeti tresnes, vyšnias, kriauses, obelis apipurškime saldžiu „kompotu“ (1 kibirui vandens reikes 2 valgomu saukstu medaus). Vabzdžiai noriai atliks savo misija.(Sodo spalvos)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo blakstiena5: 28 balandžio 2009 - 18:32
kova pries skruzdeles nepageidajamose vietose

1. pries sodindami augalus, skruzdeliu apgyventa dirvozemi palaistykite verdanciu vandeniu
2.porolonine kempine suvilgykite cukraus tirpale, padekite ant tako, kol ja apniks skruzdeles paskui panardinkite i verdanti vandeni
3.skruzdems nepatinka kai kurie kvapai: anyziu, pomidoru, petrazoliu, gvazdikeliu.Uztenka padeti siu augalu sakeliu ir jos ims ieskoti kitos vietos
4.ant skruzdeliu sunestu kaubureliu pabarstykite pelenu, perpus sumaisytu su medziu zieves pjuvenomis. Tinka ir suodziai su kalkemis
5.sukaskite zeme ir isdeliokite tabletes, skirtas dandims atbaidyti
6.skruzdeliu invazija laikinai sustabdysite, ant skruzdelyno pabarste smulkiai kapotu cesnaku, kurios kvapo jos itin nemegsta. Negrista gana ilgai kol visiskai neissivadeja nemalonus kvapas
7. jei skruzdeliu prisiveise gyvenamosiose patalpose, kovokite su dregme-sie padareliai neapsigyvens sausose vietose
8.sie vabzdziai nepakencia sugedusiu citrinu kvapo.
9. Skruzdelems nepatiks, jei uogieniu, medaus stiklainiu ar cukraus, saldainiu indeliu krastus patepsite aliejumi
Atsakyti
Natūralių augalų apsaugos priemonių ruošimo būdai

Šalta ištrauka.

Šviežias arba džiovintas žoles užmerkti 12-24 val., po to ištrauką perkošti. Naudoti nepradėjusią rūgti.
Nuoviras.

Šviežias arba džiovintas žoles užmerkti, po to 20 min. virti ant mažos ugnies ir uždengus atvėsinti
Užpilas.

Šviežias arba džiovintas žoles užmerkti karštame vandenyje ir palikti 24 val.

Fermentuotas tirpalas.

Žalias augalo dalis užpilti lietaus vandeniu. Indą uždengti taip, kad prieitų oras. Kasdien maišyti. Nemaloniam kvapui panaikinti pridėti kreidos. Kai tirpalas nustos putoti jį galima naudoti.

Toks tirpalas naudojamas tik praskiestas.
Žiedų ištrauka.

Gaminama iš prasiskleidusių žiedų. Jie sudrėkinami ir susmulkinami. Per tankų audinį išspaudžiamos sultys ir laikomos gerai užkimštuose tamsiuose buteliuose šaltoje vietoje.
Tirpalas sėkloms beicuoti.

Naudojamas sėklų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų. Kelis lašus žolių arba žiedų ištraukos įpilti į vandenį, gerai išmaišyti. Sėjamas sėklas 10-15 min. užmerkti tirpale, tada apdžiovinti ir sėti. Žirnių, pupelių, ridikėlių ir ridikų sėklos beicuojamos ramunėlių tirpalu. Valerijonų tirpalas – salierų, pomidorų, svogūnų, porų ir bulvių sėklai.







Papildyta:
Pavadinimas
Gaminimas ir paskirtis

Kalcinuota soda
Šis tirpalas tinka miltligių naikinimui ant daugelio augalų. Preparatas ruošiamas iš 50 g sodos, 40 g muilo ir 10 l. vandens. Juo purškiami, vynuogės, darželio gėlės, agrastai ir vaiskrūmiai sprogstant lapams. Purškimas gali būti kartojimas po 7-10 d.

Kreida
Ji tinka apdulkinti bulves, morkas, jurginų gumbus laikymo vietose nuo pelėsinių grybų, puvinių ir šakninių erkių. Naudojama norma 4-5 kg t-1.

Siera
Apsaugai naudojami milteliai. Tai puiki priemonė nuo obuolių rauplių, miltligių, vaisių puvinio. Vaismedžiai apdulkinami pumpurams sprogstant nesaulėtu oru, kai lietaus tikimybė nedidelė. Po lietaus apdulkinimą reikia pakartoti. Jos negalima naudoti, kai oro temperatūra >270 C ir skaisčiai šviečia saulė ar yra šalnų tikimybė. Sieros tablečių dūmais gali būti fumiguojami sandėliai.

Bordo mišinys
Jis gaminamas iš 1 kg vario sulfato, 2 kg kalkių, 7,6 l mineralinės alyvos (ne mašininės!) ir 385 l vandens. Šiuo mišiniu nuo rauplių ir raudonosios europinės erkutės purškiami vaisiai ne vėliau kaip pumpurų sprogimo tarpsnyje. Mišinys taip pat naikina degulių sukėlėjus. Jis nuodingas sliekams

Insekticidinės mineralinės ir organinės alyvos
Jos turi būti gerai išvalytos ir aukštos kokybės, purškiami medžiai ir krūmai nuo įvairių žievės ir dalinai po ja žiemojančių kenkėjų. Alyva aplimpa kenkėjus ir jie žūsta. Purškiama prieš pumpurams pradėjus brinkti, negalima purkšti ant sulapojusių ar žydinčių augalų, nes tai juos pražudys. Ši alyva yra maišoma su vandeniu gamintojo nurodytu santykiu ir purškiama bet kokiais sodo purkštuvais, kartkartėmis juose kystį suplakant. Purkšti reikėtų saulėtą dieną, kai temperatūroje esti apie 100 C ir nenumatomos šalnos ne trumpiau kaip 3-4 ateinančias dienas. Norint išsaugoti po medžiais ir krūmais auginamą augaliją, prieš purškimą kruopščiai ją uždenkite.

Vario sulfatas (mėlynasis akmenėlis)
Augalai purškiami ramybės būsenoje – iki pumpurų sprogimo. Naikinami vaismedžių ir vaiskrūmių puvinių, rauplių, degulių, kokomikozės, šviesmargių ir kitų ligų sukėlėjai, vaismedžiai apvalomi nuo kerpių ir samanų. Ruošiami 1 % koncentracijos tirpalai obelims, kriaušėms, vyšnioms, slyvoms, abrikosams, serbentams, agrastams purkšti. Stengiantis apsaugoti vaismedžių šaknis nuo gumbo, šaknys prieš sodinimą tame tirpale pamirkomos. Tinka vaismedžių žaizdoms, rūsiams dezinfekuoti.


Papildyta:
ČIA LYGTAIS Deedee ar kažkaip panašiai buvo įdėjusi .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *GREISI*: 29 balandžio 2009 - 08:01
Kaip pasigaminti komposto:

http://www.sodospalv..._nera_sudetinga
Atsakyti
http://www.rojaussod...6...p;p=4&id=55

minima kaip pieno išrūgomis purkšti pomidorus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *GREISI*: 29 balandžio 2009 - 12:14
Kaip kovoju su sraigėmis ir šliužais... mano daržas arti ežero, todėl daržovių gviešiasi įvairios sraiges ir šliužai. Jau senokai kovoju su šiai gyvūnais. Noriu pasidalinti keliais kovos budais.
Pirmiausia apiberiu lysves aštriabriauniu žvyru. Ant viršaus dar užberiu smulkintu kavos pupelių. Pastebėjau, kad šie moliuskai nemėgsta kavos kvapo.
Labai mėgstu vaistiniu ramunėlių arbata. Ja palaistau lysvių tarpueilius. Be to, dar priberiu džiovintu ramunėlių. Jų kvapas taip pat efektyviai atbaido šliužus.
Šliuzai nemėgsta kraujazoliu, sinavadu, nasturčių, vaistiniu šalavijų. Siu augalu pasisėju ir iš jų kuriu lysvių, kuriose auga daržoves, apvadus. (A. Vilkiene, Sodo spalvos)
Pagalba pomidorams.
Kai pomidorai pradeda megzti žiedinius pumpurus, palaistau juos spygliuočiu nuoviru. Po tokios procedūros augalai gerai vystosi, mažiau nukenčia nuo ligų, kenkėju ir anksčiau sunokina vaisius.
Nuovira gaminu taip: jaunas pušų sakeles 6-7 dienas laikau vėsiame rūsyje (2-4 C), paskui susmulkinu ir sudedu i kibirą. Įpilu vandens (2 dalys vandens ir 1 dalis smulkintu saku) ir užkaičiu. Kai pradeda virti , pakaitinu dar 5 min. atsalusi ir nukošta nuovira praskiedžiu saltu vandeniu (1:3). Gautu skysčiu purškiu pomidorus viena karta. Jo likučio nereikėtų pilti ant šaknų. Pirma apsidairykite, gal yra dar augalu, sukrovusiu žiedinius pumpurus. (Danute K. Sodo spalvos)
Atsakyti
Pelenai – trasa...
Pelenai – gera trasa. Tik nereikia padauginti. Vidutiniškai 10 kvadratiniu metru plote išberiamas kibiras pelenu ir gerai sumaišomas su žemėmis. Vertingiausi yra beržinių malku pelenai, o šiaudų ir durpių – prastesni. Jei malkos paruostos is pakeles medžiu ar durpių briketai padaryti is durpių, kurios sugėrę užterštus nutekamuosius vandenis, pelenuose gali būti kenksmingu cheminiu elementu. Labiausiai pavojingas gamtinėse medžiagose susikaupęs švinas. (Sodo spalvos)

Kaip išvaryti skruzdėles
Kadangi dažniausiai jos įsikuria prie arba tarp ankstyvųjų ir šiltnaminių daržovių, kurių vegetacija labai trumpa, chemikalų naudoti nerekomenduojama. Pabandykite skruzdėles išvyti liaudiškomis priemonėmis.
1. Skudurėlius pamirkykite uogienėje arba meduje (medaus tirpale) ir išdėliokite prie lizdų. Kai prilys daug skruzdžių, skudurus įmeskite į kibirą vandens.
2. Uogienėje ištirpinkite 100 g šviežių mielių, gerai išsukite ir su šaukštu apšlakstykite skruzdėlyną.
3. Skruzdėlynus galima užpilti druskos, valgomosios sodos tirpalais ir net… šlapimu.
4. Jeigu gyvenate kaime, o lysvės dar tuščios, paleiskite "pasiganyti" vištas. Jos iškapsto ir išrenka skruzdžių kiaušinėlius. O nėra kiaušinėlių - nebus ir skruzdžių.

Česnakai - nuo amarų ir blakių
Tiems, kas žavisi ekologinio sodo idėjomis, pravers patarimai, kaip natūraliomis priemonėmis gintis nuo ligų ir kenkėjų. Tačiau neverta tikėtis greitų ir stulbinančių rezultatų. Natūralios priemonės daržo apsaugai netinka, kai ligos arba kenkėjai jau labai išplitę.
Vaistinių ramunėlių užpilas (50 g sausų žiedų/10 l vandens) tinka ne tik sėkloms dezinfekuoti, bet ir kompostui sulaistyti.
Rabarbarų arbata (500 g lapų/3 l vandens) galima purkšti pupas ir svogūnų laiškus nuo amarų.
Česnakų arba svogūnų ištrauka (75 g susmulkintų česnakų skiltelių arba svogūnų galvučių/10 l vandens) saugo nuo grybinių ligų, amarų ir blakių. 3 kartus iš eilės reikia purkšti kasdien.
Varnalėšų ištrauka (0,3 kibiro smulkiai supjaustytų lapų/10 l vandens, mirkoma 3 paras) purškiami kopūstai, kai juos puola vikšrai.
Dilgėlių ištrauka (1 kg žalios dilgėlių masės/5 l vandens, mirkoma parą) daržovės purškiamos nuo amarų.
Nugriebto pieno išrūgomis (1 l nepasterizuotų išrūgų/ 1 l vandens) purškiami pomidorai nuo grybinių ligų.
Ūkinio muilo tirpalu (150-300 g ūkinio muilo/10 l karšto vandens) bulvės purškiamos nuo maro.
Valgomosios druskos tirpalu (stiklinė druskos/10 l vandens) laistomi svogūnai, kai pradeda gelti laiškai. Tai priemonė nuo svogūninės musės lervų.

Puola kurkliai

Su kurmiais kovojantys sodininkai bent gali pasiguosti, kad jų "priešai" minkšti ir pūkuoti. Kurkliai - apie 8 cm ilgio vabzdžiai su rausti pritaikytomis priekinėmis kojytėmis (jos panašios į kurmio letenas). Jeigu jų įsiveisia, sunkiai išnaikinsi.

Kurkliai apgraužia įvairių augalų, dažniausiai jaunų, šaknis, ypač mėgsta daržoves. Apvytęs augalas lengvai išsirauna. Nuo jo įvairiomis kryptimis eina piršto storio urveliai.

Lengviausia sunaikinti kurklių lervas ir kiaušinius, kuriuos deda lizduose negiliai žemėje. Jeigu birželį išpurensite žemę 15-20 cm gyliu, daug kiaušinėlių išversite lauk. Surinkite juos ir sunaikinkite. Deja, birželį daržovių lysvės retai būna tuščios, o rausti braškes taip pat ne kiekvienas ryšis. Kad būtų aišku, kur kasti, kitų metų gegužės pradžioje ant žemės išdėliokite šviežio mėšlo. Kurkliai po jais raus lizdus ir dės kiaušinius. Po 20-30 dienų galite čiupti kastuvą ir pradėti medžioklę.

Rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjį sodo pakraštyje iškaskite 0,5 m gylio duobę ir pridėkite ją arklių mėšlo. Yrančio mėšlo skleidžiamos šilumos suvilioti kurkliai susirinks ten žiemoti. Kai stipriau ir ilgiau pašąla, išverskite mėšlą iš duobės ir iškratykite. Kurklius surinkite ir sunaikinkite arba palikite, kad sušaltų.

Kartais nuo kurklių gelbsti žibalas (100-120g/10 l vandens), jų reikia pilti į lizdą. Žibalu sumirkytu smėliu apvedami ir šiltnamiai. Sodininkai sako, jog kartais tai padeda. Akibrokštas, bet didžiausi natūralūs kurklių priešai (be sodininkų) - KURMIAI!

"Kaip išnaikinti kurmius?"

Yra daug liaudiškų priemonių nuo kurmių, bet ar jos veiksmingos sunku pasakyti. Į urvus dedama mėšlo (netgi žmogaus fekalijų), kitų dvokiančių medžiagų, po takais įkasami trilitriniai stiklainiai ir pan. Sakoma, kad kurmiai nepakenčia vibracijos ir triukšmo. Ant kuolų galima prikabinti tuščių plastikinių butelių nuo vaisvandenių ar mineralinio vandens, kad švilptų vėjyje, arba prismaigstyti vėjo malūnėlių.
Gal bent keletas kurmių pabėgs (likę numirs iš juoko..)…
Sėkmės!
(www.rojaussodai.lt)
Nuo žemėje gyvenančių parazitų

"Kaip išnaikinti žemėje (vazonuose) gyvenančius kirminus?"

Pries visokius žemėje gyvenančius gyvius tinka kaštonų antpilas ( verdančiu vandeniu užpilti kaštonus ir palaikyti 2 dienas, o paskui tuo vandeniu palieti gėles).

Pjūklelių ir vaisėdžių gaudyklės

Dažniausiai slyvas puola slyviniai vaisėdžiai ir pjūkleliai. Nuo slyvinių vaisėdžių insekticidais purškiama, kai slyvos peržydi, maždaug po 2-3 savaičių. Nuo pjūklelių purškiama žydėjimo pabaigoje, kai pradeda sparčiai kristi žiedlapiai. Jeigu pjūklelių labai daug, purškiama dar kartą kai slyvos visai nužydi.

Masalas gaminamas iš juodos duonos plutos ir vandens. Kai "ubagienė" ima rūgti, ją reikia išpilstyti į 0,5 litro talpos arba truputį mažesnius stiklainius (apie 2 cm sluoksneliu) ir pakabinti ant šakų. Raugas privilioja vaisėdžių ir pjūklelių drugelius, jie įlipa į stiklainį ir nuskęsta. Po stipraus lietaus "ubagienę" geriau pakeisti, nes vanduo praskiedžia raugą, jis nebekvepia ir neveikia. Saulėtomis dienomis tokį masalą reikėtų keisti kas savaitę ar 10 dienų. Kai užuomazgos pradeda augti ir kirmyti, gaudykles galima nuimti.

Šliužus vilioja alaus kvapas

Į platų negilų indą įpilkite truputį alaus ir leiskite dienelę ar dvi šiltai parūgti. Paskui padėkite nakčiai tarp augalų, kuriuos šliužai labiausiai mėgsta arba kur jų susirenka daugiausiai. Ryte galėsite eiti žvejoti. smile.gif

Pabandykite keletą kartų (kas 0,5-1 val.) apdulkinti šviežiai gesintų kalkių milteliais. Procedūrą reikia keletą kartų kartoti, nes šliužai sugeba pagaminti daug putų ir taip išsigelbėti.

Ko nemėgsta šliužai?

Anglų sodininkai aprašė 20 augalų, kurie, jų nuomone, yra neskanūs šliužams ir sraigėms, o sudėtiniuose gėlynuose - ėdami vėliausiai.

Tai sinavadai ( Aquilegia ), astilbės ( Astilbe ), astrantijos ( Astrantia ), begonijos, montbretės ( Crocosmia ), karpažolės ( Euphorbia ), paparčiai, fuksijos ( Fuchsia ), įvairios žolės, snapučiai ( Geranium ), eleborai ( Helleborus ), hortenzijos ( Hydrangea ), japoninės plukės ( Anemone japonica ), rasakilos ( Alchemilla ), levandos ( Lavandula ), pelargonijos, penstemonai ( Penstemon ), rožės ir šilokai ( Sedum ).

Rekomenduojama augalų nepertręšti, nes ima gausiai augti minkšti ūgliai, kurie šliužams tikras skanėstas. Laistykite ryte, o ne vakare. Ir susidraugaukite su varlėmis, rūpužėmis bei ežiukais - natūraliais šliužų priešais.
Atsakyti