Įkraunama...
Įkraunama...

priklausomybė maistui..

kiek čia mūsų nemažai doh.gif jei galėčiau - ryčiau visą laiką be sustojimo. Ką tik suvalgiau visą šokolado plytelę.... Svoris kaip dramblio, MB pyksta, savęs nekenčiu, ech ...
Atsakyti
Labai pažįstama situacija. Kai mokiausi, kentėjau nuo prisirijimų. Žinau, kaip sunku... Tik man dar svoris žvėriškai augo. Ką dariau? Galiu pasakyti, kad kol grįžau į normalų valgymo rėžimą, praėjo kokie keturi metai, ne greičiau schmoll.gif Nes prisiryji, paslysti, ir vėl pradedi iš naujo. Neduok Dieve, nenoriu prisimint schmoll.gif Gera knyga „Lieknėkime kartu“. Geri metodai. Plius man padejo raminantys preparatai (t.y., lašiukai, arbatos). Ir vanduo. Šis daro stebuklus. Stiprybės 4u.gif Viskas įmanoma, tik ne iš karto 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Becel @ 2013 05 12, 02:55)
kiek čia mūsų nemažai  doh.gif  jei galėčiau - ryčiau visą laiką be sustojimo. Ką tik suvalgiau visą šokolado plytelę.... Svoris  kaip dramblio, MB pyksta, savęs nekenčiu, ech ...


Turiu tokią pačią problemą, ir man juokinga, kad moterys besilaikydamos dietos ar badaudamos dienos metu tikisi, kad vakare neprisirys. Šiaip noriu paklausti, ar visiškai nesilaikot ir per paskutinį mėnesį nesilaikėt dietų? Ar valgot 5 kartus per dieną, po nedidelę porciją kas 2,5 val.? IR VIS TIEK NORISI ĖSTI BE SAIKO??? Taip negali būti.
Čia yra bulimija ar bent jau į tai veda.

O kai valgot ar atkreipiant dėmesį į maisto kokybę/ PVZ. pavalgau ir vėl alkana. To NIEKADA neišvengsit, jei maistas greitai įsisavinamas - pvz daug riebalų ar angliavandenių turintis maistas - bulkutės, čipsai, batonas, ryžiai - jų visų yra aukštas glikeminis indeksas, t.y. jų organizmas dėl energijos trūkumo po ilgo ar trumpo badmečio reikalauja. Tai suvalgau tokio maisto, neutralizuoti cukraus kiekį kasa staigiai išskiria milžinišką insulino kiekį, po to neutralizavimo savaime aišku vėl jautiesi išalkus.

Todėl ilgesnio laiko pasisotinimui reikia rinktis produktus, kurie turi žemą glikeminį indeksą, ir kasai nesukelia šoko ir insulinas išskiriamas pamažu. Tokie produktai yra košės, juoda duona, laukiniai ryžiai ir kt.

Na jeigu viską teisingai darot, apsivalgymas neturėtų būti kasdienis.

Taip pat apsivalgymas paprastai VISADA maskuoja psichologines problemas, tai yra toks tvarkymosi su problemomis būdas, kaip alkoholis, narkotikai ir pan.


LABAI LABAI rekomenduoju paskaityti knygą Intuityvus valgymas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vyšnaitė_iš_vazono: 12 gegužės 2013 - 09:40
Keturi pratarimai:

1) Paistengti nesilaikyti dietų, tai tik dar labiau pagilina ligą, ji gali tapti sunkiau išgydoma (reikia žiūrėti, kad įtilptumėt į rekomenduojamą jums kalorijų kiekį per dieną, galima pasižiūrėti internete)

2) Negalima valgyti mažiau negu 1200 kcal per dieną, (sveikas žmogus su tokiu kalorijų kiekiu liesėja, o su mažesniu linkstama į badavimą, kas sukelia persivalgymą)

3) NEIŠVENGIAMA BŪTINYBE laikyti valgymą tris kartus per dieną, ypač pusryčius (jei sakot, kad nenorit rytais valgyt, tai yra normalu, nes iš vakaro prisiėdėt, nes ryte nepavalgėt ---> užburtas ratas)

4) http://valgymosutrik...ama-i-zingsnis/ - jei jausitės tvirtai pasiryžusios pradėkit programą
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vyšnaitė_iš_vazono: 12 gegužės 2013 - 10:25
QUOTE(vyšnaitė_iš_vazono @ 2013 05 12, 09:37)
Turiu tokią pačią problemą, ir man juokinga, kad moterys besilaikydamos dietos ar badaudamos dienos metu tikisi, kad vakare neprisirys. Šiaip noriu paklausti, ar visiškai nesilaikot ir per paskutinį mėnesį nesilaikėt dietų? Ar valgot 5 kartus per dieną, po nedidelę porciją kas 2,5 val.? IR VIS TIEK NORISI ĖSTI BE SAIKO??? Taip negali būti.
Čia yra bulimija ar bent jau į tai veda.

įdomiausia tai, kad jūs lyg ir viską tobulai žinote, bet vis tiek turite tą bėdą g.gif
tai kaip čia yra?
na, tiek to.
Sakot, jei valgyčiau per dieną penkis kartus, nenorėčiau ryti? manau, jūs neteisi, nes tai išbandžiau, deje, vis tiek noriu ryti, nes mažų porcijų man nepakanka, tiesiog neepakanka ir tiek.
Dėl bulimijos - sutinku. manau, vienas žingsnis iki jos.
Papildyta:
QUOTE(cangoroo @ 2013 05 12, 09:36)
Labai pažįstama situacija. Kai mokiausi, kentėjau nuo prisirijimų. Žinau, kaip sunku... Tik man dar svoris žvėriškai augo. Ką dariau? Galiu pasakyti, kad kol grįžau į normalų valgymo rėžimą, praėjo kokie keturi metai, ne greičiau  schmoll.gif Nes prisiryji, paslysti, ir vėl pradedi iš naujo. Neduok Dieve, nenoriu prisimint  schmoll.gif Gera knyga „Lieknėkime kartu“. Geri metodai. Plius man padejo raminantys preparatai (t.y., lašiukai, arbatos). Ir vanduo. Šis daro stebuklus. Stiprybės  4u.gif Viskas įmanoma, tik ne iš karto  4u.gif

O jums padėjo būtent ši knyga ir daugiau nieko? Na, neskaitant tų raminančių arbatėlių, kuriomis aš nelabai tikiu.
Ką dar darėte?
Vyšnaitė minėjo dietas - taip, pripažįstu, tai kelias į dar gilesnę duobę, bet jos vilioja.
Va, kad ir šiandien, kol kas suvalgia tik jogurtą pusryčiams ir geriu daaaaug vandens. Aišku, valgyti noriu, bet kenčiu. Darausi šaltibarščius pietums bigsmile.gif
Mane gasdina mintis, jog visą gyvenimą gali tekti nugyventi nuolat galvojant apie maistą, ribojant save, kovojant su persyvalgymais. Nenoriu taip gyventi.
Atsakyti
QUOTE(marmozel... @ 2013 05 12, 13:46)
manau, jūs neteisi, nes tai išbandžiau, deje, vis tiek noriu ryti, nes mažų porcijų man nepakanka, tiesiog neepakanka ir tiek.
Dėl bulimijos - sutinku. manau, vienas žingsnis iki jos.


O į medikus kreiptis nebandėt? Kad visų pirma išsiaiškinti fizines organizmo savybes (skrandis, hormonai, dar kas nors, ką medikai nurodys), psichologines problemas (jei jų tokių yra). Nes jei neina susitvarkyt pačiai, tai ta savigyda gali pridaryti daugiau žalos, nei naudos. Gi jei yra kažkokios objektyvios aplinkybės, tai galit bandyt nebandžius, vis tiek nepavyks, tik dar daugiau sveikatą susigadinsit.
Atsakyti
QUOTE(marmozel... @ 2013 05 12, 14:46)
įdomiausia tai, kad jūs lyg ir viską tobulai žinote, bet vis tiek turite tą bėdą g.gif
tai kaip čia yra?
na, tiek to.
Sakot, jei valgyčiau per dieną penkis kartus, nenorėčiau ryti? manau, jūs neteisi, nes tai išbandžiau, deje, vis tiek noriu ryti, nes mažų porcijų man nepakanka, tiesiog neepakanka ir tiek.
Dėl bulimijos - sutinku. manau, vienas žingsnis iki jos.


Kai tai sužinojau ir labai daug domėjausi pradėjau su tuo sėkmingai tvarkytis, taip, tai man padėjo smile.gif nors dabar jau galiu valgymus kontroliuoti, tačiau nesakau, kad esu visiškai pasveikus, rizika labai didelė vėl paslysti

Jeigu vis tiek norisi daug valgyti, manau, kad yra kažkokių psichologinių problemų, tik jas išsprendus, galim tvarkytis su valgymu. Bent jau šitaip kiekvienas psichologas pasakytų. Toks besaikis valgymas yra kaip alkoholis, narkotikai ir pan., kurie reiškia norą užmaskuoti psichologines problemas
Papildyta:
QUOTE(Hmmm... @ 2013 05 12, 14:52)
O į medikus kreiptis nebandėt? Kad visų pirma išsiaiškinti fizines organizmo savybes (skrandis, hormonai, dar kas nors, ką medikai nurodys), psichologines problemas (jei jų tokių yra). Nes jei neina susitvarkyt pačiai, tai ta savigyda gali pridaryti daugiau žalos, nei naudos. Gi jei yra kažkokios objektyvios aplinkybės, tai galit bandyt nebandžius, vis tiek nepavyks, tik dar daugiau sveikatą susigadinsit.


LABAI LABAI GERAS PATARIMAS, kartais tai gali būti skydliaukės problemos ar hormonų sitrikimai, reikėtų jums su endokrinologu pasikonsultuoti.
Atsakyti
QUOTE(Hmmm... @ 2013 05 12, 12:52)
O į medikus kreiptis nebandėt? Kad visų pirma išsiaiškinti fizines organizmo savybes (skrandis, hormonai, dar kas nors, ką medikai nurodys), psichologines problemas (jei jų tokių yra). Nes jei neina susitvarkyt pačiai, tai ta savigyda gali pridaryti daugiau žalos, nei naudos. Gi jei yra kažkokios objektyvios aplinkybės, tai galit bandyt nebandžius, vis tiek nepavyks, tik dar daugiau sveikatą susigadinsit.

Ne, nebandžiau.
Kažkaip vis negaliu pripažinti, kad man jau gal reikia.
Psichologinių bėdų yra tikrai.

Papildyta:
QUOTE(vyšnaitė_iš_vazono @ 2013 05 12, 12:55)
Jeigu vis tiek norisi daug valgyti, manau, kad yra kažkokių psichologinių problemų, tik jas išsprendus, galim tvarkytis su valgymu. Bent jau šitaip kiekvienas psichologas pasakytų. Toks besaikis valgymas yra kaip alkoholis, narkotikai ir pan., kurie reiškia norą užmaskuoti psichologines problemas

ilgą laiką lankiau psichoterapiją. ne dėl valgymo, dėl kitų bėdų. Tai nemanau, kad man vėl būtų tikslinga ten eiti.
Atsakyti
Oj aš megėja pavalgyti skaniai blush2.gif , bet valgau po nedaug,geriau jau pavalgyti per diena nej vakare prisiryti 10 kartų viršijančia maisto normą. rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(marmozel... @ 2013 05 12, 14:59)
Ne, nebandžiau.
Kažkaip vis negaliu pripažinti, kad man jau gal reikia.
Psichologinių bėdų yra tikrai.

Papildyta:

ilgą laiką lankiau psichoterapiją. ne dėl valgymo, dėl kitų bėdų. Tai nemanau, kad man vėl būtų tikslinga ten eiti.


nu man juokinga skaityti, sunku pripažinti, kad jų reikia, taigi endokrinologas ne psichiatras, o grynai fizinių sutrikimų gydytojas (biologinių). Čia tas pats kaip sakyti, gali būti, kad susilaužiau koją, bet sunku pripažinti, kad man reikia pas traumatologą.

O šiaip galėtumėte apsvarstyti ir psichoterapijos galimybę, šiaip apie tai pagalvoti, jeigu išlindo valgymo sutrikimas, matyt, kažkas yra neišpręsta, galbūt tikslinga būtų kreiptis pas psichologus, kurie konsultuoja išskirtinai dėl valgymo problemų..

Beje, kai susitvarko šitas sutrikimas nėra jokio ribojimo ir persivalgymo nėra, valgai kiek nori, kada nori, bet nepersivalgai, tai jau reiškia, kad liga išgydyta
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vyšnaitė_iš_vazono: 12 gegužės 2013 - 13:09


O jums padėjo būtent ši knyga ir daugiau nieko? Na, neskaitant tų raminančių arbatėlių, kuriomis aš nelabai tikiu.
Ką dar darėte?
Vyšnaitė minėjo dietas - taip, pripažįstu, tai kelias į dar gilesnę duobę, bet jos vilioja.
Va, kad ir šiandien, kol kas suvalgia tik jogurtą pusryčiams ir geriu daaaaug vandens. Aišku, valgyti noriu, bet kenčiu. Darausi šaltibarščius pietums bigsmile.gif
Mane gasdina mintis, jog visą gyvenimą gali tekti nugyventi nuolat galvojant apie maistą, ribojant save, kovojant su persyvalgymais. Nenoriu taip gyventi.
[/quote]

Taip, esmė - keturi knygoje nurodyti principai (ir nete turėtų būti). Kuo daugiau kitos veiklos, kad nebūtų kada mastyti apie maistą. Nepakęsdavau sporto, tad eidavau pasivaikščioti (ir dabar - beveik visur pėstute). Tiesa, pakeičiau aplinką, supančius žmones - ir svoris krito. Valgai porciją - ir viskas - iš virtuvės. Jokių kartojimų. Atsisakiau kepto maisto (čia dėl sveikatos problemų, nes man nevirškina). O šiaip esmė, kaip jau minėjau, - psichologinė būklė, turi kažkaip išmokti vidinės ramybės. Man dar buvo aktualu svorio metimas - tai irgi stimulas neapsiryti. Jei kada apsirydavau, nekeikdavau savęs, tiesiog vėl pradėdau iš naujo. Nes jei nervinsies, vėl maistas suksis galvoje. Na, čia taip staigiai padrikai surašiau. smile.gif
Atsakyti
QUOTE(vyšnaitė_iš_vazono @ 2013 05 12, 13:05)
nu man juokinga skaityti, sunku pripažinti, kad jų reikia, taigi endokrinologas ne psichiatras, o grynai fizinių sutrikimų gydytojas (biologinių). Čia tas pats kaip sakyti, gali būti, kad susilaužiau koją, bet sunku pripažinti, kad man reikia pas traumatologą.

O jūs nejaučiat skirtumo tarp priklausomybės (bet kokios) ir lūžusios kojos?
Ką lengviau pripažinti?
Dėl kokios priežasties lengviau pas gyd nueiti?
Man skirtumas yra.
Man asmeniškai sudėtinga nueiti pas gyd ir sakyti "žinote, gydytojau, aš negaliu nustoti rijusi" doh.gif
Atsakyti