QUOTE(Moonte @ 2015 07 18, 22:36)
Buvo pamineta, tam kad susikalbeti su Dievu, neva isgirsti ji, reikia kunigo. jei teisingai supratau kunigas yra retrancliuotojas, bet kas duos garantijas kad kunigas retransliuoja butent tai ka konkreciam zmogui viso to? Ir pagaliau, o kam to reikia, kam reikia zmogui isgirsti per kuniga Dieva? AR nepakanka tikejimo, jautimo kad jo dieviska kibirkstis yra tavyje, sazines balso, kuris is esmes yra Dievo balsas...
Una negeba suvokti ribu tarp valstybes ir banzycios, tarp mokesciu moketojo ir tikinciojo.
Pripazinti, kad kunigai daro klaidas. Kad galimai isties, yra kunigu tarpe kurie tapo ukinikais, o ne sielovedziais. O ne neigti si fakta.
Ir dar, neapykanta per garsiai pasakyta, tikroveje butu panieka Unos propaguojamam parazitizmui, kuris diskredituoja banzycia, atstumia nuo jos zmones.
Mememntoo, o ka pasakysi apie "Ausros vartus", cia kam prisksirsim? Vel blogai siukstu rasyti tiesa, puolimas ant banzycios? Neapykanta?
Tu, kaip susipažinusi su visomis pasaulio religijomis, turėjai pastebėti dėsningumą, kad praktiškai visose yra pasišventusių žmonių (kaip juos bevadintume), kurie savo gyvenimą paskiria Dievui (kaip Jį ar juos bevadintų). Ir tikrai tie žmonės labiau įsigilinę, daugiau praktikavę, geriau pažįstantys. Štai todėl į juos ir kreipiamasi tikėjimo dalykuose. Krikščionybėje tie žmonės yra Jėzaus pakviestieji ir atsiliepusieji į Jo kvietimą kitokiam nuo pasaulietinio gyvenimo, gavę Jo įpareigojimus ir pažadą veikti per juos. Man nesunku vien empiriškai pastebėti, kad žmogus nuolat gyvenantis maldoje ir mąstymuose, studijavęs teologiją, savo gyvenimą paskyręs Dievo skelbimui, tikrai giliau ir geriau pažįsta Dievą, negu tas, kuris priešokiais šį bei tą paskaito. Ar tave erzina tik kunigai ar ir budistų vienuoliai, kitų religijų šventikai, šamanai ir t.t.?
Taip, aš tikrai nesuvokiu skirtumo tarp mokesčių mokėtojo ir tikinčiojo, kai tai yra tas pats žmogus.
Neneigiau fakto, kad kunigai daro klaidų ir yra (netgi privalo būti) ūkvedžiai, nors ir labai to nenorėtų. Būtent tau tai kelia problemų ir yra nepriimtina.
Parazitizmo sąvoką mudvi aiškiai skirtingai suvokiame, nebent tu teigi, kad bažnyčia neteikia jokios pagalbos ir naudos žmonėms, ją nesinaudoja kas savaitę apie 10 % tikinčiųjų, joje nevyksta jokia kultūrinė ar visuomeninė veikla (chorai, caritas, ateitininkai ir t.t.)
Dėl Aušros vartų, mane irgi tenkino ir mielesni buvo autentiški laiptai, bet, matyt, administratorius norėjo saugesnių, nuo kurių nekristų bobutės, nekiaurų palangių, o pinigų restauracijai neturėjo, paminklosauga irgi neskyrė, todėl padarė, kaip jo galvelė išnešė. Esu girdėjusi ne vieną skundą, kad pražūva, supūva kad ir kokie vargonai, nes remontuoti neleidžia, o restauruoti nėra iš ko. Tokia mūsų realybė, reikia apsispręsti, kiek autentikos mes pajėgūs išlaikyti iš davatkėlių suaukotų pinigų.
QUOTE(Moonte @ 2015 07 18, 23:45)
Todel ir paminejau ATA Teva Stanislova, kad tai vienintelis is mano sutiktu kataliku dvasininku kalbejo su manim be uzuolanku, kaip lygus su lygiu, suprato mano abejones, paieskas, padejo isitvirtinti savo ieskojimuose.
Bendravau su staciatikiu popu, isties labai idomi patirtis, po pokalbio su juo bandau surasti zodzio celomudrie (целомудрие) - atitikmeni lietuviu, ar anglu kalboje. Jau anksciau apie tai buvau pagalvojusi, o dabar noriu pasigilinti is esmes. Lietuviu zodis skaistybe - nevinost (невинность), o kito atikmens nera. Tad bandau dabar pasigilinti... Gal kas zinote
Tėvas Stanislovas pats daug metų domėjosi rytų religijom, todėl galė su tavim diskutuoti tais klausimais. Kiti gi nemato reikalo skirti tam savo laiką, o paviršutiniškai diskutuoti nenori. Jų uždavinys skelbti Kristaus mokslą, o ne analizuoti pasaulio religijas. Be abejo, paieškojus, surastum gal ir tokį, kuris rašė daktarinę iš pasaulio religijų, tuomet galėtum rimčiau padiskutuoti.
Žinoti nežinau, bet iš žodžio sudėties ir skambesio panašu, kad jis neša gilesnę ir platesnę reikšmę nei vien
skaistybė. Galėčiau pafantazuoti, kad kalba apie nuodėmės nepaliestą (nesuteptą) išmintį
?
QUOTE(Lakmusas @ 2015 07 19, 09:55)
Pagonybė, sakyčiau, ir yra TIKROJI Lietuvos religija, tačiau neįteisinta dėl krikščionybės sureikšminimo ir kitų religijų nužeminimo mūsų šalyje. Beje, pagonybė kultūrine prasme mums daug artimesnė.
Sunkiai įsivaizduoju šiais laikais aukojančius perkūnui, besimeldžiančius šventgirėms ar žalčiams. Šiuolaikinė pagonybė grynas farsas, ypač, kad rašytinių duomenų praktiškai nėra išlikę, vien nuogirdos iš priešų kronikų, bei tai, ką galima išrankioti iš tautosakos. O kuom tau jinai artima?
QUOTE(BitėMaja @ 2015 07 20, 15:56)
Nr. 2 nelabai suprantu, kas blogai su tais 2proc., juk kiekvienas pats sprendžia, kam konkrečiai juos skirti, ar ne?
Nežinau, kodėl taip sudėtinga paaiškinti, kad tie 2 % pirminiame variante turėjo būti skirti ne biudžetinėms organizacijoms, kurios ir taip išlaikomos iš biudžeto, o priėmus iškreiptą įstatymą, didžioji dali keliauja būtent ten. Kokia prasmė skirti kažkiek procentų surenkamų pajamų biudžetinėms įstaigoms ir dar atskirai du procentus rinkti? Čia kaip tam anekdote apie rusą žvejį, sugavusį auksinę žuvelę - tegu šita jūra būna degtinės, nu dar šitas tvenkinys prie namų. O trečias noras? - duok dar butelį ir plauk sau. Viskas tvarkoj, su tais, kurie, kaip Moonte, remia Maltos ordiną, gyvūnų prieglaudas, vėžiu sergančiųjų paramos draugijas ir pan. Bet ne visi tai žino ir supranta, ypač kai darbdaviai daro spaudimą, nes įstatymas tai leidžia.