QUOTE(Nidulia @ 2015 04 20, 01:17)
O tu nesi sumasciusi, kokia, asmeniskai tau, metodika padetu pasijausti kiek geriau ir padetu kapstytis?
Per tiek laiko juk, natūralu, kad taip. Tik aš taip ir nesuradau. Negaliu sakyt, kad nemėginau. Šviesesnėm akimirkom galvą galima nuo to nusilaužti.
Na, kad verstis, logiška ir suprantama. Dabar manau, kad iki tam tikros ribos. Nelyginami dalykai, bet komos būklės juk žmogus neprisivers atsikelti.
Bet aš nesuprantu, ar esu bevalė, ar kas. Man dar gerai baigiasi, nes neturiu šeimos. Nuo viso juk įmanoma pabėgti, mesti.
Ir, žinot, manau, kad reti tokie atvejai, kai žmogus iš gilios duobės išsikapsto savo jėgom. T.y., kai jau yra gili depresija, ar kaip tai besivadintų. Kiek esu skaičiusi, ar girdėjusi tokių istorijų, kad, velniop, ėmiau ir atsikėliau, ėmiau daryti tą, tą ir aną, man panašiau, kad žmogui tiesiog ar vaistų, ar kažkokio įvykio, ar tiesiog laiko pagalba, ta ūmi būsena palengvėjo, ir tada tuo pasinaudojo. Nors gal aš per savo prizmę, nes man taip būna, kad naudojuosi, kaip ir pasakojau.
Papildyta:
Katinėlis pas mane miegot atėjo. Atrodo, kad šimtmetį to nebuvo.