QUOTE(kliomba @ 2015 12 08, 01:38)
Ne, negyvenu. Tik kazkada su jais yra teke tusintis, diskutuot ir buciuotis:)
Man tai daug ką pasako. Ypač tas KAŽKADA.
Kažkada kažkur kažkas buvo. Beje,
tūsinė tu neatrodai, neneša tiek toli mano fantazija (t.y., jokiu būdu nesakau, kad meluoji, sakau, kad aš negaliu įsivaizduot.
).
Suprantu, kad NET IR KELIAUJANT (ach) debilų galima sutikti, bet niekaip nesuprantu, kaip galima taip įvardint, kai pati turi bendravimo problemų, tuolab, ar esi tikra, kad pati aptarnautum geriau? Tokiais klausimais aš bjauri. Tiesiog, manau, kad reikia turėt šiokią tokią teisę taip sakyt.
Biškį per aštriai čia tau pasakiau. Nepriimk skaudžiai. Pasmerkt tikslo neturiu, bet ir nutylėt nenoriu.
QUOTE(mylimuke! @ 2015 12 08, 01:43)
tai ne visi gal tokie materialistai, bet jau tikrai retas kunigas itaigiai nekalba apie
butina auka baznyciai
bet gal ir ne jie kalti, kai pagalvoji, cia vis mes , visuomene, kaip gydytojus pratinam, taip ir kunigus.
Tu gyva už tai įdomi.
Jau vien
vojažai ko verti.
Ne kiekvienas, oi ne kiekvienas taip.
O dėl kalbų - jei tu netikinti ir nesilankai mišiose, tai kur tuos kunigus sutinki, kurie kalba apie tas aukas?
Aš lankausi, bet girdėt apie tai tenka retai.
Be to visiškai akivaizdu, kad jei per mišias nepereitų su krepšeliu, bažnyčios niekada nebūtų remontuojamos, o kunigėlių būtų mirusių iš bado. Todėl BŪTINA primint suinteresuotiems, kad kunigas ne oru gyvas, nes tokie, kaip aš, paskendę savo labai sunkiam gyvenime su, pvz., šmaikščiais bernais priešaky, tai nei galvoj, nei *iknoj tos aukos, jei krepšelis nepraeitų ir neprimintų.
Nes, pvz., bažnėj yra aukų dėžutė caritui. Per mėn. surenka iki 50.
Ką jau bandžiau pasakyt, tikinčiųjų pareiga yra išlaikyt tiek savo dvasininką, tiek didingus aukštuminius bažnyčių pastatus - ne tik restauracijoms, bet elementariai elektrai, žvakėms, gėlėms, valymo paslaugoms, šildymui (žinot, kiek bažnyčių šildymas kainuoja?). Vėlgi darbe susidūriau visai neseniai su vienos bažnyčios zakristijonu. Įvardino sumas, kurias surenka sekmadienį. Jos nėra mažos, bet ir išlaikymas pastato kainuoja įspūdingai. Sakė, kad nežino geriau besitvarkančios su pinigais įstaigos, nei bažnyčia. Beje, paslaugų pas mane neužsisakė vis dėlto, nes pasirodė per brangu (jos būtų buvę skirtos ne kunigams, o tiems patiems parapijiečiams).
Žo dvasiniai reikalai dvasiniais, bet ir fizinius patenkint reikia. Net ir kunigai nori valgyt ir apsirengt. Tikėtina, kad pirmiausia to, paskui jau mergų.
Papildyta:Jei galvojat, kad aš dosniai aukoju, tai ne. Deja. Nu bet įmetu beveik kiekvienas mišias ką nors. Gal ir nelabai krikščioniška. Bet dažnai apsidairau, pažiūriu, ar daug žmonių (o jų sekmadieniais visad daug), ir savanaudiškai nusprendžiu, kad nu, paėsti ir mergą nusipirkti kunigėliui turėtų užtekt.
Dėl mergos juokauju, bet net jei ir taip...