QUOTE(Nendre008 @ 2012 11 18, 03:05)
Sveikutes, lankausi cia pirma karta, nors sirdies bedele turiu apie 4-5 metus, pirma karta pajutau 20-21(dabar 25m), nuo mazens sportas buvo mano gyvenimo palydovas, nezinojau tokio dalyku kaip pasyvumas ar nuovargis, nemazai metu "paaukojau" futbolui, tuomet ir prasidejo keisti pojuciai sirdeleje. Nei is sio nei is to pajusdavau dazna sirdies plakima, trukdavo 10s - 20s atsitupus praeidavo, toki plakima jausdavau labai retai, karta i 3men, nelabai emiau tai i galva, buvau atsidavus sportui, tuo labiau jog sirdies echoskopija nieko neparode. Na taip pratempiau keleta metu, su laiku pasidariau jautresne, streso metu pajusdavau sirdies permusimus, gelbedavo valerijonas, istojus i universiteta, teko sumazinti ir fizini kruvi, vel gi stresas, situacija tik blogejo, nors visi tyrimai buvo puikus, bet tas nezinojimas, kodel taip vygsta, tiesiog vargino mano siela, kol neapeme depresija. Nesikreipiau i gyd, ieskojau atsakymo pati, keiciau mytyba, domejausi meditaciniais pratimais ir sveikata atgavau, grizau prie sporto. Prabegus metams pastojau, nestumo metu jauciausi silpna, hemoglobino kiekis buvo zemas, i pab atistate, po gimdymo turejau depresija, po keliu men praejo, gydziausi valerijonu, nespejus atsigauti, atsirado kitu gyvenimu isbandymu, laimes ieskojimas svetur, skyrybos, darbo paieskos, ir.t.t. metams prabegus bel pradejau jausti tuos pacius greitus sirdies duzius, si karta daug dazniau, netgi i naktini kluba nuejus, nespejus pradeti sokti sirdis pradedavo baladotis kaip isprotejus. kreipiausi i seimos gyd (as jau 3m airijoj) padare tik kardiograma ir kraujo tyrimus, problemos nerado, pasake jog tai panikos atakos, israse antidepresantu, negeriau, netikejau daktaro diagnoze, prasiau jog siustu rimtesniems tyrimams, bet jis tik ramino jog cia nepavojinga ir tikrai neverta, patare maziau nervuotis, kaip imanoma nesijaudinti kaip jauti jog kazkas su tavo kunu vyksta ne taip kaip turetu? taip tempiau pusantru metu! o situacija tik blogejo, sirdis trikdavo vis dazniau ir dazniau, pradejau bijoti eiti susitikti su draugais, nes netgi nuo smarkaus juoko sutrikdavo ritmas! pasidariau liudna, nervinga, niekas jau manes nebedomino. taip ir tempiau dienas, darbas, ir namai. Siuo metu laukiuosi antro vaikelio (27sav) visa nestuma kiekviena vakara, jauciu stipru sirdies plakima (negreitas, tiesiog stiprus), dazniausiai sedint arba gulint, skausmo ar dusulio nejauciu, dazniausiai tik siltas sroves einancias per nugara, pries 2.5 men buvo daroma kaardiograma, rado nezymu pakitima(daktaras nepaiskino) ir ta pacia diena siunte i ligonine, liepe nesijaudinti nes tai nepavojinga, ligoninej padare, kraujo tyrimus, keleta kardiogramu,sirdies ir skydliaukes echoskopijas, 24val holter monitor, tyrimu metu jauciau permusimus, o rezultatai tobuli, sirdis sveika! tiesiog jau nebesuprantu kas tuomet su manimi darosi! kaltinciau nervus, nes tikrai susijaudinus jauciu permusimus, bet kad po bet kokio kruvio, netgi uzlipus i antra auksta, man trinka sirdis, dazniausiai "atsistatymo" metu! Tiesiog neberandu loginio paaiskinimo! ar man jau reikalingi psichologai? Aciu
Sveika, skaitau tavo istoriją, tai galiu pasisakyti tik apie permušimus, kurie man prasidėjo po streso, kurį išgyvenau, iki tol net nežinojau kas tai yra. O dabar kiekvieną kartą susinervavus jie mane kankina. Ir kuo aš daugiau nervinausi dėl tų permušimu, tuo jie pas mane dažnesni buvo, netgi prasidėdavo išlipus iš lovos ir baigdavosi vakare atsigulus. Kur tik nesikreipiau, kokių tik tyrimų nedarė, širdis sveika. Liko vienintelis gydytojas psichiatras, po apsilankymo gavau psichoterapiją ir AD. Dabar jau praėjo porą mėnesių po vaistų vartojimo ir jaučiuosi daug geriau, nors širdis dar primena apie save po didesnio pasinervavimo.
Nebijos psichologų,jie tikrai padeda