Ar protinga kurti vieną temą po kitos apie savo nenusisekusį gyvenimą pas uošvius, bet nieko metų metais nedaryti kad situacija pasikeistų? Man tai čia jau piknaudžiavimas forumiečių laiku ir geranoriškumu dalinant patarimus ir gilinantis į situaciją. Labai negražu taip daryti, visiškas galvojimas tik apie save.
Dominuke, dar ir kaip kesinates bei piknaudziaujat. Daugumos musu tas ,,sedejimo supermamoj" laikas nera beribis ir cia, visai gali buti, kad gilindamasis i Jusu situacija, kai kurios nebeturejo galimybes atsakyti kazkam kitam, kam ne maziau nei Jums reikia palaikymo, patarimo ar zvilgsnio is salies.
Siaip bent padekot uz ta sugaista laika, man atrodo, paparastas mandagumas reikalautu, o dabar cia kaip taip iseina? Aciu Jums, autore, labai, isgelbejot ar kaip? Sedet kur visai nebebuvo like supermamoj.
Vardan savo vaiko ir savo ateities pakalbekit su artimais sielai giminaiciais(mama,teciu,krikstamote ,broliu ,seserim ar pusbroliu)gal jie galetu jums padeti,nes kol musu patarimu paklausysit bus velu,nuo dusios -susirupinkit savo dvasinem busenom,tikrai medikau pagalba reikalinga ir bent minimaliai uzsitikrikit materialini stabiluma.Jus neesat vaikelis,jums netoli 30,esat moteris paciame pike,vyra ir uosvius suprantu,sypsosi,kencia,jie -katalikai ,senoviniu paziuru zmones kaip isvarys kam vaika uzstate,visgi marti,o ir nurse reikalinga,bet uz poros metu viskas pasikeis ir tikrai nebusit nei pavyzdys,nei prioritetas ,nei uzuoveja sunui,jeigu po 8 seimyniniu gyvenimo metu moteris autobuso bilietukui pinigeliu priversta prasyti,nesvarbu ar dirbi ar ne taip neturi buti,,anyta amzinai negyvens,sunus jau dabar nuo jusu aikstingumo pavarges,nenori niekur vaziuoti,geda ir problemos tokia "rugsti" atsivezti ,bet is pagarbos tevu poziuriui sypsosi,dar po 5+n metu rasim tema...sunus kalejime,vyras paveldejo tevu namus,parsivede zootecnike,mane lauk gena,gal as jauna ir nemoku vyro apgauti,kad esu nescia...
Amzinai salia tikrai nesu, nes mano vyras vazineja reisais.Taigi tai net neimanoma. Gryzta namo parai, ir vel isvaziuoja. Lieku viena su uosviais ir vaiku.
Is tikruju nera lengva gyventi su vyro tevais. Tam reikia labai daug istvermes. Juolab, kai mano anytai, kaip as sakau, kartais "uzeina". Pavyzdziui vakar jei nepatiko mano pasakymas, kad atejo uosvis is lauko i virtuve, ir paskui is kambario anyta atejo. Vyras buvo lauke. Sakau va kokia gera zmona, tik isgirdo vyro balsa ir atejo. Nepatiko jai sitas. Isejo uosvis i lauka ,likom dviese tai likau apstulbusi. Sako tu kaip gyvate, vyrui gamini valgyti tik kai pinigu tau duoda, sako man geda pries zmones kad tu mane vardu vadini ir t.t. nu zodziu i sunio dienas isdejo.Man buvo sokas. Is tikruju dar ir dabar jauciuosi lyg sapnuociau. Tai kaip man ja vadinti? Ji nenori kad vadinciau ja mama, anyta saukti per kiema ir man kazkaip ne kaip skamba, tai kaip man ja vadinti?? Sako as labai protinga, matau kas tu per viena.Nu ir kokia as? Gyvate kaip ji sako? Graziai elgiuosi su anyta, kas nepatinka nesoku i akis. Kodel ji to nesako kai vyrai kambari? Vyrui kai pasakau kaip jo mama elgiasi, ji neigia.
O su vyru susitaikem. Nenorim nei vienas nei kitas ardyti seimos.
Ka jus ten visi rukot? Uostot? Valgot ar geriat? Gal kokius grybus
Rimtai...pagalvokit, kokioj aplinkoj jusu vaikas auga... Ka jis mato...kaip namiskiai nuolat saukia viens ant kito ir vienam kambary neissitenka...jei ne del saves tai del vaiko pagalvokit, kaip visiems sugyventi ramybej, jei iseiti niekur nesiruosiat.
Ka jus ten visi rukot? Uostot? Valgot ar geriat? Gal kokius grybus
Rimtai...pagalvokit, kokioj aplinkoj jusu vaikas auga... Ka jis mato...kaip namiskiai nuolat saukia viens ant kito ir vienam kambary neissitenka...jei ne del saves tai del vaiko pagalvokit, kaip visiems sugyventi ramybej, jei iseiti niekur nesiruosiat.
faina,kad susitaikėt su vyru,bet aš susidariau nuomonę,kad daug kuo čia nesutarimus inicijuoja anyta.Gyventumėte vieni,pusė barnių atkristų bet nieko nepadarysi,kai nėra tokių sąlygų. Kantrybės,ką čia bepridursi.Svarbiausia,nepulkit į kraštutinumus dėl skyrybų,tuo labiau,kad juk vyrą mylit.
Matau labai aiškią problemą - emocinio intelekto nebuvimas. Jūs elgiatės kaip 4 metų vaikas, kuris pasaulį mato pagal patinka-nepatinka, noriu-nenoriu ir jeigu kas nors ne taip, kaip norite jūs, tai pradedate trypčioti kojytėmis ir rėkti. Ir jeigu tokia taktika praeitų tada, kai jums buvo 4 metukai, tai dabar, suaugusių pasaulyje ji ryškiai nepraeina, kas nervina jus dar labiau. Negalvokite, kad jus kaltinu, aš irgi turiu panašią problemą, mano emocinis intelektas dar įstrigęs kažkur vaikystėje
Ką daryti? Tik psichologas. Nesuprantu, kodėl jūs jo taip bijote. Bijote labiau nei santuokos griūties. Jums tikrai reikia gero psichologo, kad padėtų vystyti emocinį intelektą, nes jūs perdėtai reaguojate į viską, jūsų reakcijos nebeadekvačios. Protiškai tai įsisąmoninote, emociškai - ne..
.Gyventumėte vieni,pusė barnių atkristų
bet nieko nepadarysi,kai nėra tokių sąlygų.
Kantrybės,ką čia bepridursi.Svarbiausia,nepulkit į kraštutinumus dėl skyrybų,tuo labiau,kad juk vyrą mylit.
jei vyras dirba furos vairuotoju ir i uzsieni vazineja, tai salygos gyventi atskirai tikrai yra. Ir tegul neseka pasakeliu, kad pinigu truksta. Jei nenusipirkt, tai isinuomot atskira buta, tikrai lesu pakaktu. Tik nera noro. Pas kazkuri. Arba abu. B
Dieve, meldžiu tave išminties, kad suprasčiau savo vyrą; meilės, kad jam atleisčiau, ir kantrybės, kad pakęsčiau nuotaikų kaitą. Nes, Dieve, jei paprašyčiau stiprybės, mirtinai jį primuščiau. Amen.
