Truputį nuraminau, kad tai tik nuojauta. Na, ir vyrukas nuėjo gult. Miegodama jaučiau silpnus dygstelėjimus į nugarą.
Juntu kaip pradedu stenėt ir po keliu lengvų pastenėjimų pajuntu kaip maloniai išslinko kūdikis, atėjus seselė atidengė antklodę ir išsigandus nubėgo. Aš pažiūrėjau po antklode, o iš ten išlindo žalia didžiulio varano galva [tai toks didelis driežas], ir iškišusi ilgą kaip gyvatės liežuvį bandė mane palaižyti. Dieve, kaip išsigandau, širdis pradėjo smarkiai daužytis
, pradėjau saukt: "išneskit kas nors tą drieža iš čia!!! Ir staiga pabudau... pasirodo tai tik baisus sapnas! Bet širdis dar tabaluojas. Veju baisias mintis, kad tai gali būt blogas pranašas 
meldžiu dievą, kad tik viskas būtu gerai kūdikiui ir man. Silpnus sąrėmius dar jutau,tai pamaniau, kad reikia keltis ir ruoštis. Žiūriu - 3val. Vyrelis miega ramiai,aš viską susiruošiau, atsibudęs vyras klausia, kas atsitiko. Pasakiau kad jau kas 10 min jaučiu sąrėmius, bet gal laukti ryto. Vyras: na jau ne, nelauksim, kol bus blogiau,važiuojam dabar.
Nu gydytojas pažiūrėjo, kad kaklelis dar tik per 2 pirštus atsidaręs. Skausmas vis didesnis,nuėjau nusimaudžiau.
7 val. ryte sąrėmiai padažnejo, tai kas 3min, tai vel 5min, bet skausmas jau kenčiamas sukandus dantis.
8val. jau kas 2 min sąrėmiai. Pasakiau akušerei, nuvedė į gimdyklą. Apžiūrėjo gydytoja: gimda tiek pat prasidarius. Dar tau toli gražu.
Paprašiau klizmos, nes žiūriu, kad niekam tai nerūpi. Padarė.
Uždėjo sąrėmiam skaičiuot aparatą, bet tas ten nieko nefiksavo, nes kai pažiūri gydytoja, aiškina, kad tipo nemato jokių mano sąrėmių, taip pasakė, lyg aš apsimetinėju.
Apie 10 val. atvažiavo manęs palaikyti morališkai vyras. Tada aišku priežiūra suaktyvejo, vis kas nors atbėga pažiūrėt, nes kitoj gimdykloj gimdė kita moteris. Gydytoja apžiūrejo, gimda dar nepakankamai atsidarius, pasakė, kad stengčiaus nestenėt, vaikštau tupiuos,kvėpuoju kuo giliau, o vyras su slauge tik mane vėdina kažkuo, šlapiu skudurėliu vilgo kaklą,krūtinę. Baisiai karšta, prakaitas bėga,vis po truputį atsigeriu. Nugarą ir pilvą drasko baisus skausmas, galiausiai lyg stenėt pradėjau norėt, gydytoja sako: dar kentėk. Pasakiau,kad nebeištveriu. Vos užsiropščiau ant kėdės, gerai,kad vyras padėjo [ir kas gamina tokias kėdes, kad vos gali užsiropšt? - turbūt vyrai.]
Stenu, stenu, įsikibus vyrui į ranka draskau ji, spaudžiu tą jo ranką. Paskui gydytoja liepė įsikibt ten, kur reikia. Pagaliau pasirode galvytė ir tarsi užstrigo, o aš norėdama, kad viskas greičiau baigtųsi stumiu, nors nėra sąrėmio, nes ką aš žinau kaip čia reik. Akušerė šaukia, kad be sąrėmio nestumčiau. Dar pora smarkių stūmių ir mūsų angeliukas atėjo į šį pasaulį.
Tėtis laimingas, braukia ašarą, bučiuoja mane, tokiu būdu atsidėkodamas už dar vieną sūnelį. Aš irgi laiminga, sapnas nepasitvirtino. Ačiū dievui.
Dar po 5 min vėl teko smarkiai porą kartų pastenėt, nes placenta buvo likusi.
Ačiū medikam už pagalbą.
