Mūsų džiaugsmo gimimas

…niekada nepamiršiu to jausmo, tos šilumos, kurią pajutau, kai ultragarso ekrane pamačiau nedidelę, apskritą demelę. Tai buvai tu.

Devyni mėnesiai ėjo labai lengvai, širdyje buvo taip gera, ramu, žinojau, kad neužilgo galėsiu tave priglausti, išbučiuoti. Rudenį pakeitė žiema, žiemą pavasaris. Atėjo taip laukta vasara, o su ja vis didesnis laukimo jausmas.

Naktį nubudau kaip įprastai, tačiau lašantys vandenys sakė, kad ši naktis ypatinga, tu pagaliau nusprendei, kad laikas jau atėjo. Tetukas tarsi jausdamas nubudo kartu ir mes išsiruošėme pasitikti tavęs. Lauke po karštos dienos tvyrojo gaivi vėsa, kuri maloniai glostė kūną. Aš žinojau: jau greitai, jau liko suskaičiuotos valandos, kol galėsiu tave priglausti, išbučiuoti...

Priimamajame kiek nuliūdino budinčio daktaro žodžiai: „turime du centimetrus, gimdymo lauksime apie dvyliktą dienos“. O tebuvo trys valandos nakties...

Gimdykloje laikas slinko lėtai. Tikrieji sąrėmiai vis nepasirodė, kaklelis atsidarinėjo labai tingiai. Paryčiui atvažiavo daktarė, su kuria buvau susitarusi: vis dar tie patys du centimetrai. Pradėjome darbą: skatinimas, kamuolys, pasivaikščiojimai... Tačiau kaklelis nė iš vietos. „Būtum savaitę dar ramiai nešiojusi“ – sakė daktarė, įvertindama kaklelio kietumą, jis sąrėmio metu net susitraukdavo. Didinant skatinamųjų dozę sąrėmiai stiprėjo, dažnėjo, tačiau nebuvo reguliarūs. Glosčiau ir raminau tave: „viskas gerai mažyli, nieko nebijok, jau greitai susitiksime...“ Tu atsakydama sujudėdavai. Staiga pradėjo kristi tavo širdelės tonai! Su tetuku nejuokais išsigandome, žiūrėjom vienas į kitą, į daktarę. „Ruošiam operacinę!” - išgirdau ir tuo momentu tai buvo raminantys žodžiai, nes nuojauta sakė, kad tai geriausias sprendimas. Toliau viskas vyko kaip pagreitintam kine: važiuojam į operacinę, prijungia aparatūrą, nejautra, pjūvis... dar kelios akimirkos...ir matau tave! Kokia tu gražutė... į tetuką, kaip aš ir galvojau Niekada nebuvau girdėjusi taip gražiai rėkiančio kūdikio. Akušerė atneša tave susipažinimui, o aš stengiuosi pasijudinti, tačiau rankos kaip akmeninės, nepakyla. „Kaip skundžiasi mamai“ – pasako akušerė ir nuneša tave parodyti tetukui. Pagaliau aš jau mama, aš turiu dukrytę!!!

Pooperacinėje palatoje vos sulaukusi kol atitirps rankos paprašiau, kad tave atneštų pamaitinti. Pagaliau tu šalia, galiu tave priglausti, išbučiuoti... Nuo šiol visada būsim kartu.

Labai dėkinga esu vyrui už pagalbą ir palaikymą, daktarei Agnei Meškaitei, kad lemiamu momentu nesudvejojo ir Dievui, kad viskas baigėsi gerai ir dabar esame laiminga šeima.

P.S.: mažylė sraigtu buvo susukusi virkštelę ir nubėgus vandenims bei stiprėjant sąrėmiams jai pradėjo trūkti deguonies.

Nu gi graži istorija Svarbiausia, kad viskas gerai ir jūs visi trys dabar esate kartu Aukite ir stiprėkite

Kaip miela . Baisu pagalvoti kas būtų jei...
Bet ačiū Dievui viskas laimingai .

net ašarą nubraukiau... taip maniškę primena... svarbiausia, kad viskas baigėsi laimingai aukite didelės ir gražios

Labai gerai, kad gydytoja taip greit sureagavo. Tokia nuosirdi istorija
Aukit sveikutes, grazutes

Gražus rašymo stilius
Liuks istorija

Tiesiog laiminga ir puiki istorija. Jums labai pasisekė.
Dėkoju už galimybę pamąstyti ir prisiminyti mūsų mažylio gimimą.
Ir mūsų mažylio virkštelė buvo susisukusi sraigtu, bet gimdymo veikla buvo labai greita ir cezario mums neprireikė.
Virkštelė susisukusi sraigtu, galbūt, nedažnai pasitaiko, aš apie tai išgirstu tik antrą kartą. Džiaugiuosi, kad vaikučių gimimas baigiasi sėkmingai.
Jums linkiu sveikatos, daug jėgų ir kad sėkmė niekada neaplenktų.

Svarbiausia, kad viskas baigėsi gerai. Aukit didelės

Graži istorija

kaip gerai, kad viskas gerai baigesi aukit dideles ir grazios

Gaila, kad nuotrauku neiseina paziureti
Meiles ir demesio
Nuostabu, kai viena diena tampi trys, nebe du
Kad man taip

Dėkui visoms už gerą žodį, labai malonu skaityti tokius komentarus.
Dabar mano Urtelė iš tokios:

užaugo į tokią:


P.S.: jei kam bus įdomu, nuotraukų slaptažodis bambino