Prancūzijos Rivjeros perlai:

Prancūzijos Rivjeros perlai: Nica, Monakas, Kanai





2006-ieji, spalio 9-18 d. Nors žydrojoje pakrantėje jau „aksominis sezonas“, išlipus Nicos oro uoste mus svetingai pasitiko visi 25 laipsniai šilumos. Valio! Atostogos bus karštos. O taip nedrąsiai ir abejodama dėjau į lagaminą maudymosi kostiumėlį, drabužius trumpomis rankovėmis ir paplūdimio šlepetes...

Tiesą sakant, abejonių ir nežinojimo buvo ne tik dėl oro. Prieš išvyką neradau pakankamai daug informacijos apie Pietų Prancūzijos kurortus ir nuomonę buvau susidariusi tik iš populiarių žurnalų straipsnių: „Prabangus gyvenimas, didžiulės jachtos prieplaukose, naujausi automobiliai, stilingi žmonės, netylantis kurortų šurmulys, įstabaus grožio gamta, daugybė paplūdimių ir skaidrus vanduo...“ – taip dažniausiai rašoma apie žydrąją pakrantę. Ypač sunerimau, vasaros pabaigoje viename straipsnyje perskaičiusi, kaip pasiturintys lietuviai šią vasarą ilsėjosi Rivjeroje, ir ten buvo išreikšta nuomonė, jog šiuose kurortuose su 100 euru per dieną neišsisuksi, kaip tai įmanoma kituose Viduržemio jūros regiono kurortuose... Be to, daug kur teko skaityti, kad Prancūzijoje sudėtinga keliauti, jei nemoki jų kalbos, neva angliškai daug kur nesusikalbėsi. O mes nė vienas prancūziškai nekalbame, tad nulėkiau į kalbų knygyną ir „apsiginklavau“ keletu žodynėlių. Jau po keleto atostogų Nicoje dienų beveik visi mano klaidingi įsivaizdavimai sugriuvo (kaip gerai!).


Pirmas darbas išlipus iš lėktuvo oro uoste – informacijos centras, kuriame privalu susirinkti gausybę nemokamos informacijos: žemėlapių, savaitės/mėnesio renginių programų ir pan. Susirandame reikiamą autobusą (bilietukas 1,30 euro), ir per maždaug 40 min nusigauname iki viešbučio, esančio prie pat centro.

Kokia ta Nica rudenį? – karštas oras, žydintys skverai ir parkai, vis dar šurmuliuojanti krantinė „Promenade des Anglais“, pilni paplūdimiai turistų iš įvairių pasaulio kampelių, šilta jūra, siaurutės senamiesčio gatvelės, daugybė garbaus amžiaus poilsiaujančių senjorų, damų, besivedžiojančių mažus šunelius (be galo populiarios visos nedidukų šunelių veislės), ypatingosios prancūzų namų langinės (volets), nepaprastai gražūs peizažai, ilgos vakarienės po atviru dangum, labai malonus aptarnavimas visur, kur tik užsuksi (nebuvo tokios vietos, kur nebūtų kalbėję angliškai!), ir dar daug malonių smulkmenų, bet apie viską pamažu:



8 km paplūdimių!!!



Kultūrinė ypatybė - namų langinės. tik patys naujausi statiniai jau turi žaliuzes, bet didžioji dauguma namų su šiom žaviom langinėm.



neveltui ji vadinama "žydrąja pakrante"



kai pas mus lyja ir krinta lapai....




nepaprastai mielos senamiesčio gatvelės



visur pilna lauko kavinių, tad per visą šiltą saulėtą savaitę beveik neteko valgyti viduj.

Atvykus į nepažįstamą vietą norisi susidaryti vaizdą, kokio dydžio maždaug yra miestas, kur ir kokios yra žymios, lankytinos vietos. Labai patogi priemonė tam – maži traukinukai (jų buvo ir Nicoje, ir Monake, ir Kanuose), vežiojantys turistus tam tikru maršrutu po centrą ir senamiestį.



O šauniausia tai, kad juose yra audiogidai, komentuojantys 5-10 pasaulio kalbų, ką važiuodami matome iš kairės, ir dešinės, trumpai išdėstantys istoriją.





Skydelyje pasirenkame kalbą, kuria norime klausytis gido ir pirmyn!
Itin gražiose vietovėse, nuo kurių atsiveria ypač gražūs peizažai, traukinukas sustoja 10 min, kad turistai suspėtų jas pafotografuoti. Nors mes, viską apvažiavę traukinukais, dar į tas gražiausias vietas vėliau sugrįždavom jose pasibūti tiek, kiek norisi ir nuodugniai apžiūrėti.



Kelionė po miestą šiuo traukinuku trunka apie 45 min - 1 val. ir kainuoja suaugusiam 6 eurus.

Yra ir kita alternatyva - "Bus-turai": autobusai atviru stogu, juose taip pat gido pasakojimų galimą klausyti keletu kalbų. Bilietas kainuoja keliolika eurų (priklausomai nuo galiojimo laiko - galima įsigyti 1-2 d. galiojančiu bilietus) Nuo traukinuko šios ekskursijos skiriasi tuo, kad autobusas stabčioja įvairiose lankytinose vietose, ir jose galima iš autobuso išlipti ilgesniam laikui, pasižiūrėti objektą tiek, kiek norisi, ir vėliau įlipti jau į kitą "bus-turo" autobusą, ir taip važinėtis 1-2 dienas.

Nicoje yra labai įspūdinga Pilies kalva su dirbtinėmis kaskadomis, nuo kurios atsiveria panorama į miestą ir Angelų užutekį (lankytinas objektas nemokamas ). Visose gražiausiose kalvos terasose yra suoliukų, kur gali ramiai paskaityti, pasigrožėti apylinkėmis. Pilies kalvos viršuje yra kelios kavinukės, vaikų žaidimų aikštelė ir suvenyrinė.
Kam lipti į kalvą per aukštai, yra liftas, keliantis už eurą su trupučiu aukštyn-žemyn.

Pasidairykim po Nicą:



kaskados











paplūdimiai Nicoje yra stambių didelių akmenų, arba - kaip matyti nuotraukoje - dirbtinai papilta kvadratinis plotelis smėlio;
dar yra mokami prašmatnūs paplūdimiai su patogumais - pinti ar net minkšti baldai, gultai, skėčiai, tarp jų iškloti kilimėliai, ten pat būna ir kavinukės, restoranai. Tačiau už visa tai reikia sumokėti 12 eurų dienai (čia spalio mėn. kaina, nežinau kaip būna vidurvasarį, sezono metu).

Patarimas: Jei ruošiatės ilsėtis nemokamuose Nicos paplūdimiuose, pasiruoškite spec. amuniciją: paplūdimio kilimėlis, spec. maudymosi avalynė (krantas labai akmenuotas, tad basomis bristi būtų itin sudėtinga). Šių reikmenų, jei neatsivežate, yra pirkti netoli paplūdimio esančiose parduotuvėse. paplūdimiuose yra nemokami dušai, tačiau jei norisi pasinaudoti karšto vandens dušu arba tualetu, jau reikia susimokėti (35 euro centai).

Štai tokie visai nemenki akmenukai duria visus šonus, kai guli tik ant rankšluosčio



Vieną dieną jūra buvo tokia, kad maudytis drįso ne tiek jau daug žmonių. Viena banga pasiekė krantą taip neįtikėtinai toli, kad užpylė mums ir rankšluosčius, ir dar batus nuplukdė Vos spėjau patraukt knygas ir drabužius

O kitą rytą ji buvo jau lygi kaip stiklas:





Po paplūdimį niekas nesiblaško su "čeburekais ir alum", kaip pas mumis Tačiau daugelis porelių susirengia sau šaunius piknikus - atsineša į paplūdimį užkandžių, vyno ir kt.

Paplūdimyje dažnai zuja pirmyn-atgal masažą (už 30 eurų/val.) siūlančios merginos iš tolimųjų rytų. Mes nesinaudojom, tačiau teko matyti, kaip netoliese masažavo vieną moteriškę - tiesiog ant jūros kranto, ten kur ji ir sėdėjo

niekaip negalėjom nustot fotografavę žavingas siauras gatveles





Galbūt todėl, kad jos tokios siauros, ten tiek daug žmonių važinėja ne automobiliais, o motoroleriais bei motociklais. Motoroleriais laksto daugybė įvairaus amžiaus moterų, merginų, vežioja jais pirkinius, nuveža vaikus į mokyklą.

Prisižiūrėjom ir jų automobilių parkavimo ypatumų parkuojasi visi tol, kol atsiremia į kitą automobilį, tada vos vos paduoda į priekį ir viskas puiku. Tarpų tarp sustatytų automobilių beveik nelieka. O automobiliai tokie vietom truputuką aplankstyti apibrozdinti

Naktinė Nica. Vakarienės.

Vakare į Nicos gatves pabyra dar daugiau žmonių, nei dieną. Daugelis išeina pasivaikščioti į krantinę „Promenade des Anglais", lošia kazino, ar vakarieniauja lauko restoranuose senamiestyje. Nuo kavinių ir restoranų gausybės galva sukasi. Tačiau jau po keleto dienų atsirinkome, kur mums gardžiausia, smagiausia ir maloniausia ("Le Mirador" Pl. Magenta).
Beje, visose kavinėse aptarnavimas itin greitas, praktiškai visur galima paskaityti meniu anglų klb, ne tik prancūziškai, ir visur kalbėjo angliškai. Mums buvo neįprasta, kad maisto laukti reikia taip trumpai, nors restoranuose dirba vos po keletą padavėjų. Na, bet jie ten ir sukasi reaktyviniai

Susidarė įspūdis, kad niekas namie nevakarieniauja ir visi išlenda į miestą. Vakarieniauti neskuba, valgo ilgai ir daug patiekalų: užkandžius, pagrindinį patiekalą, sūrių rinkinukus, desertą, geria vynus.


Kadangi mes mėgėjai pavalgyt, o ypač jūrų gėrybių, įvairių pelėsinių sūrių bei vyno mėgėjai, tai mums ten buvo rojus nes šių gėrybių meniu ten į valias. Nors, pasirinkimas platus ir tiems, kam labiau prie širdies makaronų, žuvies ir mėsos patiekalai (brangiausi mėsos bei žuvies). Alus taip pat brangus, brangiau už vyną. Čia keletas gardžių foto



užkandis: avokadas su krevetėmis

dar vienas užkandis - kalmarų žiedai





midijos balto vyno padaže

o čia desertai:

dažnoje kavinėje siūloma paragauti prancūziškų blynelių su įvairiais įdarais. Čia man atnešė dar liepsnojančius (tik kol nufotografavau, tai liepsna užgeso ) "crepes grand marinier" - su cukrumi ir Kalvadosu



O čia dar vienas desertas - baltasis sūris raudonų uogų padaže



Viskas ten be galo gardu, tik brangoka. Praktiškai daugiausia pinigų išsileido maistui.

Vakarai spalio mėn. jau atvėsę, tačiau tikrai nešalta, pakanka švarkelio ar megztuko.

Keletą dienų pailsėję Nicos paplūdimiuose, nusprendėm skirti dieną aplankyti Monako Kunigaikštystę ir azartinių lošimų sostinę - Monte Karlą. Kelionė traukiniu iš Nicos į Monaką 2 asm. kainuoja 12 eurų.







Čia siūloma aplankyti egzotiškąjį sodą, garsėjantį didžiausia pasaulyje kaktusinių augalų kolekcija. Nuo jo stačių terasų atsiveria puikiausias Monako kunigaikštystės vaizdas; Kunigaikščio rūmus, Napoleono relikvijų muziejų, Katedrą, Okeanografijos muziejų. Monte Karlo garsųjį kazino, ir ne mažiau garsią „Paryžiaus“ kavinę. Visa tai apvažiavom su traukinuko-turu, išklausėm informaciją, o vėliau aplankėm tai, kas mums buvo įdomiausia.

Iš pradžių pasižvalgėm po Monako princesės Grace teatro sodą:







Ievos ir Adomo skulptūros sode

Japonų sodas:



Rami ir išdailinta vietelė. Įėjimas nemokamas.








Išėję iš japonų sodo, patraukėm ieškoti iš TV ekranų matytų Monte Karlo miesto gatvių, kuriomis kasmet čia vyksta Formulės-1 Grand Prix. Ir atpažinom, suradom

Viena įspūdingiausių lankytinų vietų - "Le Chardin Exotique de Monaco" (egzotiškas sodas, garsėjantis didžiausia pasaulyje kaktusinių augalų kolekcija). Be kaktusų, atkeliavusių čia iš daugelio pasaulio kraštų (Amerikos, Maksikos ir kt.), šiame sode dar galima aplankyti stalaktitų stalagmitų grotą (nusileisti 320 laiptelių žemyn!) bei antropologijos muziejų. (Bilieto kaina suaugusiam - 6 eurai)

Tiek kaktusų vienoje vietoje dar nebuvom matę (prie kiekvieno iš jų nurodomas pavadinimas bei vieta, iš kur jis atvežtas)















Egzotika! Kažkaip vaikščiodama po šį sodą vis prisimindavau SM forumietes lyg ir turim savotišką kaktusų mylėtojų klubą, tad pamaniau sau, kad joms pabuvoti šiame kaktusų rojuje tiesiog būtina, bent virtualiai pakeliauti
Papildyta:
Kas valandą tame sode su lydinčiu gidu (kalba ir angliškai) galima nusileisti apie 300 laiptelių žemyn, į stalaktitų stalagmitų grotą.



O po to vėl "sportuoti" 300 laiptelių aukštyn ir atsikvėpti kavinukėje su nuostabiu vaizdu. Į sveikatą!




Laukia trumpa kelionė traukiniu atgal į Nicą. O po keleto dienų poilsio, traukiame į kitą pusę - aplankyti Kino festivalių išgarsintų Kanų. Sakoma, kad šiame mieste dera prancūzų sugebėjimas neskubant mėgautis gyvenimu ir kosmopolitinė dvasia: didžiulės jachtos iš viso pasaulio, vienetiniai automobiliai, sporto ir pramogų pasaulio įžymybės ir, be abejo, prabangios aukštosios mados ir garsiausių pasaulio firmų juvelyrinės parduotuvės. Prabangus Žydrosios pakrantės kurortas, pamėgtas kino žvaigždžių ir menininkų; Kruazetės krantinė; Festivalių rūmai; Lerinų salos... - Pamatysim!

Nors Kanų kino festivalis praūžė jau senokai (gegužės mėn.), čia kino fiestos dvasią, turbūt, galima justi visus metus: užsukus į suvenyrines parduotuvėles, kimšte užkimštas įvairia festivalio atributika ir dairantis į štai taip ištapytas kurorto namų sienas:



Šiemet Kanų programoje "Ypatingas žvilgsnis" buvo parodytas ir lietuvio režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas "Aš esi tu". Po festivalio mūsų spauda mirgėjo nuotraukomis bei pasakojimais apie žaviuosius Kanus, tad labai magėjo pačiai juos pamatyti


Iš pradžių susipažinome su miestu ir jo istorija važinėdami jau minėtu turistų traukinuku.









o po to patraukėm į uostą pasigrožėti nesuskaičiuojama galybe jachtų ir laivų-laivelių...

Uoste radom informacijos apie siūlomas ekskursijas į netoliese esančias Lerinų salas – į Šv. Margaritos salą, kur buvo įkalintas žmogus "Geležinė kaukė“, ir Šv. Honorat salą, priklausančią cistersų ordino vienuoliams. Pasirinkome Šv.Margaritos salą. (Bilieto kaina pirmyn-atgal 11 eurų žmogui) Per 15 min laivas nuplukdė mus į salą. Šiaip, aš su laivais nedraugauju, nes labai pykina supimas, bet šis plukdė taip greit ir smagiai, kad nespėjau pasijust blogai
Ką ten plukdė - skraidino!



Čia jau matyti Šv.Margaritos sala ir garsusis fortas




Pasivaikščiokim po salą!



Fortas (Fort Royal). Beje, paprastai garsusis kalinys vadinamas "Žmogus geležine kauke", tačiau kiti šaltiniai teigia, jog iš tiesų ta kaukė buvusi aksominė...

Ten taip pat galima rasti pušų ir eukaliptų mišką, Jūrų muziejų, pasivaikščioti po salą pėsčiųjų takais.