Jau praėjo lygiai vieneri metai ir mėnuo, nuo to įvykio kaip gimė sūnelis. O buvo taip.
Atšokom vestuves. Praėjo trys mėnesiai po vestuvių ir aš pastojau.

Neštumas praėjo visai normaliai. Tik neštumo pradžioje sirgau bronchitu. Jaučiausi puikiai. Devynioliktą savaitę, darėmės echoskopą ir sužinojom būsimo vaikelio lytį. Tai ir buvo vienintelis darytas echoskopas. Kiekvieną mėnesį pasirodydavau savo daktarei. Prikibdavo tik prie kraujo tyrimų .Mažakraujystė. Per visą neštumą priaugau 16kg.Užsiauginau didelį pilvą, ir daug valgydavau.
Vis artėjo ir artėjo ta lemtinga dienelę. Kraitelis suruoštas, pačios daiktai sudėti.Na ir...
Naktis. Mama miega prastai, vartosi. Gulėdama pajutau didelį, lyg būtu vaikelio stiprus spyris, į pilvo apačią. Deja apsirikau. Po 4:12 atsikėlus iš lovos, vandenys nubėgo. Pažadinau vyrą, paskambinau mamai, palindau po dušu, apsivilkom, išsikvietėm taksį ir iškeliavom į Panevėžio gimdymo namus.
Ten mus pasitiko niekur neskubanti moteriškė. Užpildė dokumentus ir dar mano vyrą namo išprašė.
Net negalvojau, kad teks gimdyti gražiose gimdymo namuose.
Mane nuvedė, kur aš gimdysiu . Viską susiruošiau. Dar tą naktį dirbusios akušerės atsiklausiau ar galima kažko lengvo valgyti. Buvau pasiruošus ilgesniam laikui pabūti gimdykloje. Deja....
Apžiūrėjus daktarei, ji tik manęs paklausė ar gimdysiu viena, ar su vyru .Tai liepusi, kad vyras gali paskubėti, nes atsivėrę jau per6cm,praėjus dviem valandom.Na ką, kad geriau įsistatytų galvutė davė pašokinėti ant kamuolio. Man nepatiko. Tik vėliau padėjo. O, taip visą laiką kabėjau ant vyro kaklo, kentėjau visą tai, sukandusi dantis. Apžiūrėjus mano daktarui Merkiui, jis manęs paklausė ar neturėčiau nesenai darytos echoskopo. Deja aš jo neturėjau, pasak mano ginekologės nėra reikalo jo darytis.
Žiūriu į daktarą ir klausausi ką jis tuo nori pasakyti. Vaikas yra didelis. Daktaras liepęs akušerei paruošti aparatūrą jei prireiktų imtis staigių veiksmų . Vaikelis nelabai nori ateiti. Audiniai plyšta. Daktaras sunerimęs. Iš visų jėgų stengiuosi, kad jis būtų ant mano krūtinės.. Pagaliau, pagimdžiau nuostabų sūnelį po11:47.Stiprų,sveiką berniuką. Ilgai nesidžiaugiau vaikeliu .Mane užmigdė, pilna narkoze, operacijai.
Vaikelio svoris3,800kg. ūgis 57cm. Pavadinom LUKU. Po pilno mėnesio sužinom kad operacija nepavykus. Antro vaikelio pati gimdyti negalėsiu.
Šiuo metu sveriam12,8kg, ir 85cm ūgio. Tiesa, tas pats daktaras ir mane priėmė kai gimdė mano mama prieš 26metus.Aš jį gerbiu, nesvarbu kad gimdymas komplikuotas ,jis man tikrai daug padėjo.
Štai ir papasakojau savo istoriją.
Linkėjimai mamoms, stiprybės, ištvermės auginant tuos angeliukus.