Su vyru sėdėjom palatoje visą popietę, paskui išsiunčiau jį pas savo draugę, kuri gyveno netoliese...Nejutau jokių skausmų , bet 9:30 seselė mane nusivedė patikrinimui... Tuo metu paskambino mano vyras ir pasiteiravo, ar nereikia atvažiuoti. Seselė jam patarė atvykti anksti ryte, kadangi naktį nieko neįvyks...
10 valandą sumaniau pasieškoti kitos palatos, kadangi jaučiau, kad galiu trukdyti šalia esančiai išvargintai skausmų merginai... Pasiėmiau mineralinio butelį, žurnalą "Cosmopolitan" ir mobilų telefoną. Priėjusi prie gimdyklos, paprašiau surasti man kitą palatą, kadangi jaučiausi trukdanti draugei, nes kas 5 minutes vaikščiojau į tualetą. Jokių skausmų dar nebuvo... Akušerė pasiūlė ateiti pasitikrinti... Užlipau aš ant to lėktuvo, iškėliau kojas ir pajutau tooookį spyrį. "Gimdai!,"sušuko gydytoja, tuojau pat bėk į gimdyklą"! Vajetau... Pamaniau... Griebiau savo žurnalą, telefoną ir mineralinį, ir šiaip taip suradusi šlepetes ėmiau bėgti... Jaučiausi taip, tarsi kūdikis kristų man stačia galvą, todėl laikiau rankas klyne, kad ji pagaučiau
... Aišku, palata nebuvo paruošta, gydytoja jau miegojo... Akušerė akimirksniu viską sutvarkė. Tuo metu bandžiau prisiskambinti vyrui, kuris žadėjo dalyvauti gimdyme... I sambutis...tyla..II, III, IV... vis tyla... Tiek to, jau nebeturėjau laiko skambinti... Akušerė šaukė "Palauk, nestumk" Aš jai sakiau" negaliu, kad pats lenda".... Už 10 minučių gimė berniukas... Vėl pabandžiau paskambinti vyrui, kuris ir vėl neatsiliepė... Tada parašiau draugams sms'us : jau pagimdžiau, bet dar kokią valandą praleisiu ant stalo" (na, visoki reikaliukai- placenta ir t.t)... Ir pagaliau 10.30 skambina mano brangiausias: "Labas, ar nieko netrūksta"-klausia jis...-"Ne, viskas gerai", atsakau
-"Ar skausmai jau prasidėjo"?-klausia jis vėl
-"Baigėsi"- pasakiau.
-"Kaip suprasti,"- vėl klausia jis ir aš paaiškinu, kad jau pagimdžiau...
Mano brangiausias net supyksta, kad net tokią akimirką aš šneku nesąmones...Paaiškinimas, kad prieš 5 minutes pagimdžiau, o dabar mane "Tvarko", jam skamba taip nerealiai,juk pati seselė sakė, kad be ryto nieko nebus...
-"Tai ką pagimdei"- vėl klausia jis
-"Ko tu norėjai, tas ir gavosi"-atsakau....
Jis vėl netiki,,,, Paskui meta telefona ir atmauna pas mane, tik palatoje įsitikina, kad aš iš tikrųjų jau pagimdžiau....
Telefoną jis buvo palikęs mašinoje, todėl neatsiliepė, kai jam skambinau,,,,
Na, o šiap, tas gimdymas buvo toks fainas ir nerealus... Praėjo 4 metai, aišku, jei tai būtų šviežias pasakojimas, manau, būtų kur kas daugiau emocijų....
Visoms linkiu tokio lengvo, greito ir neskausmingo ..
