Man 16-lika pirmasis apsilankymas pas ginekologe, ir smugis į paširdžius, kuris priverte sustingti,norėjau pasijausti nekalbančiu, bejausmiu akmeniu...-"Tu tikriausiai būsi viena iš tų moterų, kuri niekada nesulauks gandrų"Iš tiesų verkiau, kaip vaikas negaves saldainio, o mama vis kartojo neklausyk kvailės daktarės, ji suklydo...Ir vis tikėjau, kad tie pasakyti žodžiai tai daktarės blogos nuotaikos pasekme...Ir tik giliai širdyje pagalvodavau ar tik nebūsiu prisišnekėjusi vaikystėje,,, 
Ir atėjo tas laikas kai vyras vis užsimindavo apie vaikus, o aš iš pernelyg didelės baimės kad jau atėjo laikas sužinoti TAIP AR NE??? Galiu turėti vaikučių ar NE, vis sakydavau gal dar palaukim, dar nelaikas, dar per jauni.Ir vieną vakarą vyras sako atėjo laikas, šiandien!!!Vis kartodavo pabandykim, juk nevisą laiką iš pirmo karto išeina...Vyro atkaklumas nugalėjo mano baimę.Ir pabandėm viso To pasekmė-Danukas jau su mumis
Pastojau, turbūt iš pirmo karto, visas nėštumas klostėsi puikiai.Priaugau 17kg.Iki pat gimdymo pradirbau, aišku darbas buvo malonumas
Danukas turėjo išvysti šį pasaulį spalio 20dieną, dar septino mėnesio pradžioje jau buvo apsivertęs ir pasiruošęs bet kada išvysti šį pasaulį...
Ir štai spalio 10d visą dieną kankino nereguliarūs sarėmiai, o vakare prasidėjo didieji skausmai, tad už tašytės ir į ligoninę...Visą naktį prasikankinau, kamuojama skausmų.Gydytoja lankė kas pusvalandį ir vis tikrino.Gimda labai ilgai atsidarinėjo.Spalio 11d prižiūrėjo labai gera gydytoja sako iki 16 val pagimdysi ir baigsis tavo skausmai, ateis tada didžioji laimė..tie žodžiai buvo lyg paguoda, bet neilgam, nes atėjo ir 16 val nieko neišėjo, tiesa ta daktarė nuleido man vandenis, nes patys nenubėgo ir palinkėjo gerai pagimdyti, nes kaip tik 16 val jai baigėsi pamaina, tiesa jau 4 pamaina išleidau ir priėmiau.Kadangi pačiai neišėjo pagimdyti, išvežė i palatą kur prijungė aparatais, kurie matavo netik mano pulsus, bet ir mažylio...Suleido raminamų, nes jau buvau pervargus, truputį atslėgo skausmai, galėjau trumpam pasnausti kol nepraėjo vaistų poveikis ir vel pandymai stumti.Visi bandymai pagimdyti pačiai natūraliai- bevaisiai.Ir dar tie garsai sklindantys iš užsienų dar labiau baugino...Po kelių valandų nusprenžia vešti i operacinę, mane pasitinka keliolika gydytojų vienas su lapais,kuriuos turiu pasirašyti, kitas mėgina užkalbėti dantį, trečias kalbina vyrą ir t.t.Aš jau buvau pasiruošusi bet kam kad tik mažyliui viskas butų gerai...Taigi pagaliau 23 val suleido i nugarą vaistus, vietinę nejautrą,praėjo mano skausmai ir gydytojos bei
vyro padedama SPALIO 12d. 1.04 min pagimdžiau sūnų...Pagaliau į šį pasaulį atėjo mūsų brangenybė, dar pilvuke, pavadintas Danuku....Gydytojai jo nedavė apkabinti pažiūrėti, puolė tikrinti, sverti matuoti, o jau paskui suvystė ir atnešė mums džiaugtis...
Gimė 38savaičių ir 6 dienų, puikiai išnešiotas ir labai stiprus, beje pats pirmas ir
dižiausias tą dieną 3900ir 52 cm ūgio toje ligoninėje.
O gimdymo vaikystėje bijojau neveltui, gimdžiau labai sunkiai ir ilgai 23 val...Su labai dižiausiais skausmais, bet esu labai dėkinga gydytojiems, kurie mane prižiūrėjo ir aišku savo vyrui, jis gimdė kartu su manim, kai gimė sūnutis sako, mamyte, mes pagimdem, nes kaip žinia epidūro paveikta nieko nejaučiau o ir daktarai ka liepė daryti per skausmus nelabai girdėjau ką daryti ir kada stumti, pasitikėjau tik vyru, kai jis i ausį švelniai kuždėjo-:"Dabar jau dabar vėl stumk"
Dar dvi dienos ligoninėje ir mes keliavome namo ..Jau praėjus kelioms dienoms visi skausmai pasimiršo, prasidėjo kupinas naujovių naujas mūsų šeimos gyvenimas...
Taigi visos abejojančios, neabejokite ir negalvokite kada laikas , nes amžius laikas ir apskritai niekas neatstoja tokio džiaugsmo kaip dviejų mylinčių žmonių kūrinys-KŪDIKIS
