Aš , kaip ir kiekviena moteris labai norėjau turėti vaikelį, bet baimės jausmas pasirodė didesnis. Su vyru pragyvenome kokius 5 metus, tada pagaliau ryžausi šiam "žygdarbiui" . Nutraukiau KT ir po kelių mėnesiu testas parodė du brūkšnelius . Aš labai pasimečiau, aišku ir apsidžiaugiau, bet niekaip negalėjau patikėti, kad negi jau dabar, juk aš visai nesiruošiau, visai negalvojau, kad būtent dabar ...
Kai sužinojo vyras ir pats skraidė padebesiais ir mane ant rankų nešiojo. Nėštumas buvo labai lengvas. Terminas buvo 2005.01.01 ir vis artėjo TOJI diena. Aišku kaip ir dauguma gimdyti labai bijojau, buvau nusiteikusi prieš Epidiūra ir visą nėštuma sakiau sau, kad pagimdysiu pati ir be jokiu vaistų, juk visos pagimdo!
Ir vieną vakarą pažiūrėjau vėlyvą filmą ir ruošiausi eiti miegoti tik šliukšt ir jaučiu kažkas bėga per kojas, ogi vandenys ?! Vyrui sakau ruoškis važiuojam jis aišku nepatikėjo, nes buvo tik 2005.12.27 00.50 val. aš iš džiaugsmo ir jaudulio nežinojau kur dėtis. Dantis ant danties neužėjo vidinis drebulys buvo užpuoles. Susiruošėm ir išvažiavom į P.Mažylio gimdymo namus. Dar atsimenu, mama išleidžiant sako : Nu, bet tai Astai tai visiškai dzin, taigi gimdyt važiuoji.... pagalvojau, o kas čia tokio?
Veža vyras, o aš visą kelią juokiuosi, tiesiog pirmą kartą nežinai ko tikėtis, tai ir ima juokas (su antru gal kaip važiuosiu juokas nebeims).
Nuvažiuojam, priima apsimiegojusios seseles, daktarė aišku taip pat . "Nuramina" sako pas tave visiškai neatsidare niekas ....Po kiek laiko, po kokių gerų poros valandų apžiūri ir pareiškia su tavo tokiu atsidarinėjimu aš tau patarčiau darytis Epidiūrą, nes čia nieko nebus. Aš jai pasakiau, kad esu nusiteikusi prieš Epidiūra ir jo nenoriu. Tad ji sako, kad kaip ateis vėliau tada aš kitaip šnekėsiu. Ir tikrai dar po kelių valandų aš pati pasiprašau Epidiūro. Ir ką, man jį vis leidža leidžia, o poveikio jokio, galiausiai pasako, kad daugiau leisti nebegali, nes tai gali pakenkti vaikiukui. Pinigai sumokėti, o poveikio jokio ...
Po 14 valandų vis dėl to savo kudikėlio vis dar neturiu, tada gydytoja (labai geras žmogus) nusprendžia daryti Cezario operaciją (ir ačiū Jai), nes turbūt pati niekaip nebūčiau pagimdžiusi. Darė pilną narkozę, aišku tai ne pats maloniausias gimdymas... Pabundi po narkozės vaikelio nėra šalia, ant krūtinės taip niekas ir nepadėjo , pirmo išleisto garso negirdėjai, o i tave žiūri vyro akys pasruvusios ašaromis ir tik iš jo išgirsti, kad turim dukrytę 52 cm ir 3538 g ir dar , kad ji sveika ir jai viskas gerai. Vaikutį pamatai tik po kurio laiko ...
Negana to ateina anesteziologė ir pareiškia, Epidiūras nesuveikė todėl, kad Jūsų organizmas per daug yra priprates prie vaistu... Prie kokių vaistų ??? Aš gi jų nevalgau ryte per pietus ir vakare...
Bet ačiū Dievui viskas praeity, turiu gražią mergytę ir nuostabią šeimą , esu pati laimingiausia mama ir žmona pasaulyje .......
