Vos tik gimusi Kamilė,tapo žvaigžde! - Gimdymo istorijos

Viskas prsidejo gan senokai, šaltą 2005ujų žiemą. Mudu su vyru jau apie tai ilgai svajojome ir žinoma tam jau ruošėmės. Tad ir nusprendėme šv.Kalėdų proga pasidovanoti sau džiugią naujieną, jog užsimezgė nauja givybė. Gaila bet mūsų norų ir svajonių tą kartą Kalėdų Senelis neišgirdo. Jokiu būdu mes "rankų" nenuleidome. Ir toliau mes vis labiau šitos, nuostbiausios, žinios laukėme, bet kuo tuoliau tuo labiau į galvą lindo visokios negeros mintys. Jau ir apie įsivaikinima puse lūpų buvom pradėję šnekėti, jei taip likimas lemtų. Atsimenu kaip šiandien, viena pavsario rytą, gyvenant Danijoje, buvo labai šilta ir tvanku kambaryje, pajutau lengva galvos svaigimą ir pykinimą, tada dar pyktelėjau ant vyro kad išeidamas į darbą vis nepraverdavo lango, maniau tai oras. Aš kažkodėl nenorėjau patikėti tuom, bet kai tai pasikartojo dar kartą, pasipasakojau vyrui. Mačiau didžilį džiugesį jo akyse. Jis tuom net neabejojo kad mums tai pavyko. Tą patį vakarą nusipirkome testą, o kitą rytą mes jau abudu buvome neapsakomai laimingi. Su ta diena jau mūsų gyvenimas labai pasikeitė, vyras atrodė dar daugiau dėmesingas, dar labiau mylintis mane, nors nei meilės nei dėmesio man niekada netrūko nuo pirmos mūsų pažinties dienos. Nėštumo mėnesiais buvau labai atsargi, bet tiesa pasakius niekada nejaučiau didelių nepatogumų ir susivaržymų dėl padidėjusio pilvuko. Bunant nėščiai ir pakeliaut teko. Grįžinėjom atostogų į Lietuvą iš Danijos automobiliu, net 25val. trukusioje kelionėje ir po jos jaučiausiai nuostabiai. Jau ruošiantis kelionei automobiloiu atgal į Daniją, sulaukėme neigiamų nuomonių ar verta sutaupyti keletą šimtų litų ir penktą mėnesį esant nėščiai, leistis vėl apie parą truksiančiai kelionei. Buvo vėlu užsisakinėti bilietus keltu, tad automobiliu vėl grįžome į Daniją. Net ir po tokių kelionių visada jaučiausi puikiai. Visą nėštumo laikotarpiu visi stebėjosi mano energingumu. Visi laukėme gimdymo. Buvo šiek tiek neramu, toks lengvas nėštumo laikotarpis, o ar nebus sunkus ir varginančiai alinantis gimdymas?? Visą tą laiką jaučiau vyrą šalia, tai mane ramino.
Artėjo gimdymo data, bet jokių požymių nejaučiau. Vaisius (mes taip visą laiką ir nežinojome dukrelės ar sūnaus sulauksime) maloniai judėjo pilvuke. Visi manė, jog pimas nėštumas ir pernešiojimas, tai normalu. Praėjus trims dienoms po termino, naktį nemaloniai pradėjo mausti nugarą ir labai norėjosi tuštintis. Tualete pastebėjau lyg rudas išskyras. Tik po to sužinosiu kad tai jau buvo prasidėjęs gimdymas. Pskambinau akušerėms, jos dar nuramino, pasiūlė pabūti namuose. Po pusvalandžio pastebėjau kraują ir vėl sunerimusi paskambinau akušerėms. Mačiau susirūpinusį, bet nesutrikusį savo vyrą. Šį kartą akušerės pasiūlė važiuoti į ligoninę. Nedelsdami išvažiavome. Kelionėje vis jaučiau sarėmius, bet jie nebuvo ypatingai skausmingi. Visą laiką jaučiausi jog norėjau tuštintis. Iki gimdymo namų buvo likę apie 15km, kai pajutau jog pradedu gimdyti. Vyras viena ranka laikė mano galvą, kita vairavo ir vis klausinėjo ar neprarandu samonės. Jis tik klausė ar stoti ir padėti man, priimti vaią. Buvo sunku ką ir pasakyti jam, tik mačiau kaip automobilis skriejo 120km/h greičiu per miestą. Aš pajutau kai mano kelnėse sujudėjo kūdikis. Pasimetusi buvau aš, mintyse saves klausiau kur skausmai, kur vaikučio pirmasis klyksmas. Vyras negalėjo patiketi ir vis klausinejo ko kūdikis tyli, ir vis didino greitį. Ir praėjus dviems valandoms po pirmų gimdymo pojūčių aš pagimdžiau automobilyje. Mano kūnu vilnijo šiltos bangos, jaučiau malonumą. Atvažiavus prie ligoninės, dar keletą minučių teko laukti akušerių. Tik ligoninėje budėjęs apsaugos darbuotojas prožektoriu švietė tai į mane tai į susinervavusį mano vyrą, ir klausinėjo ar viskas gerai mums. Pati net nepastebėjau kaip akušerės iš kelnių ištraukė ir prie krūtinės padėjo kūdikį. Po to vyras sakė kaip malonu buvo išgirsti vaikiuko klyksmą, gaila bet aš tada jo negirdėjau, gal buvau lengvame šoke.
Taip mus gimė sveika, graži mergytė. Ligoninėje pabuvau vos 13val., nes savijauta buvo neįtikėtinai puiki, gal truputi skaudėjo nugarą. Ir visą tą laiką kol buvau ligoninėje, girdėjome aplinkui šnekant apie neįprasta gimdymą, aš tai pavadinčiau stebuklingą gimdymą. Net ir praėjus trims dienoms po gimdymo dar visi draugai, giminaičiai nenustoja stebėjęsi mano gimdymu. Ir man taip gera, rodos ka tik buvome dviese, o jau dabar trise vienas kitą labai mylintys.
Manau vos gimusi Kamilė, tapo žvaigžde.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis