Gaila, kad negalėjau nukeliauti į šį miestą vasarą, dar nebuvo subrendus ta mintis, matyt. Na, o šios laukti jau nebegaliu
, nusprendžiau, kad arba dabar - arba minimum po kokių metų dviejų, o iškišt nosį tai norisi! 
Iš vyro ir kitų pasakojimų įsivaizdavau, kad labai gražus miestas ir labai romantiškas, kaip tik tiks mano siurpraizui Valentino dienos proga 
. Taigi, iki pat išvažiavimo dienos vyras nieko nežinojo, ir būtų nesužinojęs dar ilgiau, bet reikėjo pas notarus pasirašyt "įgaliojimą" vairuoti jo mašiną, kadangi jis dėl tam tikrų priežasčių vairuoti Rusijoje negalės (kaip vėliau išsiaiškinom - visgi galėjo..ir vairavo 
)Taigi, pasiruošimas: darausi pasą, vizas mums trims kelionių agentūroj Kelionių akademija, nesklandumų jokių nekyla, naršau nete, bandau susižinot kuo daugiau bet viešbučių nerezervuoju, per daug visko neplanuoju, po kelionės i Kretą žinau, kad reik truputi vietos palikt ekspromtui
taip fainiau. Labiausiai neramina orai, vaikui perku ir šiltą kombinezoną ir batukus, atrodo, kad važiuoju i Sibirą 
Sužinau, kad būtinai turiu turėt įgaliojimą jei noriu vairuot vyrui priklausančią mašiną tai dar maluosi po notarus.. bet visus dokus gaunu sėkmingai.Ekipažas: važiavom 4-iese: aš, vyras, dukrytė Augustė (jai 1 metai ir beveik 2 mėn.) ir dar nežinom kas, brolis ar sese, kuris pilvelyje gyvena jau 23 savaites
Maršrutas: Vilnius - Utena - Zarasai - Daugavpils - Ostrov - Pskov - Sankt Peterburg - ir atgal tuo pačiu maršrutu.
Keliai: tragiškas ruožas prasideda maždaug apie Pskovą ir tęsiasi iki Sankt Peterburgo likus kokiem 20km, duobės duobelės lopai įdubos ir pan. AAA. Šiaip, kaip žiemą važiuojantiems tai mums nuskilo visi keliai buvo sausi ir be jokio sniego, ledo
Suvažinėjom 1760 km, iš jų - apie 300km pačiame Sankt Peterburge ir dar velnias žino kiek tai ten, tai šen, kai važiuodami į priekį ieškojome kur pernakvot Daugpilyje ir Pskove (iki 100km).
Laikas: Išvažiavome antradienį 14val, grįžome sekmadieninį 4val ryto.
Transportas: VW Sharan, iš pradžių galvojau važiuosim su mažesne ir dujas ryjančia mašina, tačiau pagalvojus apie komfortą, pigesnį benzą Rusijoje ir didelę bagažinę apsisprendėm imti šaraną.
Bagažas: viena tašė man, kita vyrui, kita vaikui, 2 - maistui, vežimėlis, rogutės, automob. kėdutė, adijalų pora, pagalvė, maniežas dar šis bei tas.
Kas dėl maisto, tai vaikui ėmiau daug tyrelių košyčių visokių sulčių, kad nereiktų pačiai darytis, vieną sausą košę paėmiau, rytais viešbutyje padarydavau su pieno mišiniu. Labai pravertė mažas virduliukas, vienkartiniai indai, tik patariu pasiimti ne tas mažas vienkartines stiklines bet tipo alui skirtas po pusę litro - labai patogus daiktas - į tą stiklinę sukreti vaik. tyrelę, užverdi vandenį virduliuke, įkiši stiklinę su tyrele į jį ir viskas labai greit sušyla. Be to kelionėj buvo patiems patogu atsigert, ar arbatos ar kavos nusiperki Rusiškoj degalinėj - taigi neįmanoma važiuot kol neišgersi - labai maži "puodukai", ir be dangtelių, o persipili į bokalą tai nors per geležinkelio bėgius varyk. Labai gerai, kad pasiėmiau ir mums šiek tiek valgyt, tiesą sakant, kitą kartą imsiu dar daugiau, kadangi Piterio kainos, atleiskit, lengvai šokiravo
, vyras važinėjo po Rusiją prieš 3 metus, tai sakė, dabar Piterio neatpažino ir jo kainų taip pat. Valgėm aišku ne restoranuose, pora kart bistro, porą kart viešbuty, muziejuje, bet joks valgis neprilygo karštai sriubai (iš pakelio, tiesa), saviems sumuštiniams, užsikėlus kojas ant stalo, žiūrint pro langą į Piterio centrą. Taip valgydavom grįžę iš savo "ekskursijų" po miestą, nusikalus kaip šuo jausdavaus, bet taip atsipūtus, beveik nuogai išsirengus, išvertus savo pilvūzą pavalgydavau ir atsigaudavau beveik iš kart. Kad įsivaizduot kainas: viešbutyje už du nedidelius blynukus su obuoliais ir šlakeliu padažo - 10Lt; ermitaže už kavos puoduką, nestea buteliuką - apie 10Lt; bistro už kiaulienos troškinį, vištienos troškinį su keptom bulvėm, salotom, mineraliniu - 30Lt (porcijos didesnės nei viešbuty bet mažesnės nei pvz mūsų Čili kaime; na o pvz kiniečių tipo restorane, Petergofe, apsirijom už 30Lt, visko net nesuvalgiau, nors mūsų kiniečiuose daug daug skaniau, o aptarnavo tai labai gražiai. Gal bėda, kad jokių pažįstamų neturim Piteryje, nežinojom kur ieškot, bet kainos tai labai nemažos. Tiesa, gerai, kad paskaičiau SM forume, kad geriau važiuoti apsipirkti į miesto pakrašty esančias parduotuves, tai taip ir padarėm, panašiai kaip maximos ten, už 100 Lt apsipirkom kaip ir pas mus - ne per daugiausiai, bet ir ne min. Labai skanus pienas, ledai - nerealūs! Vyras žinojo apie juos, aš net nebūčiau supratus, tokie supakuoti kaip sviestas, apie 2 Lt kainuoja, bet jau skonis! 
dar ikrų raudonu pirkom, 24lt už 200g.(pas mus atrodo tas pats.. 
) Batonai atrodė tokie skanūs, jau kad kvepia, o skonis - so so 
pasiėmėm keptos vištos, bulvių apskrudusių, salotų ir išsikėlėm nerealią vakarienę namie (viešbutyje), mažoji su mielu noru tas bulves kapojo 
Gyvenome 3zv viešbuty Azimut, pirmą parą mokėjom 210Lt, vėliau galvojom rasim kur pigiau, bet paskaičiavę, kad čia yra pusryčiai, dar pora nedidelių privalumų, pasilikome dar 3 parom, kurioms gavom 5proc nuolaidą (vyras sugebėjo išprašyt). Kambarys? Nu ką aš žinau, kaip už tokią kainą - tai tragiškas smirdėjo biškį, nes tipo rūkomas buvo (vėdinom kai tik išeidavom), mažiukas labai, tulikas su vonia senų tokių laikų, paremontuoti, bet vis tiek savo "grožį" išsaugoję, tv, stalas, šiek tiek vietos maniežui vaiko, už vaiką, tiesa, nemokėjom nieko
Labai liuks buvo ilgi koridoriai mūsų mažajai lakstytojai, o lakstom mes nuo 9 mėnesių tikras rojus. Aukštas - 11. Vaizdas labai fainas, tik be proto karšta, jau aš karščio mėgėja, bet taip karšta man seniai buvo ir ne tik viešbuty, bet visur - ermitaže, kavinėse, net bažnyčiose (jų tuose soboruose) matosi, kad už šilumą moka tikrai ne tiek kiek už maistą 
šiaip mes neįnoringi keliautojai, visokių minusiukų nesureikšminom ir dėl jų nesiparinom.Čia vaizdas pro mūsų viešbučio langą
Pusryčiai viešbutyje: tik paskutinę dieną sumąstėm, kad reikia eit pusryčiaut po vieną, o vaiką laikyt kambary, nes taip tai privargdavau kartu su ja, skubi, gaudai viską nuo stalo, valai beviltiškai baltas staltieses, visaip kaip bandai užimt, žmonių daug, viskas įdomu reikia jai eit žemėn, nu vienas nervas..
Papildyta:
Kad būtų aiškiau, kokia gi kelionės programa, aprašysiu viską iš eilės.
Vasario 13 d.
14.00 išvažiuojame iš Vilniaus
apie 17val kertam Latvijos sieną, davažiuojam Daugpilį ir tempiame laiką, kadangi mūsų vizos prasideda vasario 14d, galvojame ir pernakvoti čia, tačiau apsisprendžiam varyti toliau. Apie 22 val būnam Rusijos pasieny. Pusę valandos pildau lapukus ir kt. Rusijos laiku jau 23,30. Rusai pastebi, kad mes per anksti atvažiavom ir liepia grįžti už jų sienos. Taip ir padarom, laukiam pusę val ir vėl varom pro šlakbaumą, dar valandą pildau popierius, deklaraciją, lakstau tai prie vieno langelio tai prie kito, jie tikrina tai ta tai aną, pasus skanuoja, kažką suvedinėja į kompą, sumoku už laikiną transporto priemonės įvežimą 30Lt (nu ir absurdiškas mokestis) už kelius 30 Lt, jau kai pamatau ta kelią už kurį sumokėjau, tai žiauriai pykstu ant visos rusų tautos
Augustė laikosi didvyriškai ir stebėtinai ramiai, užsiėmusi su gėrimo puodeliu, knygute, kepure ir pan., skandalų jokių nebuvoVasario 14 d.
01.00 kertam Rusijos sieną ir maunam toliau, mūsų zuikis pagaliau užmiega. Pskove bandom ieškotis numigt bet pagailim 100Lt už kelias valandas, tai važiuojam toliau, aš jau imu gailėtis savęs, dantys nuo kelio ima barškėti, gailiu savo pilvuko, neįsivaizduoju kaip mažius ten turėjo jaustis. Vyras mina ant 110-130. Bandau užmigt, deja nesėkmingai, atrodo, kad mašinoj amortikų nėra. Vyrui ima merktis akys ir valandai užmiegam pakelės degalinėj ar panašiai su užvestu varikliu
dabar skamba labai baisiai, bet tuo metu buvo kaip išgelbėjimas. Pamiegam valandą ir toliau.8.00 įvažiuojam į Piterį. Pabunda Augustė. Po visų gūdžių miškų, tamsos, kelio be linijų ir sveikos vietos, Piteris atrodo kaip Vilnius dešimtam laipsny. Kai važiuojam gilyn imu galvot, kad išprotėsiu nuo eismo, nes kelias kokiu 3 juostų, kurių nėra nubrėžtų, o iš tikrųjų mašinos varo penkiom eiliom ir ne ant 20km/val
Bet turiu pastebėti, kad mums gal kaip užsieniečiams, o gal jie taip su visais, niekas taip ir nepypsino, nesiunte, visada užleisdavo, žodžiu, gan pagarbiai visi elgėsi. Naktį eismas ne ką mažesnis. Toliau klaidžiojam beieškodami kokio viešbučio, bet pasirodo, jį ne taip lengva rast pro mašinos langą, galvojau, kad rasim ką pigiau nei internete buvau radus.10.00 visgi susirandam patį pigiausia viešbutį, kurį skelbė internetas-Azimut (dar namie buvau susižinojusi). Ilsimės iki vakaro ir lendam į miestą be tikslo, apsižvalgyt. Važinėjam palei Nevą, kanalus ir kt. Galiu pasakyt, kad be žemėlapio Pitery - visiškas pravalas!!! Per visą laiką nebuvo dienos, kad nepasiklystume, nors žemėlapis visad buvo prieš akis. Patarimas - pirkit žemėlapį, kuriame būtų aiškiai matyti gatvių kryptys, nes vienpusių gatvių daug ir jos nepažymėtos buvo, tai apsunkino mūsų klajones dar labiau. Gerai, kad mūsų mažoji "suprato" kad mieste važinėjant geriau man netrukdyti zyzimu ir pan, nes važinėtumėmės dar ilgiau, ir kažkaip užsiimdavo pati tai knygute tai dar kuom nors. Aišku, geriausia, jei laikas miegot vaikui. Tiesą sakant, galvojau, kad kelionė bus sunkiausia dalis su ja, bet pasirodė visai ne.
Už mūsų matosi Petropavlosko katedra (pirmas pasilakstymas po miestą)
Vasario 15d.
keliaujam visur mašina, šį kart - į Ermitažą. Nuo 12val iki 18 nespėjam aplankyti trečio aukšto
šiaip būtume spėję, tačiau reikėjo ir pačiai pasėdėt, pailsėt, pampersą pakeist, pavalgydint mažąją. Visą laiką iki 17 ji neužmigo, vežiojom vežime, labai patogu buvo, dideles salės matyt jai labai patiko, daug kalbėjo, rėkavo, matyt aidas patiko į galą ėmė zyst, pavargo, užmigo tėčiui ant rankų, o mes dar val tūsėmės ten, nerealiai abiem patiko, tiek visko daug, taip gražų, salės nerealios, tiek radinių kūrinių ir t.t. šita diena įstrigo labiausiai ir visi kiti muziejai jau nebe taip rūpėjo Labai gerai, kad ermitaže yra liftai, mums su vežimu pats reikalingiausias dalykas. Galiuosi, kad nepaėmiau sportinio vežimėlio, kita vertus lauke su sportiniu per purvus nepavažiavus būčiau, bet užtat kituose muziejuose gal būtų buvę lengviau.Ermitažo aikštėje
Ermitažo viduj
Dūksmai viešbučio kambary, po išvykų į miestą
Papildyta:
Vasario 16d.
Aplankom Petropavlosko tvirtovę, katedrą, vieną muziejų iš 6, atrodo, kitų neaplankėm, nes su mūsų vežimu netilpom pro jokias duris, o ant rankų vaiką nešiotis gan sunku, kai ji raitosi ir nori žemėn, na, o ant žemės vaikas, ir dar muziejui, turbūt suprantat - vaikščiojanti tragedija, visaip bandžiau ir pririšt kaip už pavadžio ir tečiui ant sprando, nu ir pavargom ten tam muziejui per pusvalandį gerą, daugiau nebėjom pamatę kad jie (muziejai) visi ten panašūs, su daug laiptų ir siaurom durim. O Petro ir Povilo katedra tai labai graži
tik iš vidaus neryškios nuotraukos gavosi 
Dar šią dieną daug vaikštom po centrą
Nerealiai atrodanti mečetė, į kurios vidų neišdrįsau užeiti...
Eilinė darbo diena
"Chram'as"
Laivas - restoranas
Krantinę "saugantys" liūtai
Vakare važiuojam pasivažinėti, tiltų pažiūrėt, šiaip sau, kaip atrodo vakare, nes pasikelt tai nesikelia kai užšąla Neva, gaila. Dieną Pitery tai žinot, kaip ir pas mus, purvas, sniegas, mašinos, na o vakare visas grožis atsiveria - apšviesti pastatai, tiltai, naktinis šurmulys...
gražu... Taikėm išvažiuoti tada kai Augustei laikas miegot, tada ji miega kėdutėj, o mes sau lakstom ir grožimės vaizdais. Kai grižtam perkeliam į maniežą ir ji toliau miega. Labai patogu 
Papildyta:
Vasario 17d.
Aplankom legendinį laivą "Aurora" nuo kurio prasidėjo revoliucija
Kitus žymius soborus
Dar pasibastom po miestą..
Važiuojam į Petrodvoretsą (Petergofą), štai kaip atrodo "fontanų miestas" žiemą
Apie 18.00 išvažiuojam iš Petergofo ir maunam link Gačinos. Pakeliui nusprendžiam nebenakvot, o varyt namo. Taip ir padarom.
22.00 kertam Rusijos siena, prie rusu sugaištam 10 min!
prie latvių 15min. Nuo sienos išprašau vyro vairuot, sakau, dabar tu bovykis su vaiku Daugpily 01.00 mane pagauna mentai ir jau būnu pasiruošus sumokėt bauda už greitį (10 latų, sako, kad reiks sumokėt ant sienos), nuleidžiu akis, bet vyras gailiu balsu sako, kad labai gailimės ir taip daugiau nedarysim ir latviai mus paleidžia su įspėjimu Vasario 18 d.
02.00 kertam LT sieną
04.00 būnam prie namų. Valio!!! Sava lova, savi namai!
Per šią kelionę atgal pirmą kart pajuntu kaip pasiilgus esu namų, prie kurių dar nebuvau pripratus
(gyvenam juose kelis menesius). Kitą dieną vaiko kaip ir nebuvo namie, nes matyt gerą pamoką gavo, kaip mažam plote rast užsiėmimą . Kai tik mažasis ūgtels lėksim ir vėl, tik šį kart būtinai vasarą, mažiau vargo su drabužiais, mažiau baimės dėl ligų ir pan., o kas žino gal vėl šaus kokia spontaniška mintis... Kas dar dėl vaikų Augustės galėjom ir neimt (močiutė buvo laisva) ir žinau, galėjom daugiau pamatyt, daugiau laiko skirt sau, bet ėmiau specialiai, juk taip ramu kai ji šalia ir taip gera, kai žinai, kad užaugusiai pasakosi, kad ji visur dalyvavo su mumis, o ne sėdėjo su močiute, kai jos tėvai lakstė kažkur...
O kas dėl pilvuko mano manymu, buvo pati ta riba, kai dar galiu kažkur važiuoti be baimės. Kai laukiausi pirmosios tai laksčiau be perstojo su mašina, todėl turbūt ir šį kart nebijojau. Ar sunku? Sunkiausia išsėdėt mašinoj, ima tempt pilvą, spardytis gyventojas, bet buvau patogiai įtaisius saloną, ant žemės kilimą pasiklojau, ant sėdynių adijalą, pagalvę, tai jaučiaus gan neblogai didesnę laiko dalį. Per muitines važiavau aš, o ne vyras, savanoriškai, ir laksčiau ten, kad tik pasimiklint truputi. Piteryje daug vaikščiojom, net padus abiem skaudėdavo vakare, į Įsakijaus kolonadą užlipom visi, po truputį po truputį. Žodžiu, pasimankštinau kaip reikiant
bet nepersistengiau. Gal jei būtume kažkur kitur tai būčiau spjovus ir tupėjus viešbuty, bet pati norėjau, pati vargau kol suorganizavau šitą kelionę, tai jau būtų buvę didelė abyda, jei nieko būčiau nepamačius ir po to kaltinus pilvą.Gaila, žinoma, kad nematėm kylančių tiltų, fontanų, Puškino buto, kunstkameros, zoologijos muziejaus (šitų jau nespėjom tiesiog) ir kt., tačiau manau kaip pirmam kartui, su mažu vaiku ir besilaukiančiai + žiemą tai tikrai nemažai ir pamatėm
Šiek tiek vėliau parašysiu kelionės biudžeta, dar iki galo pati nesusiskaičiavau
