Pirmasis nėštumas baigėsi nesėkmingai, likome su tuščiomis rankomis, o mano motinystės instinktas niekur nedingo, taip norėjosi kuo greičiau paimti ant rankų SAVO kūdikėlį. Pagaliau po ilgų laukimo savaičių testas parodė dvi juosteles, buvome labai laimingi kad pagaliau išsipildys mūsų svajonė
Nėštumas buvo su komplikacijomis, man suaktyvėjo inkstų akmenligė, teko net ERCP daryti kurio metu buvo naudojami stiprūs nuskausminamieji ir rentgenas, bet ačių Dievui viskas gerai. Su šiuo nėštumu gimdykloje teko pagulėti du kartus, taigi paklausykite kaip viskas klostėsi toliau... 38 nėštumo savaitę važiavau į kauną, nes turėjo daryti ultragarsinį tyrimą, važiuojant prasidėjo sąrėmiai, vis stipresni ir dažnesni, liepiau vyrui vežt iš karto į gimdyklą, nes mažius nekantrauja susiitikt su savo tėvais
pragulėjau gimdykloje visą dieną, į vakarą skausmai liovėsi, o gimdos kaklelis vos 2 cm prasivėręs, taigi mažylisd apsigalvojo, ir gerokai pagazdinęs tėtį nusprendė dar pagyventi savo ankštame namelyje. Antrą kartą važiavau į ligononę kai suėjo 40 savaičių, bet mažylis neskubėjo teko dar 4 dienas pagulėti skyriuj, kol vieną naktį sugalvojo prasikrapštyt skylutę. Taigi buvo gegužės 29 naktis, palatoje vienai nėštukei buvo preeklampsija, taigi ji vargšė kamavosi prijungta prie lašinės, o mes negalėjome užmigti nes šviesa degė. Begulint gerokai praalkau, ir šiaip per nėštumą dažnai naktį valgyt užsinorėdavo, taigi sakau įlysiu į šaldytuvą, jogurtą išsitrauksiu, bet tik atsistojau jaučiu per kojas nubėgo šilta srovelė, net pasimečiau, pamaniau kad šlapimo jau nenulaikau, dėkui palatos kaimynei kuri iškvietė akušerę, toji liepė krautis daiktus, ir išėjome į gimdyklą. Po apžiūros dar paskambinau tėveliui ir pasakiau kad gimdysiu šiandien bet tegul nesiskubina važiuot dar pamiega nes dar ne taip greit. Taigi akušerė išėjo ir liepė pabandyt nusnūsti, tik kad miegas visai neėmė, vis stipresni sąrėmiai, be to į tualetą nespėjau lakstyt... Apie 6 ryto atvyko tėvelis, taigi jau abu laukėme kada gi pasirodys mūsų sūnelis, gimdymo veikla lėtai vystėsi tai gydytoja nusprendė palašinti skatinamųjų, sąrėmiai stiprėjo, bet nuskausminamųjų atsisakiau nes maniau kad geriau vėliau kai dar labiau skaudės. Apžiūrėjo gydytoja kaklelį, tada gal 10 ryto buvo, sako 7 cm jau atsidarę, kai norėsi kakot pasakyk, ji jau per duris eina, o aš rėkiu kad vaikas jau lenda... Prisimenu kaip akušerė skubėdama net žiursto užsirišt nebespėjo, vaikas išlėkė taip greitai kad man net stangintis nereikėjo
akušerė pasakė kad IŠLĖKĖ SU VĖJELIU. Tik gimęs jau bandė praplėšt akis pažvelgt į dienos šviesą, į beprotiškai laimingus tėvus... Toks mažytis, susirietęs į kamuoliuką, nuspausta nosyte, virš kurios buvo gili raukšlytė. Žiūrėjome į savo stebuklą ir savo akimis negalėjome patikėti, pagaliau mūsų svajonė išsipildė, turime stiprų sveiką ir be galo gražų SŪNŲ
Ačiū Dievui.
