Mano mazyles atejimas prasIdejo nakti... tualete aisku negalejau sokineti is laimes, kaip buvo suzinojus apie nestuma, bet vistiek labai dziaugiausi. Kol i ,,kelionini'' krepsi isimeciau dantu sepeteli ir apsirengiau, kojos pradejo virpeti, bet greit save nuraminau, ir jaudulio nebebuvo iki pat paskutiniuju saremiu.
Su vyru per penkias minutes nuvaziavom i ligonine. Uzsimiegojusi priemimo skyriaus darbuotoja atidare duris. Greit atsiduriau gimdykloje. Buvau nustebusi - taip jauku!
Akusere prisistume lova prie gimdyklos duru ir greit uzsiparpe, pries tai prigrasinusi, kad visi nakti miega (cia atseit, kad nesukauciau). Taip ir neteko surikti...
Didieji saremiai prasidejo jau devinta ryto, vis klausiau kada? Akusere ramino pakenteti dar kelias valandas... kentejau. Gimdos kaklelis jau buvo atviras 6 cm, o jos stebejosi, kaip as cia tokia kantri, nes kitoje gimdykloje moterele kniauke su dviejais.
Na ir pagaliau atejo stumimo metas. Jautesi tempimas tarpvieteje, bet tai buvo nesvarbu. Vis norejosi greiciau isstumti savo kudikeli. Siaip netaip is kokio ketvirto karto isstumiau, dar kartelis jau ir placenta. Tada pirmasis dziaugsmelis su kudikeliu, kirptos tarpvietes ,,sudakstymas'' ir mazyles pamaitinimas.
Negalejau atsiziureti i savo dukryte. Ji nors ir nieko nesuprasdama, taip pat i mane ziurejo... labai buvo miela.
Zinoma sveikata, kaip ir kiekvienai, nekokia po gimdymo. Buvo silpna, o kai pamaciau savo veida plemem isversta - baisu. Ziuredama i veidrodi savyje maciau motina. Dziaugiuosi ja jau keturi menesiai!
Aukit didutes ir sveikutes:)
QUOTE(darbsti @ 2007 04 07, 14:55)
Aciu. Jums taip pat. Man kazkodel visos gimimo istorijos graudzios.
augit sveikuciai ir sekmes jums



paprasta ir nuosirdu

Nuoširdžiausiai sveikinu
Aukit didučiai ir sveikučiai.


Aukit grazios ir laimingos

sekmes Jums dideles ir sveikatytes


