O viskas prasidėjo taip..... Naivi mergaičiukė pamilo naivų vaikinuką
, padraugavo padraugavo ir užsimezgė meilės vaisiu, kuris pradžioj net nenorėjo pasirodyti, kad jis toks yra, kad gyvena mamytės pilvelyje. Jau gerokai vėliau kai mamytė pradėjo įtarinėti, buvau pasidarius ir testą kuris rodė vieną juostelę, vėl susirgau , bet tada tik aš taip galvojau, ir vėl niekam nieko nesakiau.... Pilvelis augo augo, o aš kadangi visad nebuvau iš kudųjų, vis galvojau storėju tada sportavau, dietų laikiausi...1997 05 01 kaip šiandien prisimenu.... pasisodino mama mane ir klausia ar tu ne
? O aš jau nujausdama kažką truputį seniau, bet bijodama kad nereiktų valymo daryt, nes jau pamilau tą slapuką, sakau nežinau... Tą pačią dieną mama nuskrido nupirkti testo, kitą rytą jis parodė dvi riebias II, tada jau visas mano supokavimas vyko žaibišku greičiu surado mama gyd per pažįstamus, jau sekančią dieną važiavom į AK patikrinimui....Atvažiavus gyd nusivedė mane, pažiūrėjo pilvūzą, daugiau nieko, ir nuėjo mamai pasakyt... Mama stovi, gyd sako prisėskit
, Laikas gimdyti , o mama dar tuo metu galvojo, kad dar laiko ne tiek ir daug... o vat tada ir prasidėjo visas linksmumėlis : kasdieniniai važinėjimai į apžiūras, tikriausiai per tas 1,5 sav privažinėjau apžiūras, tiek kiek kitos per visą neštumą. Tik koks skausmelis man, ir mane veža apžiūrėti...05 11 paguldo mane į patologinį, kad daktarai galėtų mane stebėti, padaro visus tyrimus...
05 13 7h suleidžia man gelį ten, tuo laiku leisdavo kažkokius skatinamuosius, tipo sakė jei laikas gimti tai prasidės gimdymas, jei ne tai ne....
9h nebeduoda man pusryčių, o jei prasidės gimdymas...
12h man bloga, stato lašelinę su fiziologiniu....14h turi ateit tėvai pas mane aplankyt, o lašelinė tai lėtai laša....dar net pusė nesulašėjo.... Sesutei sakau ranką skauda...ji nuima lašelinę...
14h atvažiuoja tėvai, vaikštom AK kiemelyje, karts nuo karto skausmelis susuka...bet niekam nieko nesakau, gal čia vėl ložnaja trivoga
...15h išvažiuoja tėvai... skausmas nesiliauja, vėl apžiūra...sako gimdysiu.... kartu širdelėj baimė, džiaugsmas.....ašaros....
Skambinu mamai , sakau gimdysiu, parvežk mano naktinius (tada pasiėmė viską išplaut, o man paliko tik treningus), atneša man močiutė (Antakalnį gyveno) rūbus... laukiu mamos...
17h Atvažiuoja mama, tada einam gimdyklon...
Gimdykla : skirta dviem gimdyvėm, kai mes ateinam jau gimdo viena moteriškė, šalia jos vyras, mus skiria tik pastatoma širma...
Prijungalioja mane laideliais širdelės tonams leliuko, sąrėmiams skačiuoti... nuleidžia vandenis tik pajuntu kad pasidaro gera gera ir bėga kažkas šilto...toliau prisimenu kaip man skauda, aš tyliu, o moteriškė šalia rėkia tada ir man dar skaudžiau...vyras jos jau nežino ko griebtis, tai mano mama ramina jį ir dar mane.... nepaleidžiu mamos nei truputį... lūpos labai džiūna, mama vilgo jas....gyd liepia gulėt ant kairiojo šono kodėl juk taip labiau skauda, bet klausau... ir kartoju aš stipri...
Pagaliau prasideda gimdymas, gyd nėra, mama išlekia kviesti, sako gimdo, gyd sako iš kur žinai? Negali būt... Kai ateina pats nustėra...sūnelis iššovė kaip kulka.1997 05 14 01:03...gyd sako pavargai? sakau ne, dabar mane į diskoteką
, bet mane reikėjo gerokai užlopyti...Kai susiuvinėjo sako 10 dienų negalima sėdėt, o aš jam juokauji? Pagaliau atnešė mano stebuklėlį slapūnėlį - 53cm ir 3975g
P.s. tiesa mane nuo pat pradžių vis norėjo papjauti, vaisius kaip ir didelis, vaikas pirmas, dar toloki jauna, bijojo, kad neišgimdysiu...
P.s.s. Ačiū didelis didelis mamai, nežinau kas būt buvę be jos
P.s.s.s tą naktį kai Lukas gimė, senelis mano atsikėlė vidury nakties ir močiutei sako: "mūsų anūkei gimė labai gražus didelis sūnelis", močiutė galvojo, kad sublūdo diedukas..kol ryte nesužinojo, kad ištikrųjų naktį gimė proanūkis
čia mano gražuolėlis
Dabar, artėjant 10- čiai metų
Ir jau spėjo patapti vyresniuoju broliuku
