Tą vakarą dar nuvažiavau apžiūrėjau savo butą , jaučiaus gerai, tik po manim gyvenanti tokia bobutė akušerė liepė niekur nevažinėt, nes tipo jau aš tuoj gimdysiu
-ragana, pasirodo pribūrė. Vakare grįžus ištino kojos, jaučiuos kažkaip keistai... 11 val pradedu skaičiuot sarėmius 4- 6 min , bet kadangi taip jau buvo 4 tadienį naktį, ir sukėlėm netikrą pavojų šį kartą panikos nekeliam. Nueinu į tuliką ir ant grindų lieka nedidelė balutė... Vandenys? - o gal ne?
vis dar spazmuoja kas 5-6 minutes, apie 12 val nakties skambinu gydytojau, sakau man LYGTAI nubėgo vandenys, sako važiuok į Trakus, tave apžiūrės tada skambink man...Nuvažiuoju į Trakus ir pataikau pas kažkokį dieduką (kaip vėlaiu paaiškėjo tai buvo paskutinis jo budėjimas)- tą naktį "antšlagas", gimdo dar kelios, vietų nėra ... Diedukas ryškiai kosmose, nelabai gaudosi, įbėga, įkišą pirštą ir sako -TOLI
, - Kas TOLI ? -Negimdai ir greičiausiai apsimyžai... Galim paguldyt į ginekologinį arba važiuok namo... Sakau ir dažnai taip būna? seselė sako -jo ir po 5 kartus atvažiuoja, išeinam į kiema -verkiu - Bliamba aš TIKRAI GIMDAU!!!! Bet... važiuojam namo... Bandau užmigti, ir tada..... jau TIKRAI nubėga vandenys, blaškaus po kambarį kaip kino filme, o iš manęs teka... Sarėmiai padažnėja...3 val. vėl skambinu gydytojui, sakau -TIKRAI i nubėgo vandenys, o jis sako- tu labai nekantri, gal gali palaukt iki aštuonių ryto ir atvažiuot pas mane į kabinetą... Nu ką -bandysim
Tai ka įsitaisom su vyru virtuvėj, ir sarėmiaujam 4 val... 5 val... 6 val. sarėmiai kas 2-3 minutės- velniop, važiuoju gimdyt... Mašinoj paskambinu gydytojui, sakau viskas - iki aštuonių nedatrauksiu, sarėmiai vienas po kito važiuoju į ligoninę, susitiksim...
Ligoninėj pasitinka ta pati sesutė -OOOO kaip mes gimdom
Atsidarymas jau 6,5 cm. Manęs net neklizmuoja, einu į gimdyklą... SKAUDA, diedukas duoda nurodymą suleisti nošpos, išmuša karštis, ne ką lengviau - Rėkauju. 8 val keičiasi pamaina, nieko nėra. Prašau, kad pakviestų vyrą, nes jis neturėdamas aprangos trinasi koridoriuj, nusiperka tik celofanines tapkes įsidrasiną ir užeina,. Niekas - neišvaro ir be aprangos 
SKAUDA... Akušerė sako lialiukas eina, jau netoli... Sakau- kur nebetoli? Maišiogaloj?
.Pusę devynių pasirodo gydytojas - atsidarymas jau 8 cm.... Skauda... kvėpuoju ir nekvėpuoju, rėkauju...nors žinau kad nereikėtų...
Matai - sakau gydytojui - aš vis dėlto gimdau. Ir nuo kada? Sakau - nuo ketvirtadienio. Sako rašysim tave į rekordų knygą -ilgiausias gimdymas
Vyras ant galvos krauną ledą, muša karštis, per sarėmius vaistai bėga ne į mane o į viršų. Vyras reguliuoja lašelinę.. Pasiūlo atsistot, sako pagreitinsim atėjima.... Skaudaaaa!!!!!PO velnių leiskit man stumti, kakoti, gimdyti!!!!!!!! Kažkuriuo mometu gydytojas lyg tarp kitko pasakė, kad aš jau kuris laikas atsidarius ir leidžiasi galva , jau leidžia kažkiek stumtelėti.
.. Apie 10 val -gydytojas praneša kad gimdom
. Įgimdyklą pribėga žmonių, uždega visokias lempas, aparatus, kaip prieš koncertą- visi laukia žvaigždės pasirodymo. O man - PAGALIAU leidžia stumti Tai ir stumiu, stumiu kaip už tėvynę....
Keletas stumtelėjimų - sako turim galvutę. Nori paliesti? Sakau ne, -sako plaukai tamsūs kaip tėčio, o kokia jūsų plaukų spalva?" - NEŽINAU!!!!!!
Kažkuriuo momentu mane kirpo, nepamenu.... Stumiu... stumiu...
Ir Viskas...
Staiga palengvėja - gydytojas laiko ant rankų - AMELIJĄ. ... atsiurbia nosytę, mergytė knerkteli ir pasisveikina... Akyse ašaros... Padeda ant pilvo, šilta, šlapia, neapsakomai graži.... jausmas - nenusakomas... verkiu ....
Kol gimdau placentą ir siuvinėja mano "sažinę", smagiai pablevyzgojam, pakalbam lenkiškai, gydytojas pasiūlo apsilankyt pas jį po 6 savaičių, pakalbėsim apie "priekaištavimo reikalus" ..., juk pametinukų neplanuojam?
Vat taip va. Po dviejų dienų išrašė namo...
