Rašau ją beveik sunaus 20-mečio išvakarėse.
Buvome jauni studentai,neplanuotai pastojau.Kadangi ciklas buvo labai nereguliarus,tai apie nėštuma sužinojau,kai buvo jau beveik 3 mėnesiai
Dziaugėmės abudu.Lankėm paskaitas,laikem egzaminus.Nėštumas buvo gana lengvas,dideliu problemų nebuvo.Gimdymo data buvo numatyta liepos 5 dieną.Ryte apsilankiau pas gydytoja,pasake,kad dar neprasidėjo gimdymo procesas,bet kadangi pradėjo kilti spaudimas davė siuntima i neštumo patologijos skyriu.Bet man dar reikejo išlaikyti paskutini egzaminą (beje,tai buvo filosofija),tai i ligoninę ta diena nenuvažiavau.Ėjom egzamino laikyt kartu su vyru,nes kažkaip nelabai tvirtai jaučiausi.Visgi egzaminą išlaikiau!!!Kita diena išsiruošėm i ligoninę.Pasiėmiau visus butinus daiktus ir išvažiavom.Priėmime gavau bart,kad atvažiavau "barzdota",bandžiau aiškinti,kad dar ne gimdyt atvažiavau o į patologija,niekas nepadėjo.Pitka sanitarė atšipusiu peiliuku nuskuto,paskui ištepliojo zelionka,nes supjaustė.Štai tokia pasipuošus nuėjau i palatą.Beje vyrų niekur kartu neleisdavo,tik iki priėmimo kambario.Jokių daiktu negalima buvo neštis kartu,tik savo higienos priemones.Bet aš dar sugebėjau pasiimti kartu ir ilga virvę.Nesijuokit tiktai:) Virvė buvo reikalinga tam,kad atėjus lankytojams galėtum pasiimti siuntinuką.Nes jei siuntinuką paliks priėmime,tai ji gausi tik po 17 valandos.O jei ten idėtas koks šiltas maistas ar šiaip skanėstas,tai jo norisi iš kart.Va tam ir buvo naudojama virvė.Išmeti jos gala pro langą,lankytojai pririša siuntinuka ir oplia,tu ji jau turi:)Bet viena pikta seselė pamatė ir atėmė iš manęs ta išganingą virvagalį
Taip patologijoje pragulejau 4 dienas,nieko man nedarė tik tonus paklausydavo,aptikrindavo kaip atsidarymas kaklelio ir vel gulėt.Spaudimas kilo ir kilo pamažele.
Liepos 10-osios ankstyva ryta išėjo gleivių kamštis.Tada jau mane perkėlė i priešgimdyvine palatą.Liepė nusiprausti po dušu,o as sakau,kad man galva svaigsta,pamatavo spaudimą,o jis 200x100...Va čia ir prasidėjo pats įdomumas.Mane NET nuvežė i gimdyklą,neleido pačiai vaikščioti.O spaudimas vis kilo...Gimdymas kaip ir prasidėjo,sarėmiai,skausmas,stumimas,skausmas.Kiek pamenu paskutinius spaudimo rodmenis tai buvo 220x120.Gulėjau su deguonies kauke.Jokių nuskausminamūjų tada niekas neduodavo,nebent buvai iš anksto susitarus ar turėjai pažystamų.Šalia gimdė dar dvi moterys.Viena gimde ketvirtą vaika,tai tik suklykė ir vaikelis užgimė,kita rusiškai rėkė,kad nori kakoti,o as buvau beveik be samonės.Tik ižgirdau akušerės žodžius,jei per tris sąrėmius nepagimdo darysim cezarį.Nežinau iš radau jegų,bet pagimdžiau pati.Ir taip 1987 liepos 10 dieną 14val 30 min pasaulį išvydo mūsų sunus. 3,900gr ir 55cm ūgio.Akušerė dar paklausė ar noriu paskambinti namo,pralemenau,kad noriu.Išvežė mane su ta lovele i koridorių uždėjo telefono aparatą (tada mobiliakų dar nebuvo) ant pilvo -skambink.O aš jėgu neturiu.Šiaip taip surenku numerį,o namie kaip tyčia nieko...
Kai pagimdžiau pasidarė taip lengva,staiga visi skausmai dingo,pilvo nebeliko.Akušerė parodė sunų,man jis pasirodė toks raudonas,o akušerė juokiasi,sako čia ružavas:)
Po to gavau doze novakaino ir valanda laiko buvau siuvama,nes buvo atsisluoksniavus makštis.Per gimdyma nerėkiau,o va čia patikekit kaukiau...nes vaisto poveikis praėjo beveik po pusvalandžio,o likusi laiką mane lope be jų.
Tėvelis savo sunaitėlį pamatė tik paiimdamas iš ligoninės:)
Dabar mano sūnui jau beveik 20 metų.Išaugo sveikas,stiprus vaikinas,188cm ugio:)
