Rašiau juos visus devynis mėnesius apie tai, kaip jaučiuosi, svajoju, gyvenu...Tik šis laiškas ypatingas tuo, kad jį rašau jau žiūrėdama į tave 
Apie tave svajojau nuo pat pirmos vestuvių dienos, o gal ir dar ankščiau...Labai norėjau turėti vaikų ir man buvo nesvarbu, kad kątik baigti mokslai, kad reikia susirasti darbą. Tavęs laukiau visus metus, kiekvieną mėnesį tikėdama, kad gal jau dabar?...Net pradėjau bijoti, kad kažkas yra negerai...
Su vyru nusprendėme išvykti į užsienį užsidirbti. Ten gyveno mano brolis, tad su dideliu entuziazmu ruošiausi kelionei, kūriau planus, svajojau. Labai norėjau pamatyti brolį, kurio nebuvau mačiusi visus metus
Tad su vyru išėjome iš darbų, susiruošėm ir...likus iki skrydžio savaitei aš išvydau antrą neryškią rausvą juostelę....manyje viskas virė: džiaugsmas, nerimas, baimė. Ne taip svajojau apie tokią naujieną pranešti tavo tėčiui. Bet viskas vyksta taip, kaip turi įvykti. Ir tu pasirinkai laiką nusileisti į žemę ir užsimegsti mano įsčiose ne tada, kuomet aš norėjau, bet kada tu nusprendei 
ir kada atėjo laikas. Vyras apie tai sužinojęs nebenori niekur važiuoti, bet aš nenusileidžiu. Aš taip noriu pamatyti kitą kraštą, brolį, pranešti jam tokią džiugią naujieną ir tai, kad jis taps krikštatėviu
. Uždraudžiu vyrui apie tai kam nors pranešti, nes žinau, kad artimieji bandytų mane perkalbėti, lieptų atsisakyti kelionės. Jaučiuos gerai, esu pilna entuziazmo, energijos, džiaugsmo. Tikiu, kad viskas bus gerai, nusiperku apie nėštumą knygą ir išskrendam. Žinom, kad ilgai ten nedirbsim.Skrydis praėjo lengvai, nepykino, nesvaigo galva, net nesijaučiau esanti nėščia
. Susitinku brolį, pranešu apie tave. Jis su žmona nustemba ir apstulbsta, kad aš žinodama apie tokią padėtį, atvažiavau. Pagyvenom ten 2 mėnesius. Aplankėm kalnus, gražiausias vietas, užsidirbom kelionei atgal ir grįžom į Lietuvą. Tiesa, būdama užsienyje, apsilankiau pas ginekologę. Tuomet tau buvo 6 savaitės. Padarė ultragarso nuotrauką, kurioje mačiau mažą uogytę, t.y tave!!!Nepajutau, kaip pradėjo riedėti ašaros, nes tik tada suvokiau, jog tikrai esi manyje. Jaučiausi labai gerai, nė karto nepykino, nesvaigo galva, nejutau nuovargio ir kitų nėščioms būdingų bruožų 
Ėjo laukimo mėnesiai. Nuolat su tavim kalbėjau, bendravau. Pradėjau rinkti vardus. Berniukui vardą išrinkau greitai: Kajus. Jis man asocijavosi su pasaka, vaikyste, o bet to išvertus reiškia "džiaugsmingas". Tad jokio kito nebegalvojau, nes joks kitas nebetiko. Su mergaitės vardu buvo sunkiau, niekaip negalėjau išsirinkti...
Artėjan gimdymui pradėjau nekantrauti, kada tai įvyks, kad tik viskas būtų gerai. Labai norėjau pagimdyti be riksmų, isterijų, kuo natūraliau. Norėjau, kad mano kūdikiui ateinant į šį pasaulį, jį pasitiktų ramybė, o ne klyksmai. Nuolat save įtikinėjau, kad gimdymas - natūralus procesas, kad skausmas reikalingas kūdikio atėjimui. Ir vis laukiau...
Birželio 7 dienos rytas. Dar nežinau, kad jau šiandien tave laikysiu ant savo rankų...5.00 val.ryto. Pradedu jausti maudimą pilvo apačioje. Maudimas nenustoja, bet niekaip negaliu suskaičiuoti kas kiek laiko jis kartojasi, nei kiek trunka. 7.00 atsibunda tavo tėtis, pasakau jam apie tai. Jis klausia ar važiuoti į darbą. Sakau važiuok, nes jei prasidės gimdymas spėsi atvažiuoti, nes niekas per valandą nepagimdo. Paskambinu mamai, ji medikė, klausiu ką dayti. Pataria nuvažiuoti į ligoninę, kad paklausytų tavo širdelės. Pusę dešimtos nuvažiuojam. Apžiūrėjęs gydytojas pasako, kad atsivėrimas 6 cm, ir kad jau pusę gimdymo praėjo!
Apstulbstu: nejaugi taip lengvai praėjo pusę gimdymo??? blink: Širdis pradeda daužytis iš džiaugsmo ir nerimo: šiandien mudu susitiksim, kad tik viskas praeitų gerai 
Vyras išvažiuoja atvežti daiktų, nes buvau jų nepasiėmusi, kadangi tikėjausi grįžti į namus. Stiprių skausmų nėra, tad nuleidžia vandenis, kad paspartintų gimdymą. Jaučiuosi neblogai, juokauju, su tėčiu fotografuojamės gimdykloje. Vėliau suleidžiami skatinamieji, nes skausmas pernelyg silpnas...apie 11,30 prasideda stiprūs skausmai, kurie ruošia tavo atėjimui...Pradedu bijoti, kad tik iškentėčiau, kad tik nepakenkčiau tau ir viską atlikčiau teisingai...per skausmus stoviu visu svoriu apkabinusi tavo tėtį, jis masažuoja nugarą, duoda atsigerti. Buvo labai karšta diena...Ateina mama, ji tą dieną budėjo ligoninėje. Nieko manęs neklausinėja, tik pamatau jos pilną nerimo ir gailesčio veidą...Jis taip daug be žodžių pasakė, ką ji jautė...
Susirenka personalas, jis mus palaiko, giria, kad gerai laikausi, kad dar šypsausi. Akušerė juokauja, kad gal ir per gimdymą šypsosiuos
man dar reikia pasistengti, sunkiausia dar laukia...12,30 prasideda gimdymas. Daktaras mokina kvėpuoti, stumti. Iš pradžių nelabai išeina, bet nuolat girdžiu akušerės raginimą ir patarimus...dar...dar...šaunuolė...tėtis deda ant kaktos rankšluoščius, labai karšta...dar vienas stiprus susikaupimas, įkvėpimas, stiprus įsispyrimas, stūmimas, ir... matau tave!!! 
. Niekas nesako lyties, pati keliu galvą, kad pamatyčiau...Sūnus Kajus!!!!. pažvelgiu į vyrą, jo akys pilnos ašarų, mes abu laimingi Atneša ir paguldo tave ant manęs. Tu labai garsiai verki ir praneši apie save pasauliui. Matau tave tokį mažytį, gležną, švelnų...juodais plaukučiais...tavo rankytės nuolat kažko ieško, bandai suvokti, kur esi. Užčiuopi kepurytę, esančia ant galvos, bandai ją nuimti Esi labai stiprus mažylis, bandai susipažinti su tuo dideliu, nauju, tau dar nepažįstamu pasauliu... Vėliau susirandi krūtį ir imi ją godžiai žįsti...po dviejų valandų mus perkelia į palatą. Liekam dviese. Guliu ir žiūrėdama į tave negaliu patikėti, kad jau esi su mumis, kad jau praėjo gimdymas, praėjo sklandžiai, buvo toks, apie kokį svajojau. Man pavyko ir tu negirdėjai nei riksmų, nei isterijų...Tu pavalgai ir užmiegi. Žiūriu į tave ir tokia ramybė sieloje. Pagalvoju, jog Dievas dar nėra nusivylęs žmonija, jei atsiunčia į žemę kūdikius...Žiūriu ir man taip ramu, tokia pilnatvė ir tokie jausmai, kad jų išreikšti netgi nemoku...tą jausmą reikia patirti, išgyventi. Suprantu, kad gavau iš gyvenimo labai brangią ir neįkainuojamą dovaną, kuria reikės rūpintis, saugoti, globoti...Visas skausmas ir nerimas nublanksta į tave žiūrint...Miegodamas tu susirauki, turbūt kažką sapnuoji...taip gera į tave žiūrėti...
Visas nėštumas buvo lengvas, gimdymas taip pat sklandus. Truko tik 8 valandas, kai pirmą kartą gimdžusiai labai greitai
Mudu darniai sugyvenom ir palaikėm vienas kitą, iki kol tapom atskirais kūnais...
